Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Jūsų klausimas (2009-09-28)
Jūsų straipsnis „Kur kokie vaikai užauga“ sukėlė daugybę minčių. Esu mama, tipiška savo tėvynės patriotė, su tėvų ir senelių įskiepytomis vertybėmis, tačiau vis sukirba ta pasirinkimo mintelė – ar saugu, ar išmintinga, ar prasminga gyventi Lietuvoje? Ir ne dėl pinigo, ekonominės gėrovės. Dėl saviraiškos, savirealizacijos, bendruomeniškumo jausmo, dvasinių ieškojimų ir t.t. Todėl retorinis klausimas – KAIP UŽAUGINTI KÛRËJÀ LIETUVOJE? Žinoma, kiekvienas kūrybiškumą supranta savaip. Man tai – sugebėjimas kelti naujas idėjas, savarankiškai mąstyti, eksperimentuoti, pozityviai keisti save ir aplinką. Mane tikrai jaudina mano vaiko likimas, jo kaip brandaus žmogaus augimas ir išsiskleidimas. Jeigu rastumėt laiko konkrečiam atvejui, pateikiu duomenis: aš – 1974... tėtis – 1974 dukrytė – 2005... Vilnius.

Atsakymas (2009-09-29)

Sugluminot. Turėjau omenyje ne tai, jog Lietuvoje neužaugs kūrybingi žmonės. Jokiu būdu! Bet koks gyvas žmogus yra kuriantis. Juk Visatos kūrėjas sukūrė Žmogų pagal savo, kuriančiojo, atvaizdą. 

 

Mintis buvo kita: Lietuvoje įsigalinčioje socialinėje sistemoje  neužaugs savaime, be kažkieno aktyvaus pasipriešinimo sistemai ar nuolatinės pagalbos  -  šiuolaikiniai ir ateities pasaulio menininkai. Kūrybingumas nebūtinai tampa menu. Šiuolaikinio meno pagrindas bus – stilius,  mintis, idėja, grožis, vaizduotės žaismė , kvapą gniaužiantis hepeningas atvirame ore, miesto gatvėje ir būtinai su dominuojančiais šviesos elementais  Kad sukurtum kitą  - dvasiškai aukštesnę –švaresnę tikrovę, užvaldančią  žmogaus vaizduotę, neužtenka bet kokių dažų ar drobės, reikia žymiai daugiau įvairių technologinių priemonių ir jų pakaitalų – išradingumo. Lazerių šou – irgi menas, bet jo pas mus vis dar nemoko.

    

Indigo vaikas projektuos kūryboje tuos veidus, kuriuos jis mato aplink. Nagi, ar daug matote mūsų  gatvėse atvirų, patiklių, džiaugsmingų, geranoriškų veidų, kuriuos norėtųsi išdainuoti, išpiešti, kurie įkvėptų instaliacijoms? Kokia lėkšta bebūtų Amerikos kultūra , tačiau ten gatvėse  vyrauja šypsenos, o vaikas saugomas viešai ir valstybiškai nuo smurto kiekviename žingsnyje.  O mūsų mokyklose  būriai įsikūnijusių saulėnų ir litofcų gyvai, ne televiziškai, niurko ir tyčiojasi iš bendraamžių. Ekraniniai herojai  inicijuoja berniukus į vyrų ritualus, kaip senovėje genties medžiotojai.

 

