2018 m visame pasaulyje vyks netikėti, šuoliški žemės paviršiaus poslinkiai, kultūros artefaktų skilimai, stichiniai ir tecnogeninės kilmės vietovių kraštovaizdžių sužalojimai. Jie atskleis tos vietos georeljefo tolimą ateitį, parodys, ką ir kaip nedelsiant turi žmogus technologiškai diegt TOJE VIetoje, kad ji ateityje išliktų tokia pat graži, kokią vietiniai pamėgo.
KLaipėdos gatvių dažnėjantis užtvindymas rodo, jog nedelsiant reikia projektuoti modernesnias nuotekas ,jei norima, jog po 2030 m gyventojai ten važinėtųsi automobiliais, o ne plaukiotų kateriais. Klimato atšilimo prognozėse nedviprasmiškai, aiškiai buvo nurodyta, jog vandenyno lygis kils , kad pajūrio gyvenvietės turi tam ruoštis, persitvarkyti. Imkim pavyzdį iš olandų, kurių inžineriai jau seniai sėkmingai kovoja su jūros grėsmėmis jų miestams. 2018 metais sparčiai dils ir mūsų pajūrio kurortų kopos. Tai turėtų būti iššūkis mokslininkams-eksperimentatoriams, kaip tą sustabdyti.Bet Mentuvoje, kur jau atvirai, baudomis ir vienašališkais įsakymais valdo-stato-diktuoja (net ekonomikoje!) VRM ir jos vadai, šiuolaikiniai mokslininkai kažin ar bus pareikalauti sprendžiant valstybinio lygio geo-grėsmes.
Taip, jei nieko nebus daroma iš esmės (jei nebus įtraukti į gelbėjimo darbus geomorfologijos profesionalai ir kvalifikuoti inžineriai), Gedimino kalnas iki vasaros sparčiai turėtų nuslinkti, nusitempdamas dalį pilies. Jis dėsningai virs jo destrukcijos autorės B.Kulnytės istoriniu Kulnu. Mat vasario 15 d. užtemimo astrogramoje, darytoje Lietuvos padangei, yra tema: „ staiga, žaibiškai, VIEŠAI krenta ar pasibaigia tai, kas buvo viršūnėje: keteros, viršukalnės, lyderių reputacijos, valdžios pareigybės, ministrai, ryškiausios profesijų žvaigždės.Bet ir technologijų ar pažangių idėjų dėka jos gali prisikelti iš užmaršties, atgimti , kaip atgims krentančios ar seniai užgesusios žvaigždės.“ Užtemimo poveikio ribos: nuo 2017 rugpjūčio vidurio iki 2018 liepos vidurio. Jau daug staiga nukrito: Š.Barto ir A.Tapino reputacijos, L.Balsio karjera, pašalaičio Verygos karūna vis krenta, bet kažko niekaip nenukrenta ))). Buvo bandyta numesti A.Ramanausko-Vanago herojišką žvaigždę, bet sąžiningi istorikai ir visuomenė ją prikėlė žėrėti dar ryškiau .
Negrįžtami struktūriniai pavieniai kalno pažeidimai , nieko iš esmės nedarant, turėtų vykti vasarį, o ypač ryškūs – nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio vidurio. Jei kalną tvarkys ne valdininkų įslaptinti tvarkytojai, o viešai prieš visuomenę atsiskaitantys geomorfologijos PROFESIONALAI, tuomet minėtais periodais kalnas ir Pilis gali būti itin sparčiai ir sėkmingai sutvarkomi. Užduotis – išplėšti kalno likimą iš finansiškai suinteresuotų , bet nuo visuomenės pasislėpusių valdininkų gobšaus glėbio. Jiems kalnas – AUKSO GYSLA. Gi nukirtimui – apie 2 mln, lopams – jau 3 mln išleista , o premjeras dar 6 mln duos. Kultūros viceministras net neslepia pergalingo džiaugsmo ; „pinigų bus, kiek reikės!”. Tik naivuoliai patikės , jog valdininkas taip džiaugiasi dėl kalno, o ne dėl nubyrėsiančių pinigų. Vizijose mūsų ministerijas, valdininkus regiu kaip plėšikaujančias piratų grupuotes.Nagi atsakomybės jokios, teisingumas niekada nepasieks, o pinigų upės iš augančių mokesčių tvinsta.
