Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

20266

Miela Saule, esu sukresta zinios apie Lenkijos prezidento ir jo palydos zuti lektuvo katastrofoje. Reiskiu gilia uzuojauta visai Lenkijai ir zuvusiuju artimiesiems. Taciau...manes neapleidzia mintis, kad tai buvo is anksto suplanuota katastrofa , ne atsitiktinumas... Tikslas - galbut kazkam neitikusi vedama Lenkijos politika, jos vadovo pozicija ar pan. Atrodo, tarsi ziauriai susidorota su "karaliumi ir jo svita". Juk prezidentu lektuvai taip paprastai nekrenta, jiems taikomi ypatingi saugos reikalavimai ir valdyti juos patiki tikrai specialistams, todel netikiu versija, kad besileidziant lektuvas uzsikabines uz medziu virsuniu perluzo pusiau, visas suduzo i sipulius ir pagaliau ilgiausiai niekas negali rasti juodos dezes...Ziauriai suzaista situose purvinuose politiniuose zaidimuose, karuose be taisykliu ir morales. Tai mano pamastymai, labai noreciau, kad tai butu netiesa... Galbut profesionalus astrologinis zvilgsnis pamatys ka kita? Tiesa radau Lenkijos prezidento gimimo duomenis: Lech KACZYNSKI June 18, 1949, 2:45 AM in: Warsaw (Pologne), (beje, jo brolis dvynys, likes gyvas: Jarosùaw KACZYNSKI June 18, 1949, 2:00 AM in: Varsovie (Pologne). Idomi Jusu nuomone. Aciu, jei rasite laiko pamastymams. Liūdinti
Atsakymas (2010-04-10)

20265

labas,Saule.labai norečiau sužinoti kokia yra tolesne mano ateitis nes labai bijau dėl savo vaikučių.Esu jau jums rašiusi kad paliko vyras mane ir ačiū už atsakyma.Šiuo metu iš jo pagalbos nesulaukiu jokios nei moralines,nei finansines.Šiuo metu esu iššėjusi motynistes atostogų ir bijau, kas bus toliau,gal neturėsiu, ką vaikučiams valgyt duoti.Tevų neturiu, kad padėtų,o dar su sveikata nekas turiu plaučių lyga jau 5 metus,o dabar dar ir su gymdos kakleliu negerai, laukiu tyrimų, sakė turbut reiks operuoti jai bus tokie tyrimai kaip buvo prieš gymdima, tada rastas ASCUS.Todel ir bijau,ar spesiu vaikučius užauginti.Savo tikslios datos gymimo nežinau ,o vaikų tai... neringa
Atsakymas (2010-04-09)

20264

labas Saule,labai noreciau jusų pagalbos.turejome isvazuoti i užsienį su visą šeimą bet kaip buvo pažadėta pagalba visi nusisuko.Teko parduoti buta, baldus kad susimokėtume skolas ir vaikai ką turėtų valgyti. Likome be nieko.Šiuo metu esu gylioj depresijoi. Ir labai norečiau sužinoti ka sako mums žvaigždės ,ir kokia laukia tolesnia ateitis,ar išsikapstisime iš juodos dobės.Labai busiu dėkinga jai atsakysite i mano klausimą.Isanksto dėkojų,AÈIÛ . Jolanta
Atsakymas (2010-04-06)

20263

Atsitiko taip, kad mano brolis susitare su mano mama, kad ji savo buta uzrasys jam. Man jie pranese naujiena ir... jiems viskas gerai, sanderi jie jau pasirase, o man labai skaudu. Ne tik del paveldejimo, bet, mano galva, cia ir pasirinkimo klausimas. Mama visada broli mylejo labiau uz mane, ir tokiu elgesiu tai vel patvirtino. Tiesa sakant, man del to sukilo visi buve kompleksai ir nepilnavertiskumo jausmai, jauciuosi tokia nevisaverte... Pradzioje net negalejau su jais bendrauti, su broliu ir dabar nesikalbame, o su mama, perzengusi save, kartais pakalbu telefonu. Patark Saule, ka daryti - toks bendravimas slegia, kaskart pakalbejus norisi verkti. Noreciau nusisukti nuo ju, bet mama sena... ai, zodziu, galvoje ir sirdyje painiava. Ar turiu teise pykti ir apskritai nusisukti nuo artimuju, jei jie mane skaudina. N.
Atsakymas (2010-04-06)