Tarkim, bendruomenė čia gali izoliuotis ir savo viduje sukurti pozityvią, kūrybišką vaikų meninio auklėjimo  sistemą. Nejaugi jie nežiūrės kaip karmelitės televizoriaus?  Nejaugi jų vaikai nematys socialinės neteisybės ir smurto kiekviename žingsnyje? Bus tokia sterili dingusiųjų oazė Lietuvoje? Indigo sąmonė jaučia skausmą per atstumą. Kai šaudo lapes mūsų miške, fiziškai jaučiu kiekvienos jų paniką ir siaubo emocijas. Sienos ir tvoros energetiškai interaktyvuoto su aplinka vaiko jau neapsaugo nuo sociumo žvėriškumo . Kas tuos laisvus žaismės menininkus čia užaugins? Šią vasarą stebėjau jaunų muzikos grupių laisvus improvizus loftuose. Niekuo nesiskyrė nuo tų dviejų londono cypaujančių kačių, kurios  paralaimėjo X-faktoriaus konkurse. Silpna, menka, be energy ir be krislo vaizduotės  Net sceniniai įvaizdžiai – nukopijuoti, ne originalūs. Išgyvenimas smurte atima jėgas,reikalingas meninei veiklai.  Prie meno pinigų čia prasibrauna agresyviausi, taigi – netalentingiausi. Užburtas ratas, kuriame nyksta  kultūra.  Aprėktas, iškoneveiktas, išdurtas menininkas atsigauna kelias paras. Gyvenimas atvira Visatos vibracijoms, laiko dvasiai siela  tampa neįmanomas šalyje, kur smurtas tampa bendravimo norma. 

 

Dar ir priemonių stoka. Šviežias pavyzdys: 

 

http://www.lrytas.lt/-12540674871252382253-kunigo-%C5%BEmona-n-au%C5%A1rien%C4%97-kapelion%C4%97s-darbas-mano-duona-o-menas-sviestas.htm

Citata iš jo: " kai gyvenau Lietuvoje, porceliano, tokio, kokį naudoju dabar, buvo neįmanoma gauti, tekdavo jo užsisakyti iš Vokietijos ar iš Švedijos, o tai buvo labai brangu." 

 

Tradicinis skorpioniškas  lietuviškas auklėjimas  irgi yra iš esmės smurtinis, laužo vaiką, daro iš jo kažin kokį standartizuotą  žmogų, o ne padeda atsiskleisti visų talentų grožiu. Mamos dažnai valingai kiša vaikui ar kiša vaiką į kažką, kas patenkintų jų pačių ambicijas ar leistų pasigirti prieš kitus. Štai mažutis švelnukas 6 metų  bembis nugrūdamas į nindzių stovyklą net neatsiklausus, ar jam nebaisu, ar jis to nori. Taip, jis užaugs vyriškai stiprus, mokės apsiginti,sumedės kovose,  bet pianistas ar dailininkas jame jau užmuštas. Vaikas nori būti savimi, suskambėti  savo gaida, savo spalva, o jo nenori niekas girdėti, neįsiklauso, nenuskaito. Pradėjau tapyti 40-ies, skauda, jog galėjau būti dailininke, tačiau piešimo mokytojas suniekino jau pirmoje klasėje amžiams. Jo skoniui mano miniatiūros atrodė siaubingos, piešimo pamokos būdavo ištisinė kančia dėl jo patyčių, jų nelankiau. Kiek daug tokių pavyzdžių!  Žiūriu į dainuojantį, šokantį  lietuvių paauglį – ir jo veide šviečia galingai jo kūrybinių pedagogų asmenybės, jų stilius. Kiek turi praeiti dešimtmečių, kad jame išsivaduotų originalus stilius?      

 

Jūsų konkrečiu atveju mergaitės horoskope yra " senamadiškai patriotinės mamos" tema,bet silpnai išreikšta. Dukros aktyvus kūrybinis pradas jį laisvai įveiks. Sunkiau sektųsi jai įveikti mokyklos barjerą. Būtent liet. mokykla  būtų užtvara į menininkės ateitį. Tėtis ras išeitis, ji - tėčio dukra, paskatins  jus abu ieškoti vietovės su humaniškesne švietimo sistema.

