Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Klausimai - atsakymai

Jūsų klausimas (2017-10-28)
Miela Saule, susidūriau su nemalonia situacija. Gyniau kultūrinį projektą, kuris, mano galva ir nuoširdžiu įsitikinimu, yra puikus ir turėjo teisę būti, bet buvo panaudotas kaip koziris politikų rietenoms. Dabar po purvynę tąsomi niekuo dėti žmonės, prie to projekto prisiėję. Tyliu iš paskutiniųjų nedavusi atkirčio. Jaučiu, kad gal tai kažkokia pamoka, kuri man kaip tik liepia elgtis priešingai nei esu įpratusi - neišsišokti, neatsiliepti su gerokai didesniu kandumu nei esu puolama. Apskritai visą laiką, o dabar ypatingai jaučiuosi esanti ne savo vietoje, dirbanti ne tuos darbus. Norisi nuo visko pasitraukti į tylą ir ramybę, gilintis į ezoteriką, surasti tikrąjį savo pašaukimą, kurio, regis, vis dar neradau. Traukia įvairios ezoterikos šakos, šiuo metu stipriau domiuosi numerologija, bet nežinau, ar yra tokias galimybes patvirtinančių dangaus ženklų, ar vėl einu klystkeliais. Būsiu labai dėkinga, jei mano klausimą pastebėsite.

Atsakymas (2017-11-07)

Kodėl turėtumėt duoti atkirtį? Esate tokia neklystanti, nedaranti klaidų? Tą projektą vertinčiau kaip didelę, neapdairią žmogišką klaidą. Mačiau tuos vaikus su kaklaraiščiais vaizdo įraše.Buvo gėda dėl suaugusiųjų, kurie juos įstatė į gėdingą vaidinimą. Sulig tuo prisiminiau, kaip pati smagiai marširuodavau su pionierių kaklraiščiu per Žygio ir Dainos konkursus, kaip saliutuodavau Lenino portretui ir su džiaugsmu raportuodavau (kaip būrio vadė) draugovės vadaei, kad būrys išrikiuotas. Kaip širdis tankiai plakė krūtinėje ,kai E.Jacovskis, komunistas pogrindininkas rišo pirmąjį kaklaraištį, kai geriausieji iš geriausių buvom priimti į pionierius skambant trimitų salvėms. Ohohoho, kiek tame buvo vaikško džiūgavimo,šventinių nuotaikų, pasididžiavimo savo socialistine Lietuvos Rrespublika, draugais ir tėvais, kurie suteikė laimę žygiuoti su draugais.  Prisiminiau, kaip puldavau į paniką, kai šilkinis kaklaraištis pridegdavo po lygintuvu: juk gausiu nuobaudą,būsiu išprašyta iš pamokos pirkti naujos  raudonos silkės. Taip, tai mano mokyklinė vaikystė. Dalies jos norėčiau išsižadėti. Palikčiau viską, išskyrus ideologinius ritualus, į kuriuos buvom įtraukti suaugusiųjų. 

Kai vaikas auga kare ir vergovėje, jis nesuvokia,kad tai nėra normalu. Jam tai tarsi įprastas žaidimas jo realybėje - su savo džiaugsmais ir augimo atradimais. Apie tai - filmas Kambarys( 2016 Oskaras už  pagrindinį moters vaidmenį). Berniukas gimsta ir auga su mama  slaptame kambaryje jos  pagrobėjo ir prievartautojo kambaryje. Kai juos išlaisvina,jis nori grįžti vėl atgal, kur jo žaislai, jo pasaulis. Taip ir scena su marširuojančiais pionieriais - tai viešas sugrąžinimas vaikų į prievartos kambarį, į okupantų pavergtą šalį.

Nesvarbu, jog anų laikų pionieriams, kaip ir man, buvo smagu ir daug laimės garbinti Leniną. Smagu tiek, kiek  įbauginti tėvai slėpė nuo mūsų tiesą - apie masines lietuvių partizanų ir karių žudynes, tremtį, politinius kalinius. Slėpė  tiesą, nes bijojo dėl mūsų ateities. Jei kas man būtų papasakojęs apie Dušanskį, apie Raslaną ir Rainius, kai buvau hipuojanti  protestuojanti  prieš pasaulio tvarką paauglė, juk galėjau draugus žydus išžudyti įsiutusi su tuo kalašnikovu, kurį vyresnėse klasėse mokėmės surinkinėti normatyvams ir iš jo šaudyti mokyklos rūsiuose.  Jaunas kraujas greit užverda. Nagi taip pat  ūmiai nutraukiau draugystę su viena darželinuke, kuri pakeliui į Lenino aikštę prieš Spalio šventes bedė į jo milžinišką portretą: "Šis diedas banditas". Tada man ji pasirodė Tėvynės ir jos  raudonų paradų juodoji išdavikė, judošė... Balsiai purkštavau ir smerkiau ją, vijau iš bendro rato.  Na lygiai taip pat, kaip uolūs  dori katalikai piktai ir naglai veja iš Reformacijos 500 metinių renginių istorijos daktarę Ingę Lukšaitę,parašiusią kapitalinę, pasaulinio masto  studiją " Reformacija Didžiojoje kunigaikštystėje". Veja, nes ji negieda viešai liaupsių totalitarinei Bažnyčiai, o gina objektyvias, mokslines tiesas.      

Tie žygiuojantys pionieriai - tai totalitarinių režimų  propagandinė priedanga lengvatikio jaunimo šypsenomis. Na panašiai dabar konservatoriai savo aferas ir valdžios troškimus prisidengia  A.Tapino  surikiuotais  nemąstančiais, vien patriotizmu alsuojančiais jaunuoliais. Juk kai jauni, nesvarbu kur draugišku būriu žygiuoti. Svarbiau,kad yra kas  užima laisvalaikį be  baseinų ir lasivalaikio klubų, yra kas neša drąsiai vėliavą ir rodo  bent kažkokią  kryptį, kai savosios krypties ir vilites  neturi, kai tėvai neturi lėšų svajonių sparnams išskleisti.... Tada atsiranda agresyvioji alternatyva užsimiršimo narkotikams-  žygiai VIENA KOJA prieš kažką , marš marš tra-ta-ta...       

Pasaulis sutartinai uždraudė fašistinę simboliką ir atributiką neatsitiktinai. Mat ji vėl atgaivintų tuos kruvinus fašizmo gaivalus, dėl kurių žuvo milijonai. Komunistinė simbolika Lietuvoje uždrausta įstatymu - ir tai sveikintina! Jos atkartojimas  mene be niekinamo , tragiško žudynių ir tremčių   konteksto- irgi baustinas reikalas. Ypač kai tą nesąmooningai atkartoja vaikai. 

Jūsų pašaukimas - Mokytoja, Švietėja. Mokykite, švieskite jaunimą, kurkite su jais menus, kinus  ir teatrus - bet be kruvino paveldo simbolių. Vaikai, paskiepyti didžiąja kultūra, gavę nuo mažens humanizmo, meilės visiems žmonėms pamokas, niekada  nežygiuos būriu  su trankiomis skanduotėmis paskui valdžios įgaliotus vedlius. Mat bet kokia ne demokratiškai išrinkta valdžia, ypač  totalitarinė ar policinė, yra laisvo žmogaus nepriklausomybės priešė.  



« AtgalAnkstesnis | Sekantis