Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Jūsų klausimas (2014-05-13)
Miela Saule,ar galėtumėte atsakyti kaip reikia švęsti senovinę Mildos-Meilės Deivės šventę ? Ačiū. Diana.

Atsakymas (2014-05-14)

Nuomonė, kurią dabar išsakysiu, sulauks pasipriešinimo. Tebūnie, tiesa svarbiau.

Kiekvienoje epochoje ritualas turi būti dermingas,  harmoningas, organiškas  gyviems žmogaus ryšiams su Visata. Štai Avino pagoniškoje epochoje (2 tūkst m. pr. Kr) ritualai vykdavo pagal LIūto archetipą. Juos  valingai režisuodavo žyniai,jų metų buvo aukojami žmonės (Saulė,Liūto valdovė), šlovinami valdovai, genties vadai. Sakralūs, Dievams skirti ritualai,buvo tiesiogiai susieti su Saulės ciklu (Rėdos ratu). Mildos ( atitikmuo - Afroditė,Venera) garbinimas - paveldėtas iš  Avino epochos. JOje moteriškumas, moteris, motinystė buvo siejamos su Tauro archetipu. Taigi neatsitiktinai vykdavo Tauro periodu, gamtai pražydus pilnatvėje.   

Vandenio, individualistų  ir mokslo, žmogaus  visakeriopo išlaisvinimo  epochoje Tauro archetipas  energetiškai išreiškia tėvystę, šeimynos ir bendruomenės ryšius su  ŽEME, istorija, praeitim, protėviais, tradicijomis, mirusiais. Tauro periodu, sekant natūralia, gamtine energijų tėkme ir kolektyvinės pasąmonės rimtu, labiau pritiktų šlovinti Žemyną, Žemę, gamtą, . Noriu įspėti, jog bet kokie magiški apeiginiai dvasiniai  ritualai, vykstantys Tauro periodu, pažadina, sutraukia artyn tos vietos mirusiuosius, ritualo dalyvių pasąmonėje aktyvina ne tik gimties, šeimos, bet ir mirties programas. 

Meilės, poravimosi, romantinių ryšių  apeigos naujuose Žemės energijų laukuose  turi sakralų nušvitimų, pakylėjimo poveikį Dvynių periodu. Birželio dvasiai,  kaip  ir naujoms meilės, sielų-dvynių sąskrydžiams,  archetipiškai  artimesnė  deivė Aušra, lydima paukščių. Jos , kaip protėvių Laiko laidininkės, reikia prašyti suvesti su  antra puselė, laimės meilėje. 

Naujų laikų  sakralūs ritualai turėtų būti NESEKSUALŪS, NEEROTIZUOTI,  judrūs ,  GRYNAME ORE, yoatingai gražiame  kraštovaizdyje, prie atminimo lentos ar alkakmenio, išskirtinio ąžuolo. Idealu - išankstinis scenarijus, meniškumas. Ritualai yra skirti perduoti  tradicijas  vaikams -  kaip etnoso apsauga, kaip istorijos estafetė, kaip  galingas kultūrinis energetinis skydas, bendros atminties genų aktyvatorius, kaip vertinga pamoka - kažką sužinoti, pramokti iš paveldo..

Erotizuotas  magines  mistines apeigas pašvęstiesiems , sklidinas burtų ir transų, gaivina ir populiarina, jei pastebėjote, vyresnio amžiaus žmonės,  nenušvitusios, dar religinės sąmonės. Šioji vis dar kuria ir generuoja Vėžio archetipo masinius ritualus-susibūrimus su maisto valgymu užstalėse, masiniu dainavimu ir skystais kvaišalais, su šlapiomis intymiomis apeigomis ( pirtis, bučiniai, graudulingos išpažintys) .   

Naujoms tradicinėms šventėms bendruomenė susirenka būtinai su vaikais. Dar geriau, jei senovės ritualus atkartoja, suvaidina moksleiviai, paraginti mokytojų.  Senovės šventes su nauju turiniu turėtų inicijuoti mokyklos, o tėvai, šeimos susirinktų sudalyvauti, apjungti bendruomenės energijas.Vakaruose tai - jau seniai paplitę, MOkyklų programose dėstoma mitologija, klasės vaidina ir savus, ir klasikinius graikų mitus, kuria vaidybinius  filmus  apie savas sakmes ,gilinasi į apeigas, jas interpretuoja, rengia pagal juos vaidinimus, žiba talentais.Pas mus, deja, destruktyvus bažnyčios vaidmuo atskyrė  didžiąją dalį mokyklų nuo protėvių šaknų, nuo   gyvo ryšio su lietuvių  ir pasaulio mitologija. 

Naujais laikais  Tauro periodu garbindami Mildą senųjų pagonių dvasioje, budiname energetiškai šeimos vyriškojo prado  Tėvelių ir Diedukų erotinį, kūniškąjį, jausminį pradą, geidulį turėti liauną gamtiškai gaivalingą Mildą (į ją nebūtinai panaši tuo metu pavargusi žmona). Magiškais gegužės ritualais, iš nežinojimo,  ardome  aplinkinių šeimas.

Švęsčiau Mildos šventę  kaip moterų jungties, pasirengimo šeimai šventę. Draugė Taurė, elektrėniškė pirtininkė, buvusi matematikos mokytoja, gegužės vidury švęsdavo  gimtadienį. JO kasmetinius moteriškus scenarijus  drąsiai galėčiau siūlyti tiems, kurie kuria naujas šventes senų tradicijų pagrindu, kuriems melu jaučiasi dirbtinai restauruojamas Mildos erotizmas.

Dalyvės sunešdavo iš namų, jų  giminės kulinarinį paveldą -   senobinius sveikuoliškus  patiekalus pagal originalias receptūras. Išmokdavome pagaminti -  pienių  pyragaičių su medumi, uogų salotų ir pan. KItąsyk - apeiginių dainų,  gydomųjų pilvo šokių, veido kaukių,  aptardavome  vaikų raminimo ar vyrų viliotinių patirtis, pasidalindavome žolelių paruošimo paslaptimis.Žydinčioje pievoje pindavome vainikus, mokydavomės  nežinomų folklorinių šokių ir įdomesnių  jogos asanų, eidavome rinktis savo medžio  stebuklingai vantai surišti,  vanodavomės pirtyje, kurioje irgi sklido pažinimas - kokias  senolių  žinomas kaukes dėti , kuo teptis, kad tik būtum gražesnė iš Gamtos,  be botokso injekcijų.

MOters  natūralus grožis, harmonija su žydinčia gamta, kūno ir dvasios susiliejimas,  krašto tradicijų pažinimas buvo neatsiejama tų  neužmirštamų gimtadienių tema.   

 Teisingiausia gaivinti toje vietovėje, kur švęsite, realiai gyvavusius Mildos garbinimo papročius. Tam  reikia nuodugniai pasirengti -  pabendrauti su vietos kraštotyrininkais, istorijos žinovais,paklausinėti senučių. Mat bet koks paprotys sieja praeitį su dabartimi tik tada,  kai turi realų pagrindą. neišgalvotas. ` 



« AtgalAnkstesnis | Sekantis