Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Jūsų klausimas (2016-05-20)
Laba diena, Turiu nuostabią dukrą. Ją kankina viena problema: vienatvė. Įvardinu tai, kaip problema, nes šlyja sveikata. Didelis noras sukurti šeimą, o tikros meilės vis nėra. Ji niekaip neranda savęs. Labai išgyvena. Skauda širdį man, nežinau ką patarti, ką pasakyti tokio, kas suteiktų noro džiaugtis gyvenimu. Gal yra kitų kelių, ne vien kurti šeimą. Jei atsakysite, būsiu labai, labai dėkinga. Sėkmės Jums. Parašau dukros gimimo metus. Rimantė

Atsakymas (2016-05-21)

O savo, tėvų, kaltės neužčiuopiat? Bendravimo ir santykio su pasauliu įgūdžiai formuojasi šeimoje. Kaip pavyzdį pateiksiu vaizdinį iš  praeities.Auklėjom vaikus būti kuo savarankiškesniais, kad patys ieškotų sprendimų kebliose situacijose mokykloje, kieme, nebijotų gyvenimo, rastų per  asmenines klaidas būdų rodyti iniciatyvas svarbiuose santykiuose. Per bendras astostogas jie patys susirasdavo draugų, aktyviai pramogaudavo pajūryje, žaidimų aikštelėse,  savarankiškai lavindavosi žiūrėdami filmus ir skaitydami knygas, kurias skolindavosi iš draugų. Per tai formavosi socializacijos įgūdžiai, šlifavosi charakterio kampai. Viename kurorte susipažinome su šeima iš Panevėžio. Irgi du vaikai pradinukai, bet nė per žingsnį nesitraukė nuo mamos , įsikibę į jos sijoną baugščiai, it laukinukai, stebėjo aplinką, nėjo į jokius kontaktus,taip ir vaikščiojo susikalinę trise. Mama teisinosi, kad jie gyvena dideliame name užmiestyje, draugų atsivesti neleidžia, bendro kiemo nėra, jie visada kartu  su ja, nedirbančia, dažnai depresuojanča . Tai,kad vaikas neturi draugų mokykliniame amžiuje - rimtas signalas tėvams.

Deja, pagal papročius , vertybių skalėje daugumai mūsų šeimų namas, turtas yra svarbesni už augančio vaiko daugialypius poreikius. Pasistato namuką ir jį dailina , pamiršę ,jog skurdi įvykių  jų atžalų vaikystė atsirūgs didžiulėmis saviraiškos ir poravimos problemomis, kai jie suaugs. Dažniems tėvams pakanka, jog vaikas gerai mokosi, jie nemato problemos, kad jis stumia popamokinį laiką vienas pats su savimi.Vieniša vienkiemių ir pilių vaikystė užsidarius tėvų namuose , žinoma, nuaidės į suaugusios sunkumus užmezgant tvarius ryšius su  ne šeimos nariais, ne tik su priešinga lytim. Ar pamenat, kaip darželinio amžiaus ribojot jos bendravimą, norą būti su bendraamžiais, lauke? Ankstyvos vaikystės  įpročiai  fiksuojasi giliausiai, nepramušami valios pastangomis, tik ištraukiami su replėmis paties gyvenimo.     

Sunkiausia užduotis besąlygiškai mylinčiai mamai - paleisti vaiką savarankiškam gyvenimui, rasti jėgų be sopulio, su  apsaugine meile širdyje stebėti, kaip jis parklumpa, stojasi, daro  jaunystės klaidas, ieško savo kelio. Mat be asmeninių guzų jis nesusivoks, kas yra ir ko nori. Blogai, kai vaikai išstumiami per anksti iš lizdo,be lėšų ir palaikymo. Dar blogiau, kai jie tame lizde prisvyla sustojusiame vaikystės laike.   

Ji visą gyvenima bus stipriose mamos įtakose.  Jei vedėt su didele meile nuo mažens , tai veskit ir toliau , taip bus abiem lengviau: suraskit vyrą, jai patinkantį darbą, padėkit sukurti šeimą . Viena ji moka būti viena. O jūsų pastūmėta galbūt ir susiporuos. Yra likę tradicinių tokiems atvejams piršlybų, kai per tėvų ir giminių pažintis surandamas toks pat tylenis ir vienišuolis.Ir dažniausiai jiems visai neblogai einasi kartu, mylinčių mamų priežiūroje.  Teisinga - kad nukreiptų visas jėgas į karjerą.  



« AtgalAnkstesnis | Sekantis