Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Jūsų klausimas (2011-10-14)
Laba diena, Galbūt atsakysite i mano klausimą. Labai myliu vaikus, tiesiog pamačiusi vaiką negaliu praeiti nenusišypsojusi, nepakalbinusi. Man labai smagu, kad vaikai tai taip pat jaučia – žmonių sambūryje, gatvėje, eilėje laukiat - visų pirma pastebi mane (gal dėl to, kad kiti suaugusieji į jų dažniausiai nemato), man šypsosi, stebi, greitai susidraugaujam, mielai apsikabina ir išsipasakoja savo „paslaptis“ net pirmą kartą sutikti vaikučiai. Ir man toks jausmas, kad aš tuos vaikus jaučiu – tarsi nujaučiu intuityviai ką galiu kiekvienam duoti ir tarsi „regiu“ su kokiu pasauliu savo akelėse į mane tas vaikiukas žiūri. Toks jausmas, kad širdis atsidaro ir išsiskleidžia, spinduliuoja šiluma kai būnu prie vaikų. Ir tai pastebi aplinkiniai. Paminėsiu, kad pati turiu dukrą. Tačiau nelabai manau tai susiję su pražydusiu motinystės jausmu po vaiko gimimo.... Dar prieš susilaukiant dukros jaučiau kažkokį dūšios „patepimą medumi“ bendraudama su vaikais. Dabar, kai ateinu pasiimti dukros į darželį – mane vakare apkabina būrys vaikučių, mes pasikalbam, pasidalinam bučkiais į žandukus.. ..Auklėtojoms keista, kad prie manęs limpa vaikai. Ir tik tuomet susimąsčiau – kodėl taip yra? Išsikėliau sau mintį, kad galbūt pati turiu daug vaikiškumo ir vaikai tai jaučia..... O galbūt tą abipusę meilę galima kažkaip panaudoti prasmingai... Įsitraukiant į kokią veiklą, savanorystę. Nors neturiu jokio edukologinio ar psichologinio išsilavinimo... ir šiaip esu prastos nuomonės apie LT švietimo sistemą - vaikus kaip viščiukus vertinančią, nuasmeninančią..... Tačiau baiminuosi dviejų dalykų: kad man neužteks energijos (nesu kokia nors ypatinga, aktyvistė ar dvasios milžinė), todėl nusivilsiu savimi ir, kad neskirsiu pakankamai laiko bei dėmesio savo pačios dukrai – kad išsibarstysiu. Apidėmė Apidėmė

Atsakymas (2011-10-15)

Labai apsidžiaugiau gavusi laišką. Kokia laimė, kad Lietuvoje nemažėja žmonių,suprantančių, kad vaikystę reikia įdomiai kurti ir švęsti. Esu tokia pati prisiekusi  vaikų draugė, nepraeisiu neprajuokinusi  pro tėvų rutinos prislėgą mažylį -riedėdamas vežimėlyje jis jau atrodo kaip perkaręs, suraukto veido senukas, nuvargęs nuo suaugusiųjų pykčio, problemų ir pilkos režiminės aplinkos. Jis nenutuokia, kad pasaulyje be košės-TV reklamų-lovos- mamos tuščių plepalų ir buitinių  dejonių-tėčio alaus -senelio diržo-močiutės vaistų pasaulyje yra įdomiausių dalykų, turiningiausių žaidimų. Niekas jam neparodo vaikystės šalies, iš kurios jis semsis jėgų ateityje. Lietuva tampa šalimi, kurioje ne tik senukams, bet ir vaikams, jų esminiams poreikiams  nebelieka vietos. Indigo vaikams reikia rodyti džiugų, gerietišką, spalvingą  pasaulio veidą   - tai labai svarbu, nes programuoja ilgam augančio žmogaus kūrybinį-vaizdinį, o ne vien  primityvų-gyvulišką-praktinį-daržinį-vertelgišką mąstymą. Iki 7 metų formuojasi jo įpročiai ir instinktai , juos pakeisti vėliau bus sunkoka, beveik neįmanoma.

Taip, turite savybę prižadinti aplinkybių užslopintą mažylių (iki 7 m) ir jaunimo (14-24) kūrybingumą  ir net gyvybinumą. Mažylius vtalizuoti - didelių pastangų nereikia, jei dar gaivalingi. O štai  atgaivinti, pažadinti aktyviai saviraiškai ir savivokai  jaunuolius , pritrėkštus- unifikuotus-nukankintus-nubukintus  LT vidurinės šablonų ir faktologijos-pažymių fetišų  -  jau reikia neeilinio talento, jėgų  ir pasišventimo. Tarkim, forma - vasaros šeimų  poilsio ir menų stovyklos. Ir pati šeimai sukursite turiningą laisvalaikį, ir kitus vaikus išlaisvinsite iš dirbtinų elegsio formų, pilkybės "būk kaip visi" visuotino teroro.

Yra ir kitų būdų: vaikų kiemo šventės, bendri gimtadieniai, žygiai, gamtosauginės bendros akcijos.  Tą galima daryti ir daro draugiškos kaimynės mamos.Žmonės kosminiais tempais miestuose svetimėja,dėl suaugusiųjų šaltų-nepakančių-abejingų tarpusavio sienų labiausiai  kenčia indigo-vaikai, gimstantys bendruomeniniam gyvenimui. Vienas jūsų surengtas bendras didelis spalvingas  gimtadienis ( o tą puikiai sugebate!) gali nušviesinti, prikelti šeimų dvasią, užkrėsti juos gerų emocijų ir kūrybingumo virusu labiau-ilgiau nei formalūs VEKS ar projektiniai-paukščiukiniai-konvejeriniai profesionalų  renginiai.

Dukra ir  nukreips teisinga linkme, ji, kaip ir dauguma naujos sąmonės vaikų,  išmintingesnė, žino, kokie keliai veda į rytojų.



« AtgalAnkstesnis | Sekantis