20262

Laba diena, labai dažnai skaitau Jūsų puslapį, įdomius ir įkvepiančius atsakymus. Labai daug ką pritaikau sau, savo gyvenime, net kartais patariu artimiems žmonėms. Tačiau šį kartą patarimo labai reikia man pačiai. Ar galima mylėti du žmones? du vyrus? Vienodai stipriai. Turiu labai gerą draugą, esame kartu jau 2 metus, jis rūpestingas, atsakingas, tiesiog tobulas mylintis vyras. Bet yra dar vienas, taip pat labai geras nuoširdus, aistringas žmogus kuriam esu neabejinga. Atsidūriau kryžkelėje, kurioje bet kokiu atveju kentės žmogus, kurį įskaudinsiu.Juačiuosi siaubingai, nenoriu niekam blogo, nenoriu, kad per mane kas nors kentėtų, vien dėl manęs.Žinau, kad pati turiu įsiklausyti savo širdies ir nuspręsti tai ko aš labiau noriu, bet labai prašau Jūsų patarimo, galbūt tas mano nemokėjimas apsipręsti kaip nors užkoduotas horoskope? Iškarto labai dėkoju už atsakymą. Nesvarbu
Atsakymas (2010-04-06)

20261

Svetainės lankytojas Ieva uždavė naują klausimą: Mano vyras paskutiniu metu labai ryskiai jaucia nepasitenkinima dabartine visuomenine situacija, zmoniu apgavyste, valdzios absurdiskais sprendimais ir jaucia didziuli nora aktyviai sudalyvauti, pasipriesinti tai netvarkai, padeti sunkiausiai gyvenantiems sluoksniams, supurtyti valdzios strukturas. Ar yra zmogaus horoskope kazkokia nuoroda, kad jo misija – tarkime, ne seimos zmogus, o kita, daugiau visuomenine, socialine rupyba, netgi kazkokios reformatoriskos iniciatyvos. Gal as neteisi vis pristabdydama ji, sakydama, kad lauke vienas - ne karys, turi daugiau demesio skirti musu maziems vaikams, seimai. Todel ir susimasciau apie jo misija, gal as stabdau ji buti paciu savimi, tarsi pririsdama ji prie seimos, matau, kad jam to neuztenka, reikia kitos veiklos. Siuo metu mano vyras vis dar dirba (statybu pardavimai), bet imone jau beveik bankrutuoja, tad mintyse jau iesko nauju veiklos sriciu ir si karta jo norai nukreipti i pagalbos kitiems teikima. Vyras sako, kad taip daugiau nebegali gvyventi, kai mato tiek daug aplink neteisybes ir netvarkos, nori kurti geresne ateiti vaikams, turi daryti kitiems gera, padeti kazkam, nes tik taip jauciasi laimingas, gauna daugiau teigiamos energijos, nes kitaip beprasmiska gyventi... Ieva
Atsakymas (2010-04-01)

