Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Jūsų klausimas (2016-05-13)
Laba diena, Saule. Maldauju, patarkite, ka daryti. Mama (tik ka išėjo į pensiją) ir apgyveno su mūsų šeima. Sėdi namie niekur neina. Nieko nenori. Na, čia suprantama galbūt, bet kadangi daugiau jokių kontaktų neturi, tai tapau priešas numeris vienas. Kalbinu blogai, nekalbinu blogai, klausiu, kaip jautiesi, tai tik suraukia veida, tipo, nelysk i dūšią. Anksčiau galėjo neigiamas emocijas nukreipti į direktorę, o dabar likau tik aš. Blogiausia, kad lygiai taip pat elgėsi jos mama ir taip varė ją iš proto. O dabar mane varo iš proto ji. Karma? Ką man daryti? Bandžiau kalbėtis - beviltiška. Nuolat savyje graužtis irgi nebegaliu, nebenoriu. Turiu darbą, vyrą, vaiką, noriu būti linksma, o ne kažkokia pagiežinga boba. Patarkit ką nors protingo, nes nebesugebu prieiti logiško sprendimo. Emilija

Atsakymas (2016-05-17)

Nepykit, bet matau daugiau kabliukų jumyse, nei joje. Nesugebate priimti jos tokios, kokia yra iš prigimties -  nervinga, hipertrofuotai nepriklausoma, ypač nepakanti bet kokiam  primestam bendravimui iš šalies. Ir laikas jos toks, kai iki 2018 m. yra konflikte , itin karinga su šeima,  su visais, kurie gyvena kartu po vienu stogu. O sąryšius su mama ir priešais pripynėte iš savo fantazijų, kad kažkaip pateisintumėt tą jos ne[aaiškinamą laikiną priešiškumą šeimai, namams. Jos atveju ji yra kaip niekas kitas išsilaisvinusi nuo giminės scenarijų.

Teisingiausia būtų buvę jai nupirkti jaukią sodybą tvarkingame kaime. Sėdėtų sau viena laiminga ir žiūrėtų į žmones, į žvaigždes, mėgautųsi gyvenimo spalvomis, tvarkytųsi gėlyne. Tai padovanokite mamai tokią prabangą arba... pakentėkite iki 2018 sausio, kai išsibaigs karų su šeima laikas, taps jauki ir rūpestinga saviškių atžvilgiu.

Mes neturime jokios teisės versti žmonių gyventi taip, kaip mums, o ne jiems, atrodo. Tai atėję iš komjaunuoliškų, komunistinių matricų - versti žmogų būti aktyvistu, darboholiku komunizmo statybininku, piktintis, kodėl jis nevisuomeniškas, nesocialus. Visokių žmonių yra,  visokių pasauliui reikia. Visuomeniškumas, kolektyviškumas - gebėjimas, ne visi jį turi, nebūtina jo savyje per jėgą ugdyti. Ką tik patyriau katarsį , pažiūrėjau Honkongo režisierės ANN HUI šedevrą  "Žmonės valtyse'( Boat people), 1982 . Filmas apie tai, kas vyko iškart po to, kai krito Saigonas  ir Maskvos parengtų revoliucionierių gaujos užėmė  visą Vietnamą. Apie tai, kaip prievarta  supurto tradicinius gyvenimo pagrindus, šeimos vaidmenis, tos Žemės proamžius kultūrinius klodus. Beje, ir Briuselio direktyvos iš viršaus - grynų gryniausia  popierinė -finansinė multikultūrinė prievarta, formalizuotos  okupacijos porūšis. Tik nukraujavimai, etnoso struktūrų sprogdinimai kitokie - per savižudybes ir masinę emigraciją. Neatsitiktinai per Eurovizijos transliaciją Briuselio komentatorius prasitarė pagal Froidą:"Montvydas iš mūsų metropolijos."   

Išsiplečiau, bet mintis ta pati. Nelįskite mamai į dūšią, palikite ją ramybėje, jos pasaulyje. Jei nerandate savyje pakantumo kito autonomijai - atsiskirkite, suorganizuokite mamai butuką.66 m - dar pakankamai veiksnus amžius pagal šiuolaikinius ( ne LT žurnalistų- gerontofobų ) standartus. Ji turi įgimtą rimtą  širdies ydą, galbūt intuityviai saugosi  nuo perteklinio aktyvumo. Yra gabi senovės amatams, ypač kulinariniams, žolininkystei. Per tai ir išgarsėti galėtų, po Amatų šventes važindėdama. Ar tai rūpestis, ar tai meilė  - uždaryti aktyvų fiziškai žmogų tarp keturių sienų? Išprotėčiau taip įtupdyta po kelių dienų.      



« AtgalAnkstesnis | Sekantis