Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Jūsų klausimas (2013-04-04)
Sveiki, ką manote apie organų donorystę? Ar tai turi įtakos žmogaus dvasiniui/pomirtiniui gyvenimui (tiek duodančiam organą, tiek gaunančiam)? Ar fizinį kūną reikėtų atsieti nuo dvasinės materijos ir jis išties tėra fizinis KŪNAS dvasiai ir po mirties tampa nebereikalingas, tad nesvarbu, kad iš jo išimami organai? G

Atsakymas (2013-04-04)

Apie organų donorystę svetimiems atsakyta įžvalgiame dano D.Kario filme " Geroji širdis"

 

Dvasiška - suteikti žmogui gyvybę,  kovoti iki paskutinio lašo už bet kokią gyvybę. Medicinos technologijų galimybės tampa išsigelbėjimu,dovanojančiu mums visiems saulę, šviesos šaltinį  - gyvo žmogaus kūrybines galias. Tačiau medicina be etikos tampa MIrties parankine. Pamodeliuokim situaciją: turtuolis, kurio sąskaitoje milijonai, merdi dėl širdies ar kito nusidėvėjusio organo. JO organai nusidėvėjo, yra paliegę dėl jo ydingo gyvenimo būdo. Jis pats save nuniokojo, tačiau vietoj dėsningų, užtarnautų kančių nori dar pauliavoti čia Žemėje kažkieno kito sąskaita. JIs gatavas medikus auksu apipilti, kad gautų jauno kūno pakaitalą. Kas kontroliuos medikus?

Mūsų mintys - materializuojasi, tampa įvykiais. Energetiškai stipraus žmogaus noras kuo greičiau gauti pakaitinę kūno dalį gali materializuotis jauno apsvaigusio jaunuolio netikėta autoavarija. Niekas nesuriš, nieko nekaltins  - jog nenorinčio mirti siaubūno stiprūs norai, jo astraliniai (energetiniai)  durklai ,o ne atsitikrinumas partrenkė patrakusį jaunuolį.

Jau minėjau, pomirtinis gyvenimas egzistuoja. Jo "sąlygas" užsitarnaujame šiame. Dvasiškai švariems , dvasingiems  kūnas, kaip išaugtas skafandras, tampa nebesvarbus. Jie suakumuliuoja tokias stiprias dvasines (energetines) galias, jog tampa laisvi nuo žemiškų ryšių, kapo vietos ar urnos, jų kryptis - dangus. Su jais ryšys išlieka nematerialus - per jų kūrybą, per mintis, per maldas.      

Nedvasingiems po mirties telieka jų bio-kūnas.Jis suyra, įvairios  informacinės matricos  (emocijos, jausmai, mintys, patirtis) irgi laiku bėgant išsiskaido Gamtoje- per augalus, gyvūnus, akmenis ir medžius. Atiduodami kažkam kūno dalį, nedvasingi mirę energetiškai, kaip uodega,  prisikabina prie  išgelbėto. JO giminės nuolat mini donorą , jam dėkoja, jis tarsi pratęsia savo gyvastį jų  terpėje, gauna šansą per kitą prisikėlimui. Kitam tenka  dvasiškai gyventi už du, dalintis karmomis. Teisinga - žinoti viską apie donorą ir pačiam apsispręsti, ar sutinki, kad TOKIO žmogaus dalis taps tavo savastim.Kad ir kaip norėčiau gyventi, iš mirusio nepažįstamo  nieko neimčiau.

Transplantacija iš gyvo - gyvam, kai abu tai daro sąmoningai, laisva valia, kai donoras tai daro ne dėl pinigų ar save žalodamas  - Dieviškas MEILĖS aktas. Medikai tampa  jo tobulais atlikėjais. Tokiais atvejais dažnos ir Aukščiausios valios apraiškos. Apie tai ruso žurnalisto straipsnis čia :

    http://www.snob.ru/selected/entry/50262

Dar teisingiau dvasine prasme, kad donorystė vyktų giminės kamiene, tarp žmonių su giminingomis DNR struktūromis, kurios ir perneša "dvasinę informaciją".  Bet, akivaizdu, jog turime DNR giminių visame pasaulyje:)) ne tik tarp dėdžių-tetų.

 

 



« AtgalAnkstesnis | Sekantis