20260

Svetainės lankytojas Aina uždavė naują klausimą: Gerb.astrologe Saule.Skaitau Jūsų skyrių klausimai ir atsakymai.Tačiau atsakymo sau prisitaikyti nerandu.Matyt kiekvieno žmogaus situacija ir likimas skirtingi.Širdis džiaugiasi Jūsų išsamiais atsakymais,tai labai didelė pagalba pasimętusiems žmonėms. Mano gyvenimo situacija ir banali ir paini.Gyvenu santuokoje 20 metų (tai antra santuoka).Vaikų mes neturime.Du persileidimai.Jus jau rašėte ,kad šiais metais santuokos be meilės gęsta visi.Vyras mane myli ir labai .Tai ir buvo priežąstis dėl kurios ištekėjau .Mačiau ,jog tokios meilės ir atsidavimo- aš nesutiksiu per visą savo gyvenimą.Taip pat mačiau ,jog visus finansus šeimai turėsiu uždirbti pati.Visatos dėsnis : norint gauti ,reikia duoti. Tai ir daviau pagarbą ir ištykimybę bei uždirbau finansus šeimai.Faktiškai pasiaukojau norėdama ,kad vyras būtų laimingas.Dabar galvoju,kad jo pozicija labai patogi,vesti moterį su nekilnojamu turtu ir apstatymu plius finansiškai nepriklausomą.Viskas būtų gerai- jei bučiau sveika ir vėl galėčiau tvarkyti buhalterijas 10 įmonių.Įvyko tai kas turėjo įvykti-gydytojai kategoriškai nebeleidžia dirbti tokiu darbo krūvių ir aš 2006m.birželio mėnesį pakeičiau darbą.Išėjau iš privataus sektoriaus į biudžetinę įstaigą dirbti buhalterę už beveik minimalią algą.Jau keturi metai mes esame gilioje finansinėje krizėje.Ir aš negaliu suprasti : kur neteisingai pasielgiau.Ar kad tekėjau be meilės ir nemyliu jo ? Ar blogu laiku keičiau darbą? Viskas grįžta bumerangu,taip sakydavo mano močiūtė.Todėl ir darydavau vien tik gerus darbus: neturi senolė prie kasos susimokėti už pirkinius-aš moku už ją.Mano sesuo augina tris dukras-aš padedu jai -vežu į gamtą,perku rūbus bei kanc.prekes,lankau ligoninėje,vedu į teatrą.Metamas žmogus iš pareigų darbe - einu pas generalinį direktorių ir išprašau ,kad neišmestų.Reikia žmonėms darbo - visi kreipdavosi į mane.Draugės konfliktuoja darbe,namuose, vėl visi kreipiasi į mane.Išsprendžiu problemas visiems gerai - išskyrus mane. Padėti žmonėms man labai gera.Kai matai ,kad žmogus šypsosi ,laimingas,bučiuoja iš padėkos rankas (prekybos centre senutė), supranti kad esi reikalingas.O kas padės man.??? Jei visose ezoterinėse knygose rašome,jog gerumas grižta per kitus asmenis.Tai ,kodėl jis aplenkia mane? Kur mano klaida? Keisti profesiją ar vyrą? Jei atsakysite- Dėkoju Jums. Jei- NE.Matyt mano situacija banali. Dėkinga Jums ,jog aplamai esate VISATOJE.Pagarbiai, Aina
Atsakymas (2010-03-31)

20259

Laba diena. Siuo metu labai prireike Jusu patarimo mano mamai :) Po treju metu mama iseina i pensija. Tuomet turetu galimybe isvykti i Amerika padirbeti: globoti senelius arba saugoti mazus vaikus. Ar vertetu isejus i pensija jai ten vykti ir, jei taip, kuri darba geriau pasirinkti? Aciu Jums labai uz pagalba... :) Ingrida
Atsakymas (2010-03-30)

20258

Sveiki, Saule. Ruosiames vestuvems, svarbiausiam gyvenimo ivyliui.Mudu esame skirtingi, bet as apsisprendziau ir tvirtai esu pasiruosusi iveikti visus skirtumus ir sunkumus. Bet taip neatrodo tarologei, pas kuria buvau. Sakykite, ar zmogaus valia gali iveikti kliutis ir palenkti i savo puse kortu nusakyta likima, ypatingai, kai ji glimai zinau? Dekoju. Jei situacija nuspresite pritaikyti ir musmj, tai musu duomenys:Agota
Atsakymas (2010-03-29)