Tie, kas valdo pinigų srautą kalnui tvarkyti, visai nesuinteresuoti pasiekti rezultatą. Juk pinigų nebeteks. Vienintelis suinteresuotas – R. Šimašius. Mat jo vardas gali liūdnai įeiti į istoriją, kaip mero, prie kurio griuvo Pilis. Nors ne jis kalną skuto be tyrimų. Muziejininkių-destruktorių niekas neprisimins. Nors B. Kulnytė tikrai verta įamžinimo kokia nors granito lentute su užrašu: “Ji nukirto medžius, natūralią kalno apsaugą”.
Juk įamžintas garbingai GEORGO DOVYDO KUVERTO, kuklaus Nidos pašto prižiūrėtojo, atminimas. Jis vienas su sūnumi ėmėsi užsodinti slenkančias Nidos kopas kalnų pušimis. Jo dėka turim nuostabųjį URBO kalną su gražuoliu švyturiu. Štai neįgalus ( be kojos) architektas Arūnas STRAVINSKAS SAVO LĖŠOMIS už 80 tūkst ištyrė ir 25 mln investavo į Malūnininko bokštelio restauravimą Kaune. Jei ne A. Stravinsko titaniškos pastangos, Kaunas liktų be bokštelio. Vieno žmogaus privati iniciatyva dažnai gali žymiai daugiau, nei valdininkų-piratų tūkstantinis būrys, kurių vienintelis interesas – pinigai, o ne valstybės simbolių ir gamtinių paminklų išsaugojimas ateities kartoms.
Atstatyti kalną 21 amžiuje – juokų darbas. Ne dėl kalno baiminkitės, o dėl tų valdininkų , kurie jį ėmėsi slapčia niokoti ir įsikibę slapčia siurbia milijonus, taip reikalingus vaikų ligoninėms renovuoti, vaikų darželiams ir senelių pansionatams statyti. Štai supilamos milžiniškos dirbtinės salos prie JAE. Jose iškyla fantastiškiausios architektūros statiniai, kurių įmantrūs stogai gali atlaikyti dešimtis kalnų su šimtais pilių. Mokslo pasiekimai ir technologijų pažanga pasiekė tokį lygį, jog tereikia turėti fantazijos ir pinigų jai išpildyti. Štai Halštato kraštovaizdžio gabalą susižavėjęs kinas replikavo (atkūrė) su dirbtiniais kalnais Kinijoje. Juokauju savame rate, jog tereikia padovanoti kokį Didžiasalio tipo nykstantį kaimą kinams ūkininkauti , ir jie per savaitę mainais mūsų valstybinį kalną sutvirtins,gynybines sienas restauruos, Pilies muziejų interaktyvuos, išdailins kaip amsalą turistams. Jų mentalas - valstybinis, taigi – solidus ir atsakingas.
Žinoma, pagrindinio valstybės simbolio griūtis Šventaragio slėnyje nėra šiaip sau graudus paminklas valdininkų išsidirbinėjimams ir korupcijai. Tai ir pranašiškas ženklas pačiai Valstybei. Ji sparčiai nyksta. Mat Valstybė – tai ne vien rinka, BVP augimas ir sočios valdininkijos apakimas realybei. Valstybė – tai žmonės. Prasidėjo naujas emigracijos etapas. Jaunos šeimos su vaikais jau perkasi užsienyje namus ir išsiveža tėvus, atsikviečia pas save nepriteklių prispaustus giminaičius. LIūdnai stebiu žilstančius pakaušius Scanoramos seansuose. Žilių jau dauguma, retenybė intelektualų sambūriuosesutikti daug jaunų. Jie fanatikų būriais klūpo mišiose ar lavėja emigracijoje. Akis bado , kaip sparčiai tuštėja Ryanair lėktuvuose jaunų gasterbaiterių. Joks kelių reguliuotojas nepajėgus uždaryti sienų ir sulaikyti jaunus laisvus žmones, branginančius savo teisę į sotų gyvenimą, ieškančius galimybių našiu darbu kurti šeimų gerbūvį. Iš MMA nei gerbūvio sukursi, nei sveikatą išsaugosi, jei augini vaikus.
