Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Klausimai - atsakymai

Jūsų klausimas (2018-10-10)
Sveiki. Sūnui mokykloje buvo užduotis nupiešti save ir savo vertybes. Jis nupiešė kompiuterį ir žaidimo pavadinimą užrašė..Liūdna, bet tiesa ta, kad jis gyvena tik tuom. Man jau darosi neramu ar tikrai mano vaikui rūpi tik kompiuteriniai žaidimai. Kalbamės ir jis atvirai sako, kad taip. Per dieną leidžiame porą valandų žaisti..kitu laisvu laiku neveikia nieko..tiesiog gulinėja prie mūsų, žiūri į vieną tašką. Į lauką eina labai retai, nes nori, kad suaugusieji eitų kartu. Su broliu (9m.) bendros kalbos neranda, dažnai jį erzina, pikdo. Mokytis irgi nenori, kasdien reikia tikrinti ir priminti ką turi atlikti. Kontroliuoti nesinori, o paleisti baisu. Nesinori iš vaiko atimti jo mėgiamo žaidimo, bet man nesuprantama toks įnikimas į žaidimą, tikslo neturėjimas ir galvojimas, kad užaugęs jis taps kompiuterinių žaidimų žaidėju. . Saule, ką jūs galvojate apie tai? Kaip pagelbėti vaikui? Kaip sudominti pasaulio spalvomis? Ačiū Dovilė

Atsakymas (2018-10-15)

Ne sykį rašiau,jog vienas iš gero vidurinės mokytojo rodiklių galėtų būti jo pranašumas prieš kompiuterį - kiek moksleiviui įdomesnis jo dėstomas dalykas,kiek mokytojo asmenybė patrauklesnė už strateginių kompžaidimų kūrėjų išmonę. Deja, retam mūsų mokytojui lieka laiko lavinti ir turtinti savo asmenybę. Ypač šiemet,  kai tenka narpliotis nesąmonėse, suregztose Petrauskienės nevaldomoje ministerijoje.

Pagal žvaigždes konkrečiai jo mokykla, mokytojai - konservatyvios atsilikusios, provincialios , bet geraširdės tetos ir dėdės. Kodėl Jūs manote, jog šiuolaikinam hyperkomunikatyviam  vaikui yra ko iš jų mokytis? Primenu, jog tai ne jų o JŪSŲ VAIKAS!!! Jos neatsako už jo ateities išgyvenimą ir pragyvenimą. Kol skęsite liūdesiuose dėl piešinių, sūnus sparčiai augs, atsiliks nuo  privalomos programos, taigi prastai išlaikys egzus ir eis tiesiu taikymu į juodadarbius. Ar norite tokios jo ateities? Jei nenorite, turite rasti laiko nuoširdiems ilgiems  pokalbiams ir diskusijomis ( oj kaip jis mėgsta prieštarauti diskusijose) - kas jo laukia, jei  nesimokys? kodėl reikia kaip prievolę  lankyti mokyklą? kokią didelę reikšmę abitūros popieriai vis dar turi socializacijoje ir karjeroje, įsidarbinime.

Turėtumėt rasti jam  modernesnę, kad ir privačią mokyklą, surasti sporto būrelį ( aviamodeliavimas, kartingai, automobilizmas, pilotavimas ar parašiutizmas ir kt ) - nagi uždegti  kažkuo jo karštą avinišką galvą , užimti jo laisvalaikį turinigu vyksmu, kad  nusikalęs kristų miegoti , o ne tūnotų dykai prie monitoriaus. Tai elementarus berniuko auklėjimas, tėvų pareiga. Jis - geros širdies,  darbštus ir sportiškas, dievina gyvūnus , turi daug įvairiausių pomėgių, jam norisi laisvai bendrauti ir kažko naujo vis išmokti. 

Deja, kompiuteriniai žaidimai yra nepalyginamai turiningesni žiniom, nei lietuviška valstybinė mokykla. Yra puikių žaidimų istorijos, geografinių atradimų, biologijos, valstybių valdymo strategijos temomis. Be to, žaisdamas juos berniukas  gerai išmoksta  anglų kalbos, susibendrauja su  draugais iš viso pasaulio.  Ar privalomi mokyklos renginiai dėl  paukščiuko ir mokytojų krūvio gali konkuruoti su  kompžaidimų turiniu, kurį rengė  savo sričių ekspertai, enciklopedistai, talentingi autoriai? Tikrai negali.

