Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Jūsų klausimas (2016-05-05)
Labas rytas Saule. Prieš mėnesį baigiau ekonomikos magistro studijas Italijoje ir sugrįžau į Letuvą palikdama savo vaikiną Romoje. Graužia sąžinė, ar teisingai pasielgiau jį palikama ir taip sudarydama sąlygas išsiskirti. Bet iš kitos pusės, graužtų sąžinė palikti senstančius tėvus be manęs, ir Tėvynę . Ir trečias aspektas, turiu abejonių, ar išvis pritapsiu Lietuvoj ir ar rasiu patinkantį darbą. Jaučiuosi kaip Krylovo pasakėčioj tempiama į visas puses. Būčiau be galo dėkinga už bet kokį dėmesį, kuris leistų timptelti vadeles į kurią nors pusę tvirčiau. A. Elena

Atsakymas (2016-05-05)

O tai ko laukiat? Ieškokit patinkančio darbo Tėvynėje, neužsibūkit Krylovo pasakėčioje.Merginoms studijos toli nuo namų ir tėvų kainuoja tiek daug jėgų,jog išsiilgusios lekia skuba tekinos namo,pas mamą.Ir aš lygiai taip pat patriotiškai nostalgiškai parlekiau iš kitos šalies,dienas skaičiavau,kada jau sėsliau komfortiškau prie savų prisiglausiu.Ir mano dukra degančiom patriotės akim sugrįžo iš užsienių  savo talentais kurti Tėvynę,o po metų,nusivylusi menkomis perspektyvomis,vėl sugrįžo ten,kur jos svajonių profesijos pasiūla nepalyginamai didesnė.Skirtumas tas,jog nepriklausomybės pradžioje užsienio diplomas dar buvo vertinamas,gavau pavydėtiną darbą.O dabar,priešingai,kuo elitiškesnes studijas būsit baigusi,tuo sunkiau čia surasit.Tai natūralu susitraukusioms ,mažytėms trečių šalių darbo rinkoms,kur nėra aukštų atlygių, lygiaverčių paauksuotiems diplomams.Be to,kaip ir visur,atlygius kels darbo patirtis.Turit skubėt ją įgyti.Darbo paieškose  svarbiausia kuo greičiau lūkesčius nuleisti iki vietinės rinkos papročių,nejuokinti čionykščių darbdavių snobiškais  pareiškimais:"baigiau mokslus Italijoje,myliu tėvus,duokit man,kaip patriotei,kuo geresnį darbą".

Patriotizmas,meilė Tėvynei nebūtinai įrodomi kūniškai, kojomis sugįžus į gimtus namus.Emigrantai,kurie siunčia pinigus giminėms oriam pragyveninui čia, yra iš esmės dešimteriopai patriotiškesni negu tie,kurie sugrįžta tėvams ant sprando su rožinėm viltim ir patys dešimtmečius nepajėgūs pilnavertiškai savęs išlaikyti.Žygiais,o ne žodžiais mes Tėvynę mylim.Tėvai juk ne tiek senoliai,kad reikalautų priežiūros.Motyvas,jog sugrįžote dėl jų,yra naivus, nevisai tiesa.Permąstykite,ar esate pajėgi ištrūkti iš mylinčios mamos dusinančios meilės.Dažnai ir vaikams reikia linkėti stiprybės išsiplėšiant iš beribės tėvų meilės.

Turiu apsčiai pavyzdžių aplink,kai perdėm rūpestingos mamos nė už ką nepaleidžia į laisvę dievinamų atžalų,griauna jų likimus egoistiniu prieraišumu ir priklia kontrole. Raudu kibirais išsiskirdama su vaikais, gyvenančiais ir dirbančiais svetur. Žinoma,būtų mano vienos  didžiausia laimė,kad kasdien juos matyčiau šalia.Tačiau ta tikroji,didžioji meilė paleidžia vaikus,mylimuosius ten,kur jiems geriau,kur laisviau kvėpuojasi ir sparčiau augama. Geri,tikrai mylintys  tėvai laimingi tada,kai jų vaikai sėkmingai siekia svajonių,materialiai tampa nepriklausomi,patys prasimaitina,laisvai skraido ir suka lizdus ten,kur jiems norisi. Jei grįžote,vadinasi,išsityrėte jau pasiūlą savo specialybei,pasimodeliavote,kur ieškoti darbo,kokie atlygiai.Ar vis tik  aklai,iš sentimentų tikėsitės stebuklingų darbų su europiniais,itališkais atlygiais? Greičiausiai mama juos ir suras,ar ne?



« AtgalAnkstesnis | Sekantis