Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Klausimai - atsakymai

Jūsų klausimas (2017-09-09)
Sveiki. Labai blogi santykiai su tėvu nuo pat mažumės. Kaip elgtis? Stengtis palaikyti santykius bet kokiu atveju ar tiesiog atsiriboti? A.S.

Atsakymas (2017-09-13)

Siūlau pasižiūrėti P.Almodovaro šedevrą "Džuljetą"(2016). Jame giliai atskleista, kaip veikia karminiai priežastingumo ryšiai šeimoje.Pagrindinės herojės atsainumas, atsiribojimas nuo senatvėje paliegusios mamos  dėsningai veda į tai, jog dukra irgi nuo jos atsiriboja, ją palieka.

Tėvus reikia gerbti ir jiems širdyje dėkoti už gimimo dovaną, nepaisant bjauriausių trinčių santykiuose. Tačiau pagarba - tai nėra  priverstinis bendravimas ar nuolanki meilė, kurią skiepija krikščionybė. Manau, jog antgamtiška,  mazochistiška,  kone šventa mylėti jausmais ir širdimi tėvus, kurie engė ir be priežasties skriaudė, ignoravo. Meilė - tai jausmas, gamtiškas, natūralus, būdingas viskam, kas gyva Žemėje. Jo neįmanoma sumeluoti, suvaidinti, pasigaminti.Jis gimsta natūraliu būdu iš  pačių santykių.

Vaikas gimsta su meile pasauliui, prigimtine meile tėvams. Jei ji yra paniekinama, natūralu, jog vaikas išgyvena skausmą, atstūmimą, kančias. Puoselėti jausmus kažkuriam iš tėvų,kurie  vertė gyvenimą kalėjimu ar  bausme, yra nenatūralu, grynas melas ar gėdingo mazochizmo rūšis. Dvasinės brandos žymė - kai skriaudiko ( nesvarbu kas jis - giminė ar pašalinis)  nuoširdžiai gailimasi, jam taikiai atleidžiama kaip klydusiam žmogui. Bet to nepavadinčiau meile, o gailestingumu - vienu iš gražiausių, kilniausių Žmogaus bruožų.Kol skriaudikas pats neatgailauja ir neprašo atleidimo už nežmonišką elgesį, rodyti jam meilę - vadinasi pateisinti jo ydas ir brutalumą, jam vergiškai  pataikauti, laiminti, kad  ir toliau kankintų silpnesnius. Vaikų emocinę, jausminę, prieraišią  meilę reikia išsiugdyti, užsitarnauti gražiais santykiais su jais nuo mažumės.

Vis tik pagarba tėvams - tai viena didžiausių, kertinių  dvasinių vertybių. Ji neutralizuoja (naikina) mūsų pačių negatyvią karmą, su kuria gimėme. Beje, visi, gimę lietuviais, kaip etnoso kamieno dalis, turi praeityje karminių pražangų , susijusių su gimine,  artimaisiais, šeimos priedermėmis,namais, paveldu, papročiais. Ginčytinas klausimas, kaip kas įsivaizduoja pagarbą. Man tai - parama, pagalba, kai jos reikia ar patys tėvai prašo, talka neįgaliems buityje, konsultavimas e-raštingumo  ar LT valdininkų prikurtų  nesąmonių klausimais, pagarbūs pasveikinimai per tradicines  šventes, rūpestis jų sveikata. Matau daug gražių pavyzdžių, kai indigo vaikai perauklėja tėvus, išmoko juos rodyti jausmus, suvaldyti pyktį ir pagiežą, pozityviai mąstyti. Tai irgi aukščiausia pagarba, mat pičiurna bambeklis skleidžia neapykantą ne tik šeimos rate, bet ir darbovietėse, viešumoje, dergia ir teršia visur tarpusavio  sandorą. Gal pabandykit? 

Tėvas - jūsų praeitos inkarnacijos šeimos narys, ne šiaip sau genų tiekėjas.Jo spaudimas ir kontrolė - tai jūsų praeitos inkarnacijos bruožai, kurie ribojo anos  jūsų šeimos laisves. Teisinga - ramiai, kantriai, ištvermingai priimti jo griežtumą kaip karminį bumerangą. Karminės švytuoklės stabdomos nusiraminimu, kai  nepaaiškinamos kilmės, nepagrįstus pašalinių antpuolius priimame su vidine ramybe ( bet ne su  vergo meile!), kai atviru ramiu veidu , be baimių ir nuoskaudų atsigręžiame į engėją, atsiribojame nuo jo lyg nuo daikto, su kuriuo viduje neturim jokio ryšio. Kol bus nuoskaudos, pykčiai tėvui, santykiai liks tame pačiame lygmeny. Neskubinkite laiko, atitolimas, atsiskyrimas su juo vyks savaime 2022 metais.  Bet pagarba bet kokiu atveju turi išlikti. Juk jis paliks jums palikimą, pirmas puls į pagalbą, parems bėdose. Tai-  poelgiai, pagal juos vertiname žmogaus  (ne)gerumą ir kokybę, ne pagal charakterį.          



« AtgalAnkstesnis | Sekantis