 

Beje,meno formų įvairovė irgi bus beribė. Vieniems Radžis – meno viršūnė, o Tarantinas – šlamštas. Į ką lygiuositės? Jei kūrybą pristatinėsite čia – galėsite  orientuotis į patį žemiausią skonį ir sulaukti populiarumo, taigi ypatingo kūrybinio auklėjimo lyg ir nereikės. Be to, ir meno formos čia gal 100-mečiu atsilikinės nuo pasaulinių main-stream'ų. Į parodą, kur sukabintos ant sienų  flickr.com lygio kelionių fotografijos čia dar šimtmetį rinksis gyvi žiūrovai. Èionykščiams čia viskas sueis. Tačiau pasaulyje sparčiai mažės užkampių, kur lietuviško  copy-past meno vietiniai  neatskirs nuo originalų. Gi e-bay art-mugėse ganosi visas pasaulis. Kopijuoti Pikaso iš youtube pamokėlių  mokosi  milijonai internautų. O pas mus to  paties mokys Dailės akademijoje už “steponavičiaus 11 proc.” palūkanų . Jaučiat atsilikimo lygį?     

 

Susimąsčiau, ką man reiškia patriotizmas. Meilę šiai žemei, jos gamtai, protėvių kaulams, jos tradicijoms, gal - jausminį, kūnišką per pojūčius ryšį su ta vieta, kurioje užaugau. Bet…lietuvybė yra užšifruota genuose, ji pasireiškia  per energijas-simbolius-archetipus kūryboje ir gyvenant svetur, net kalbant kita kalba. Ryškiausias pavyzdys – genijus indigo Èiurlionis. Lenkiškai rašė ir mąste, bet jo kūryba archetipiškai - grynuoliška  lietuviška.

 

Namie dukra yra pareiginga ir stropi, galite neįžvelgti visų sričių lyderės. Paisykit jos žingeidumo. Jei bus kur neįdomu ar patirs spaudimą, hyperaktviai maištaus. O rutinoje taps irzli kaip bitė ar depresuos. Tada ir spręsite, ar seksite paskui jos talentą kitur, ar užvilkiste jos intelektui tramdomuosius programinėje mokykloje. Šie vaikai yra mūsų mokytojai, o ne mes jų. Pamėginkite tai išbandyti praktiškai. Patriotizmą vaikams skiepija šiandien tik totalitariniai  pronacionalistiniai režimai.

 

Indigo, arba ateities ,  vaikai myli savo gimtines, aktyviai patys domisi savo tautos ir valstybės  istorija bei giminės genealogija , ieško istorijoje atspirties taškų .  Niekur nenori iš Tėvynės bėgti tol, kol čia jiems gera, kol yra ką valgyti ir šeima neskursta. Pažiūrėkit, kaip jie rauda emigruodami aerouostuose, kaip skausmingai skiriasi su seneliais, bendraklasiais. Jų patriotizmas – žmogiškasis, nelozunginis.

Patriotizmą jie gali išreikšti  ir prikelti suaugusiųjų-senelių širdyse per kūrybą. Kaip  ši ukrainietė mergaitė:

 http://www.youtube.com/watch?v=518XP8prwZo

Ar pas mus jai kas padėtų taip išreikšti save ir per savo kūrybą nuskaidrint žmonių sielas, grąžinant joms tikėjimą dieviškumu?  Sukomercinus, kaip ketinama, meno mokyklas, jai padėti būtų pajėgus nebent tėvelis bankininkas. Jo pareigybinis autoritetas neleistų iš jos savitumo tyčiotis bendraamžiams  ir nenorintiems suprasti-atrasti kitokią meno kalbą pedagogams bei įvairių LTV vaikų šou piktaliežuviams komisijų kritikams. Bendruomenės čia jau mažai ką lemia vaikų ugdyme. Esu su tėvais-aktyvistais kovojusi už vaikų plaukimo mokyklą, dalyvavusi protesto akcijose uždarant Žalgirio baseiną. Nieko nepasiekėm, nes finansinės gaujos pasodina klierką, kuris ištęsia kaip gumą, numuilina atsakymus, suskaldo tėvų gruopuotes , o per tą laiką vaikų  sporto ir laisvalaikio centrai jau būna teisiškai pasisavinti. Vienintelis kelias – trikdyti ramybę, neatlyžti, ar ieškoti užtarimo pas savo apylinkių deputatus Seime,  kad gintų vaikų ir šeimų interesus.   

  

2009/09/28

 



« AtgalAnkstesnis | Sekantis