Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Jūsų klausimas (2016-07-16)
Miela Saule, noreciau Jusu pasiteirauti apie partneryste siuolaikiniame pasaulyje. Ar baznytine santuoka astrologiskai yra svarbi? Ar ir santuoku rumu priesaikos keicia poros statusa astrologijoje. O gyvenimas kartu nesusituokus? Ar tai jau astrologine partneryste ar tik mylimieji ir meiluziai. As senai svajoju apie santuoka, gyvename kartu su mano draugu jau keleta metu, auginame mazyli. Bet jis nelabai nori girdeti apie santuoka, o juo labiau apie baznytine. Jis yra nekrikstytas. Tai ar as CIA mastau dogmomis? Ar vis tiktai santuoka islieka svarbi ir siuolaikiniame pasaulyje ir tai yra tikroji partnerystes, seimos kurimo forma. Manau, kad sis klausimas aktualus daugeliui moteru.Dekoju Ula

Atsakymas (2016-07-18)

Žvaigždėse bažnyčios nėra, ją pasistato žmonės - iš baimių ir valdžios troškimų ( kad valdytų kuo daugiau įtikėjusių avelių). Idealu, jei bažnyčia būtų kiekvieno širdyje.Bet tai utopija. Kad ji virstų realybe, reikia milžiniškų, kantrių ir ilgalaikių bendruomenių investicijų į švietimą, kultūrą, ekonomiką, į doro,humaniško, atsakingo ,pilietiško  ŽMOGAUS ugdymą nuo mažens.Kad jo - suaugusio-  moralės ir vidinių demonų nereikėtų drausminti stabais,  šariato ar Abramikienės grėsmingais įstatymais ir religiniais baubais, kad kiekvieno paprasto širdyje ir sąmonėje būtų auksu iškaltos amžinos  vertybės: nevalia, Karma bloga -it Bžeskas ar Norkus mesti savo moterį dėl asmeninio komforto vieną su dviem mažyliais, kad vyriška pareiga - prisiimti atsakomybę už šeimos su mažyliais aprūpinimą valstybėje, kuri negarantuoja staiga paliktai moteriai išlaikymo,tėviškos paramos. Gamta pakriktų, būtų bio-apokalipsė, jei perinčių lizduose mamų nemaitintų patinai, jei elniai patinai paliktų savo kaimenę be vedlio ir apsaugų.

Į temą: vakar matyti, sugretinti vaizdai. Ryte Ger. Vilities gatve plaukė žilagalvių garbių porų ir vienišų liūdnų, ilgasijonių, blyškiaveidžių moterų upė iš bažnyčios, po sekmadienio mišių. Ir kita žmonių   upė-sesė-dvynė -plaukė  prie Utenos ,tokie patys garbūs, šventiškai  pasipuošę senoliai, jau būriais,klanais,  šeimomis, su vaikais ir anūkais, diskutuodami, kultūringai plaukė į Vyžuonėlių dvarą, į kasmetinio  dailės plenero uždarymą, į plačiai apylinkėse išreklamuotą renginį. Drįstu lyginti abejas mišias. Vyžuonėlių dvaro renginio pakylėjimas ir žmonių sutelkties nuotaikos buvo nepalyginamai tikresnės ir šviesesnės, mat žmonės buvo nesuklupdyti nuolankūs, lengvatikiai prieš Žynį, o atėjo Laisva valia, oriai pagarbinti kūrėjų, padėkoti vieni kitiems, kad  nepristigo jėgų rašyti projektus, išmušinėti iš Briuselio skaitmeninių popieristų lėšas,išmaitinti ir pasirūpinti kūrėjais, kurie laisva valia įamžino jų Vietos  Laiką, jų dvasią.             

 Pasigilinkite, kodėl Jums santuoka neatsiejama nuo bažnyčios? Tai pareina iš gilaus tikėjimo ar iš mados? Jei netikite ir nesate krikščionė, apeigos neturės jūsų elgesiui jokios įtakos, bus lygiai toks pat formalumas kaip ir valdiškuose rūmuose, tik ritualas gražesnis ir įspūdingesnis, unikalios architektūros ištaigingame pastate-rūmuose,galėsite girtis FB-ke angeliškais selfiais su R.Doveika ar  dailaus veido broliu bernardinu.

