Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Jūsų klausimas (2011-09-16)
kokia reiksme vaiko gyvenime astrologiskai turi kriksto tevai ? Esu vienos mergaites krikstamote, tai noreciau zinoti kokios svarbos vaidmeni atlieka krikstateviai . Uztektu ir kad atsakytumete bendra prasme( be datu) Sekmes darbuose ir aciu labai uz sita puslapi . egle

Atsakymas (2011-09-21)

Apie krikštą esu daug  atsakinėjusi, kad ir čia,  http://www.horoskopas.lt/index.php?mact=Questions,cntnt01,default,0&cntnt01mode=detailed&cntnt01qid=1068&cntnt01returnid=23

Atsiprašau, kad  nauja svetainės paieškos  ir klausimų numeracijos sistema  sukonstruota  painiai ir chalturnai, neatseku - kur atsakinėjau, pabraidykite po atsakymus intuityviai - rasite,  buvo daug  minčių apie krikšto tėvus.

Atsakysiu plačiau,  man ir pačiai rūpi susidėlioti taškus šioje temoje, ginant vaikų psichinę sveikatą.

Pripažinkim kad gyvename  didžiųjų epochų sandūroje. Norint  išlikti gyvybingais ir  kuriančiais, šviečiančiais, tenka transformuotis, pakilti į aukštesnį sąmoningumo lygį, nušvisti  naujos, pozityvesnės, dvasingesnės, širdingesnės  gyvensenos ugnyje. Astrologiškai,keičiasi epochos - Žuvų, religijų ir visuotinų mitų plėtros  erą keičia Vandenio -humanizmo,  ekologijos, mokslinio  pasaulio pažinimo.

Naujoji  - vandeniška sąmonė, būdinga Indigo vaikams , turi kitokį santykį į tėvus, nei ankstesnė  - žuviškoji. Anksčiau tėvai reikšdavos viusomis įmanomomis Dvynių archetipo formomis. Dvyniams būdingas dualizmas; Dangus-Žemė, Dvasios aukštybės - Žemės realybė . Natūraliai ir  religijos  diktavo dvigubą tėvystę - biologinius tėvus ir dvasinius, Krikšto tėvus. Tam laikui to reikėjo, Mat realiame gyvenime, kuriame   išgyvenimas buvo neatsiejamas nuo mirtinų ligų , karų, veidmainystės, ciniško pragmatizmo, buitinių rūpesčių - biologiniai tėvai retai kada  turėjo laiko rūpintis vaikų  dvasiniais poreikiais . Krikšto tėvai buvo  vaikų ryšininkai su  Dieviškais,  sakraliais dalykais, skatindavo krikštavaikius tobulėti,  atsiskleisti, išsaugoti  ar išpuoselėti žmogišką, Dievų įduotą  veidą.  Tėtis kare ar pono dvare,  mama prie burokų darže - o štai sekmadieniniai  susitikimai su krikštatėviais, dvasiniais globėjais,  pakylėja, įkvepia,  jie - šviesos orientyrai .  Be to, ir moraliosios   glaudžiosios  visuomenės  įteikdavo per krikštą  daug  atsakingų priedermių, neleisdavo nuklysti, į krištatėvius rinkdavo artimus gimines ar itin garbius, Laike nepasišiukšlinusius žmones.