Ar skaitėte Stiveno Hokingo prognozes, jog 2400-2600 mm Žemė virs ugniniu kamuoliu, netinkamu gyventi žmogui? Manregis , jos keliais šimtmečiais paankstintos. Viena akivaizdu, jog taip įvyks ne vien dėl žmogaus vartotojiškumo,bet ir dėl Saulės aktyvumo. Natūralu, jog žmonijos priešakiniai moksliniai protai vienysis, ieško ir dar intensyviau ieškos būdų kolonizuoti kitas planetas. Mąstant apie žmonijos ateitį, Lietuvos išlikimo scenarijai atrodo niūriausiai. Tamsėjanti, religinga, agresyviai nepakanti naujovėms ir pilietinei santarvei, priešiška inovacijoms, nesugebanti išsaugoti net protėvių kultūros paveldo, nepajėgi palaikyti socialinių sistemų stabilumą, kur kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo pinigų kiekio, turėtų prigimtinę teisę į nemokamą švietimą ir med. pagalbą.
Ar išliksim kaip savistovė tauta po kelių šimtmečių? Ar infantiliais skundais ir nuniokotais kraštovaizdžiais būsim nustumti į besivystančių šalių paribius?Ši tema mane smarkiausiai jaudina šį rudenį. Smarkiau, nei nesąžiningų valdininkų užspęstas kalnas. Meditavau į jaudinamą temą. Gavau atsakymą vaizdiniu. Į Vilnių atvyko ainas folkloristas iš Japonijos, koncertavo su savo tautos senoviniais instrumentais Miesto laboratorijoje. Jis ėmėsi vienas , kaip pasišventęs karys, skleisti po pasaulį etninę ainų muziką. Ainų oficialiai teliko 23 tūkst, o iki karo buvo 50 tūkst. Neoficialiai virš 100 tūkst save kildina iš ainų, nors kalba jau japoniškai, identifikuojasi kaip japonai. Štai tokia bus lietuvių reali ateitis po kelių šimtmečių, jei toliau atsakingi valdžioje, palaimingai suklaupę ant kelių, orientuosis į Vatikaną ir piršto nepajudins , neprisiims atsakomybės, kad paprastam žmogui Tėvynėje gyvenimas nebūtų ekstremaliu iššūkiu, skausminga išgyvenimo patirtimi. Juk lenkai mūsų etninės kultūros nesaugos... asimiliuos, kaip tą darė ir anksčiau.
Kas niūrų scenarijų galėtų pakeisti? Atrištos rankos smulkiam verslui ( o jis, priešingai, vis labiau smaugiamas oligarchų monopolistų per jiems palankius įstatymus), paspartintos technologinės investicijos į moderniausią, robotizuotą gamybą ( didžiausia pagarba Barsčiui už būsimą maisto fabriką, o ne dar vieną bažnyčią Alytuje), socialiniai saugikliai jaunoms šeimoms su vaikais , imančioms paskolas būstui. Tačiau pirmaeilė investicija – į iždo viešinimą. Visi finansiniai srautai, kuriuos riebiai melžia mokesčių mokėtojų išlaikytiniai, turėtų būti viešinami, skaidrūs, matomi visiems. Viena ,užsislėpusi nuo visuomenės, karatistė su juodais diržais nepajėgi kovoti su įsigalėjusia giminių klanų korupcija, kuri maitoja kalnus, užsimerkia į socialines problemas, ignoruoja prievolę užtikrinti valstybės ir etnoso tęstinumą ir tolimoje ateityje.
|