Prieš 5 metus abu su vyru nusiėmėme žiedus.Jų nebereikia, kai yra dvasinis ryšys, stipresnis už bet kokius daiktinius amuletus ar formalius parašus  Ir aplinka jau -moderni, nekirkina priekabiavimais manęs nežieduotos,neva "laisvai prieinamos " anot senobinių  papročių. Jei įmanyčiau atsukti laiką atgal, atšaukčiau ir bažnytinę santuoką, kuriai dogmatiškai, senobiškai pasirašėme po 17 bendro gyvenimo metų. Vienintėlis dvasinis, dangiškas momentas   joje buvo - ex-kolegos fotografo R.Danisevičiaus  dovanotos sakralios, meniškos renginio  nuotraukos ir CD , kurį žiūrėdami vaikai  ir draugai graudinasi, be progos vis mus pasveikina. Ten ėjome su Dievu širdyje, tas ir įsiamžino nuotraukose. Dabar manau, kad ne ten ėjome. Kad bažnyčia yra mumyse. Kad  dangiškų santuokos sakramentų gauname kone kasmet -kai būrys gandrų sulekia rudenį draugiškai nakvoti į sodybą, kai į pievą prie pat namo patikliai sueina miegoti būrys stirnų su vaikais , kai gausiai dera vynuogės ir jų  vasarų skonis tarpsta vyne, kurį su meile dovanojam geriausiems draugams... kai nudžiugina laimėjimais  savi ar globoti  vaikai ( kai žinai  jog tų laimėjimų nebūtų be sutelktų poros pastangų įveikiant įvairialypes krizes ).

Tai nėra pagyros ir ego-pasididžiavimas, tiesiog  reikšmingos patirties paliudijimas jaunimui, kad verta puoselėti, KASDIEN lyg ką tik susipažinus kurti santuoką, nepaisant aplinkos skyrybų vajaus. Manau, daug įvairesnių laimių būtumėm radę nusekdami paskui naujus jausmus, naujas galimybes, nesiderinę vienas prie kito laisvamaniškumų, bet dvasinės jėgos - tai tikrai ne. Ji išsiaudžia  ne tik iš šio gyvenimo  greitų malonumų , bet ir ryšio su protėviais, su tradicijomis, su Gamtos galiomis,su vienas kito skatinimais sąmoningėti.Nesu tikra, kad mano santuoka truks iki grabo,amžina.Jei aš arba vyras liausimės, aptingsimės  ją kurti, kurstyti KASDIEN jos  dvasinę ugnį ir jausmus , negerbsime vienas kito ir neišliksime vienas kitam lytiškai patrauklūs, natūralu, jog ji taps arba konformistišku narveliu ar net kančia, iš kurios abiems norėsis kuo greičiau išsilaisvinti.  

Santuoka - be galo svarbi žmogui, ypač naujais laikais ( ne tik astrologiškai , bet ir visais kitais požiūriais - biologiniu,psichologiniu, socialiniu, dvasiniu, turtiniu ir kt). Joje žmogus arba atsiskleidžia kūrybinių jėgų pilnatvėje, nuolat auga, SĄMONINGĖJA.Arba - priešingai: aptingsta,išlempa,žlunga, yra pavergiamas, žeminamas,"suvalgomas",  tampa paliegusiu zombiu,dominuojančios puselės šešėliu.Rasti savo žmogų, kuriam nuoširdžiai atsiversi ir juo pasitikėsi - nepaprastai sunki užduotis vartotojų visuomenėje,kur visi pratinami  ir skatinami vienas kitą išnaudoti, pažaisti it su žaislu , be jokios atsakomybės. Ne visiems iš pirmo karto pavyksta tą  savo žmogų rasti. Bet vienas iš gražiausių dalykų gyvenime ir yra žmogaus nenuilstamas tikėjimas,jog kada nors būtinai ras savo širdies saulelę.Laimė, jei paieškų kelyje neprisidirbami vaikai su atstiktiniais pakeleiviais. Ir čia bažnyčia, kaip įprasta, gniuždo laisvą žmogaus valią  pasirinkimuose - priešinasi kontracepcijai ir lytiniam švietimui.

Santuoka - yra dieviška gyvybinių jėgų jėgainė. Joje akivaizdžiai liudijama,kaip sąmoningėjant, išmokstant dalintis meile, keičiasi lygiagrečiai ir antra pusė. Priešingai: kuo aukščiau keliam ego-karūną, tuo nuožmesnis, nepakantesnis tampa mūsų gyvenimo draugas, santuoka tampa pragaru kaip Larso Triero filme "Antikristas".