Vandenio epochoje tėvystė reikšis pagal Tauro archetipą . Tėvai, šeima  -   jau tie , kurie  stipriai ir nuoširdžiai myli, suteikia pastogę,  rūpinasi maistu-drabužiais, maitina, išlaiko. Tėvai gali keistis (Mėnulis Taure kulminuoja), vaikui svarbiau - kas jį myli, materialiai aprūpina, psichologiškai supranta, suteikia saugumo jausmą, nesmurtauja , nekelia pavojų gyvybei ( gal ir  p.Žiobienė kada nors tai supras?). Jam reikia ne krikšto tėvų, o  žmonių , kurie, kol biologiniai tėvai  laikinai grauš džiuvėsius, ieškos prasimaitinimo šaltinio  ar bus vejami bankų iš paskolinių butų, galėtų bent laikinai suteikti vaikui pastogę, nupirkti drabužių, apmokėti mobilaus  sąskaitas, mokslą, studijas, apsaugotų nuo žiemos šalčių , ir pedofilų , medžiojančių  vaikus,(lengvai preinamą astralinį-energetinį grobį, reikalingą jų valdžios galioms išlaikyti.) Tokiais  rūpestingos atsakomybės poelgiais Krikšto tėvai   realiai, ne žodžiais,   paliudytų  vaikui  Dievo buvimą , kad jis nepamirštas, mylimas, priglobtas, pamaitintas.

Krikštas -  labai graži tradicija, vienijanti šeimas,  jas apjungianti, pakylėjanti link aukštų, dvasinių dalykų .Juk meilės, dar kelių mylinčių ir suprantančių širdžių, užuojautos, psichologinės pagalbos mažam  žmogiukui  niekada ne per daug. - kuo daugiau, tuo jis augs stipresnis, savarankiškesnis.  Kaip ir dovanėlių  - sauskelnių atsargų,  pasodinto kartu medelio, naminių  uogienių,dailios suknelės, gražios kuprinytės, sąskaitos , apmokėtos kelionės su sporto būreliu ar muzikos kolektyvu. pagal naująjį taurišką archetipą krikšto tėvai turėtų palengvtini tikriems tėvams  vaiko auginimo naštą . Tam nereikia jokio  formalaus bažnyčios palaiminimo - pakanka patiems pasisūlyti būti krikštatėviais  vargstančių kaimynų ar giminių vaikui, tą įprasminti gražiu tradiciniu ritualu prie altoriaus, tos dienos  šviesiais prisiminimais.

Mano galva, tradiciją reikėtų išlaikyti, bet koreguoti jos turinį. Įvelti  iš švento tikėjimo , '"ant rimtųjų" indigo sąmonės vaiką į senoviškas religines  apeigas - tai  jaukti jo  sąmonę, provokuoti jos skilimą - šizofreniją. Jau turiu reikalų su  krikšto tėvų  ideologiškai  apdorotais vaikais, kurie mato  ir kalbasi su angelais, esant  sunkumams (patyčios mokykloje, tėvų nemeilė)  -  mąsto apie greita pabėgimą pas gerąjį  Dievą, į pomirtinį  saldaininį angelišką gyvenimą, kur bus rojus, ir juos visi mylės. Dalis  21 amžiaus  nepilnamečių savižudybių - ant uolių kunigų sąžinės, ne kitaip.  Labai nesinorėtų , kad prie  vaikų psichinio žalojimo, jų pažinimo  tamsinimo  prisidėtų ir Krikšto tėvai.     Būti gerais krikšto tėvais - nuostabu,  atsakomybė, gėris, o  nuodyti vaikų sąmonę  archainės religijos pasakomis - jau karma, už tai teks atsakyti  prieš tikrąjį, ne  bažnytinį,  Dievą. Žuvų tipo sąmonė lengvai atskirdavo  simbolius nuo realių  žmonių ir daiktų. Indigo tipo vaikų sąmonė   suaugusiųjų pasakas, kurias vaidina rimtais veidais įsijautę jų mylimii  ir brangūs artimieji, priima  tiesiogiai, už gryną pinigą,kaip kitą tikrovę, kurioje  belytis Kristus bučiuoja nuogas pėdas  ir kitus organus  bendratikiams užstalės dalyviams,, kur bet kokio  nevykėlio premjeravimas yra nuolankiai vertinamas, nes, anot Biblijos,  "visa valdžia - nuo Dievo",kur  visi, kurie skriaudžia  ar mąsto kitaip , yra Velnio pasiuntiniai, ir jų reikia bijoti, kentėti  ir  kapoti kardu ar megztos beretės lietsargiu.



« AtgalAnkstesnis | Sekantis