Manau, kompžaidimų pasaulis įtraukia gabiausius berniukus, kurių kūrybinis mąstymas nesiduoda užmigdomas nuobodžių mokyklos programų, priešinasi betiklslio kalimo rutinai. Juk nūnai programos  kuriamos ne moksleivių ugdymui, o  švietimo lešų įsisavinimui, dėl ŠMM priartintųjų verslo. Žingeidus vaikas atsiverčia vadovėlį ir  iš pirmų puslapių supranta,  kad jis skirtas ne  jam, o viešiesiems pirkimams laimėti.     

Puikiai suprantu Jūsų  neviltį. Irgi maniau, kad sūnus bus geimeris. Lygiai taip pat sielodavausi vakarais, kai iki išnaktų jis mygė drebančiomis  nuo geiminio adrenalino rankomis  pelę. Nors  turėjo didelius krūvius licėjuje ir aktyviame sporte, anglų kalbos kursuose. Laimei, jis,kaip ir dauguma jo bendraklasių, 12-toje išsitrynė žaidimus, pasiėmė  į rankas vadovėlius, kad išlaikytų egzaminus ir įstotų.  Man tai prilygo stebuklui.  Visi įstojo. Sūnus šiemet apsigynė daktaratą Kembridže, geimeriu kol kas netapo, nes jam įdomu daryti mokslą , ten randa daug žaidybinių elementų , jo kūrybinis  nestandartinis mąstymas - pareikalautas. Manau tie, kurie aktyviai žaidė  strateginius ir netapo nuo jų priklausomi , - daugiau pasieks , yra gajesni ir gyvybiškesni nei  dabartinės  "popierinių žinių" mokyklos pirmūnai.       

Supratau, kodėl vaikai pasineria į robotizuotus žaidimus  per vienas  Tetrio atostogas.  Darbe tada  turėjau nežmoniškus rašymo ir informacijos rinkimo  krūvius, kaip automatas variau  be poilsio dėl honoraro, buvau  totaliai išsekinta rutinos. Į atostogas įgriuvau leisgyvė, pirmas savaites tiesiog gulėjau ir žaidžiau tetriu. Nereikėjo nei jūros, nei šeimos, tik bukai spaudinėjau tetrį. Tai buvo rutinos  ir privalomų pareigybinių reikalų išvargintų smegenų reakcija - monotoninis veiksmas. Na kaip po karų ir stresų žmonės bukai linguoja  ir žiūri į vieną tašką ,kad atgautų pusiausvyrą. Lygiai taip dauguma protiškai išvargintų, iškankintų moksleivių, grižę iš lietuviškos "švietimo" sistemos nualintos mokyklos, puola reanimuptis ir socializuotis žaidimuose arba neformalaus ugdymo būreliuose.   

Lygiai taip pat kūrybinės jūsų sūnaus smegenys reaguoja į buką  privalomą mokyklos kalimą ir kišimą į smegenis programinių žinių pagal metodikas, o ne  per žaidimą ar gyvą mokytojo pasakojimą. Vaikai pavargsta nuo pilkos rutinos, jiems norisi žaisti,  gyvo peno smegenims. Jie gi vaikai, o ne robotai. Mokykla turi būti  AKTYVUS VEIKSMAS ir NAUJAUSiOS ŽINIOS, pateiktos kūrybiškai.  Deja, dabarties valstybinę mokyklą drąsiai prilyginčiau PILKOMS KAZARMOMS, kur dalis programų primena privalomą  grindų mazgojimą nosine, kariškiui įsakius. Nuo to  ne tik vaikas , bet ir suaugęs  pavargtų, suirztų. Nagi pasėdėkite pusdienį neįdomiuose  privalomuose seminaruose: galva įsiskausta dėl  brukalinės informacijos, po kurio laiko apima žiovulys, o po to ir užmiegama. Nueikite į vyresnes klases, ten dauguma berniukų miega. Tik mokytojai to neviešina , jiems ramu, kad niekas netriukšmauja.     

Nepalikite vaiko saviugdai. Jis dar mažas, dar neprarastas. Kalbėkitės kasdien, domėkitės tuo, kuo jis domisi , ieškokite alternatyvaus įdomaus laisvalaikio, padėkite surasti motyvaciją - kodėl reikia mokytis bent vidutiniškai, kad ir dėl popieriaus. Dar geriau - raskite jam geresnę mokyklą, kur sūnų motyvuos  ir skatins lavėti nesurobotėję  mokytojai.               



« AtgalAnkstesnis | Sekantis