Jei kažkiek domitės Jungo  archetipų psichologija ir žinote, kas yra archetipas ( galima pagooglinti, susipažinti giliau),suprasite,kas yra skirtingi archetipai. Keičiantis  astrologinėms epochoms, keičiasi visi  archetipai,įskaitant santuokos. Anksčiau ji buvo pagal Mergelę- pareiga/moralė/prisitaikymas/formalus susiregistravimas/ūkinė ir sveikatos nauda/biologinis tikslingumas. Beje, konservatyvių asmenų bandymas ją visaip apibrėžti įstatymuose -įrodo, kad mūsų sukatalikinta valdžia kreipia visuomenę atgal Laike, link regreso, į Viduramžius.

Šiuolaikinė ir ateities santuoka - pagal Liūtą, taigi priešiška bet kokiems formalumams, sudaroma sąmoningai, laisva valia, oriai, lygiaverčių ir lygiateisių asmenybių. Idealu, jei ji išreiškia aukštąsias Liūto archetipo savybes - dosnumą, kasdienę dvasingumo ir meilės ŠVENTĘ, neišsenkamą geismą. Stipri santuoka yra šventė ir dvasinės šviesos, kūrybos energijų šaltinis visiems aplink, tarsi  naujai sužibusios saulės spinduliai nutvieskia žmones, jie šildosi visi prie astralinio ( dvasinio) laimingos santuokos židinio. Štai kodėl tokia svarbi, sakramentali tampa Santuokos šventė.

Nepamiršiu vienų vestuvių Maskvos univero bendrabutyje. Prieš dieną su drauge -kambarioke  sužinojome,kad Zags'e susirašys jos kursiokė, ukrainietė iš Žitomyro. Mat jos draugas grįžta pro Maskvą iš kariuomenės, kelias dienas pas ją apsistos, jie spontaniškai sumąstė susituokti. Mudvi su  drauge puolėme  lietuvišku papročiu kaip išprotėjusios rengti padorų balių - pjaustėme bliūduose  salotas, surinkome iš kambarių kėdes,stalo indus, nupirkome gražią  baltą staltiesę,sušukavome jaunąją, nors jiedu su troleibusu važiavo ir grįžo, pasitikome juos su duona-druska ir šampano taurėmis. Mudviejų tradicijos, išsiauklėjimas, kultūra ragino suteikti tokiai svarbiai progai ritualo grožį, susirungti su komunistų gyvuliškais , kolūkiniais papročiais, kur visos tradicijos buvo laikomos atgyvena, o žmonės verčiami  vagoniniais , lengvai stumdomais gyvuliais be šaknų ( "moj adres ni dom i nie ulica, moj adres Sovetskij sojuz -lit. Mano adresas -ne namai, ir ne gatvė, mano adresas - Tarybų Sąjunga.").

Beje, globalizmo tranzituose, masiniuose persikraustymuose kyla dar didesni pavojai atitrūkti nuo kertinių  žmogiško bendrabūvio dalykų.Ekonominės emigracijos išblaško poras, bet tai ir puikus būdas pasitvirtinti, kiek stiprūs yra širdžių, vidiniai, dvasiniai tarpusavio ryšiai, įveikiantys laikinus atstumus ir išsiskyrimus. Santuoka įvairiatautėms poroms tampa dar sakralesnė - nes stiprina jų sutartinį pasiryžimą sulydyti meilėje papročių,tradicijų, pasaulėžiūros ar tikėjimų skirtumus. Vakar mėgavausi lietuvės ir iraniečių šeimine laime, abu dirba Australijoje, vasaroja pas jos tėvelius, pažindina vyrą ir dukrytę su mūsų papročiais. Kažin, ar taip laisvai jaustųsi bendruomenės sueigoje prieš draugus ir vaikystės pažįstamus, jei būtų viso labo susimetę, be stiprių, viedšų  artimos aplinkos  užnugarių?  Juk žmonės plika akimi  mato kuri pora spinduliuoja laimę, yra VIENAS DVASINIS, ASTRALINIS KŪNAS,  o kuri dirbtinė, formali - tam nebereikia štampų, kaip įrodymo.                  

Nepaprastai svarbu, kad vadovai,lyderiai, valdžios atstovai būtų ištikimi, skaidrūs ir sąžiningi savo santuokose, porose - jų elgesys atsispindi akimoju valstybės piliečių, bendrovės pavaldinių poravimosi papročiuose,tampa nematomu daugumos porų dvasinės stiprybės stuburu. Koks yra D.Grybauskaitės porinis statusas - kas ji? Mergaitė?Kieno nors meilužė? Išsituokusi ar išsiskyrusi? Kristaus sesuo? Kaip tvarkosi su kūno geiduliais vienatvėje?O Putinas su kuo gyvena? Vienas celibate ar su Medvedevu budi  dieną naktį prie raketų Tėvynės sargyboje? Jei nėra aiškumo, skaidrumo valdžios elite ,jo nebus ir daugumos piliečių socialiniuose papročiuose, juos  apniks melų voratinkliai .  

Santuoką reikia minėti kuo ištaigingiau, kone kasmet - nepamirštamomis kelionėmis ar kūrybinėmis atžymomis. Vestuvių šventę reikia įamžinti kuo gražiau, nes iš jos įamžintų laimės akimirkų sutuoktiniai  ateityje semsis jėgų, pozityvios praeities energijos krizėse, sunkumuose.Tam tikslui astrologai  ir parenka kuo harmoningesnes ,išskirtines žvaigždines dienas. Tiesą sakant, dvasinėms poroms jo ir rinkt nereikia,jos savaime įsipaišo į palankius, tvaraus laiko ciklus, pažymi tą progą nepaprastai dermingu laiku Dangaus požiūriu. Juk  vieša tuoktuvių parašo ar žiedų mainų akimirka kaip iš natų persiskaito iš žvaigždžių - kodėl tuokiamasi, iš kokių motyvų ( paskatų), taigi aišku, į ką tas veda ateityje.

Astrologiškai santuoka laikoma pora,kuri gyvena kartu daugiau nei 3 metus, yra viešai pristatoma kaip pora, veda bendrą ūkį, abu sąmoningai save vertina kaip partnerius, kuriančius bendrus ateities planus. Štai, tarkimne,  programeris gavo gerą kontraktą Singapūre su puikioms sąlygom žmonai - jis vyksta  ir viešai apsigyvena ten, be abejo,  su žmona, ne su meiluže, nors santykiai gali būti ir neregistruoti.  Kai yra vaikas - tuomet jau tai šeima.

Dirbant su asmeniniu horoskopu, svarbu, kaip pats žmogus ĮSISĄMONINA santykius - kaip pavadina tą ryšį -ar  mylimieji,neketinantys  kurti poros ir šeimos, ar tik sugyventiniai, kur vyras neprisiima jokių įsipareigojimų, nes jam taip patogu, nes dar laukia geresnio varianto, savo moters, kurią nušvitęs, pamilęs karštai visa širdimi , rodys drąsiai aplinkai, ves  registruotis bet kur,kur tik jai reikia. Sutinku gražių, nušvitusių, abipusiai pagarbių ir ištikimų porų, kurie puikiai sutaria be štampų ir altorių, bet sudarę turtines sutartis vaikų labui. Tokių nedaug, kaip nedaug tėra  sąmoningų ir atsakingų už savo laisvę.

Man atgrasus visais požiūriais  buitinis susimetimas be šventės, be tėvų ar draugų  palaiminimo, vūen dėl naudos ir patogumo, iš naujų vartotoojiškų papročių. Kaip fermoje karvės susiglaudžia.Jei klausinėjate manęs, kas gi  jam esate,  vadinasi,nesijaučiate poroje saugi. Tačiau greičiau jūs negerbiate jo įsitikininų, valdingai ir egoistiškai tempiate jį į savo tikėjimą, neleidžiate jam būti savimi -  neindokrinuotu į krikščionybės matricas. Jūsų ASC ženklas - Liūtas, o tai patys kebliausi partneriai, nes absoliutūs, egocentrikai, kiekviename mažmožyje siekia valdyti, užkariauti kito dėmesį, žaidžia su kitų  nuoširdžiais jausmais galios žaidimus, nepriima sutuoktinių silpnybių, bodisi jo ligomis ir priežiūra. Su jais  be galo sunku sukurti abipusiai lygiavertę, stabilią porą. Mokykitės priimti žmogų toks, koks yra, su jo įsitikinimais ir vertybėmis.                                        

Tikrajai, dvasinei santuokai štampų ir bažnyčios pakrapijimų nereikia. Tačiau štampai būtini ekonomiškai, teisiškai , mat gyvename sąrangoje, kur  bendras turtas dalinamas popieriais, kur nėra net užuominos į vyriškos garbės papročius - palikti paliekamai moteriai su vaiku pastogę, automoblį tik todėl kad ji moteris, gimdžiusi tavo vaikus. Todėl grynai  savo ir vaiko socialinio saugumo požiūriu PRIVALOTE įsiforminti santuoką,  atsakingai pamąstyti apie socialinį savo ir vaiko saugumą,   o tik po to kreipti širdis link idealų ir žvaigždžių.

        

                              

 

         



« AtgalAnkstesnis | Sekantis