20257

Siuo metu esu visiskai pasimetusi... :( Dabar auginu dukrele (2.5m.). Kad neuzsibutti ilgai namuose ir neprarasti profesiniu ziniu, labai norejau is karto susilaukti antro vaikelio. Deja...nesekmingai (jau du nesivystantys ir visiskai neaiskios ateities perspektyvos). Susilaukusi pirmos dukreles mes persikeleme gyventi i kita miesta ir cia planavome apsistoti visam, susirasti nauja darba arba persivesti toje pacioje darbovieteje i kita filiala. Bet krize pakeite visus planus... Antro vaikelio nepavyko susilaukti, o dabartine darbo vieta liko kitame mieste, o ir ji labai neaiski, ar neatleis tik grizus po vaiko prieziuros atostogu :( Pervesti mane i kita filiala taip pat nesutiko, nera darbo vietu. Finansine siuacija seimoje darosi labai sunki. Gal galetumete patarti kaip pasielgti: ar viska cia paliekant grizti i ta miesta, kur liko senoji darbo vieta, ar likti ten kur dabar gyvename ir cia ieskotis naujos darbo vietos, o gal nenuleisti ranku i toliau tiketis susilaukti antro vaikelio, kurio labai labai noriu? Nezinau ar aiskiai isdesciau mintis, bet gal nors kiek suprasite mano pasimetima ir padesite susigaudyti dabartineje situacijoje... Labai labai reikia Jusu patarimo... :( Ingrida
Atsakymas (2010-03-28)

20256

Laba diena, Saulute. Tikiuosi nesupyksit už familiarumą. Vis pasiskaitau straipsnius ir atsakymus, jie pakrauna tokia energija, tokiu noru gyventi, keisti savo likimą, pasirinkti tinkamus kelius. Norėčiau paklausti štai ko. Pasiskaitinėju forumus, kur moterys kalbasi apie astrologija ir dažnai viena kitai siūlo nemokamą horoskopą Saros Frederer svetainėje. Moterys guodėsi,kad jos asiųstas horoskopas nė iš tolo nepriminė astrologinių prognozių, o tik buvo burtininkės ar aiškeregės frazių kratinys, maždaug tokio pobūdžio, kad jei kreipsis jau mokamai į ją, tai viskas eisis kaip sviestu patepta, jei ne, tai bus blogai ir praleisti visi šansai. Man irgi tap nutiko, tik aš į tai žiūrėjau kaip į žaidimą. Ką manote apie šią ir panašias svetaines? gal reikėtų jų vengti? Ir dar vienas klausimas. Astrologai dažnai pažymi, kad jie ne aiškeregiai, kad jie tik nurodo tam tikrus svarbius momentus, kai žmogui reikia pasirinkti ir būtent nuo pasirinkimo priklausys tolimesnis jų gyvenimas ir likimas. Na čia kaip sakoma-esame patys savo likimo kalviai. Tai vadinasi žvaigždes galime permaldauti, net jei jos mums paruošusios nelabai malonių staigmenų?.Bet kaip žmogui žinoti tuos likimo vingius, kai jam reikia rinktis? Juk šalia nuolat nėra astrologo, kuris patartų ar įspėtų, o sudarinėti kasmet savo asmeninį horoskopą ne kiekvienas išgali. O gal yra galimybė sudaryti tokį horoskopą bent jau kokiai dešimčiai metų ir žmogus žinotų, kad tada ir tada jam teks rinktis, ar atkreipti ypatingą dėmesį kokioje nors sferoje-svekata, meilė, darbas, mokslas, fnansai ir pan. Bus malonu, jei atsakysit, gal ir kitoms skaitytojoms bus naudinga. Jei neatsakysit, vadinasi, klausimas nebuvo vertas dėmesio. Ačiū
Atsakymas (2010-03-26)

20255

labas,labai norėčiau gauti jusų patarimo,šiuo metu esu pasimetusi ir nežinau ka toliau dariti.Pragyvenome su vyru 14 metų.Susilaukeme 2 vaikučių ,vienam 10 metų,o kitas dar kudikelis.Kaip gime vaikelis vyras mane paliko,isejo pas kita prieš 5 mėn. Kaip ir susitaikiau su tuo kad praradau ji,kad reikia pradėti toliau gyventi ir rupintis vaikučiais.Bet kaip atvačiuoja jis pas vaikus ir pradeda man šneketi; supratau kad klaida padariau ,kad su tavim buvau laimingesnis ir taip t...Bet kaip pasakau jam kad grištu į šeimą ,vis reikalauja kad dočiau jam laiko,mat negali jos palikti kadangi gyvena su tėvais ir jam nepatogu prieš juos.Bet nežinau ar verta jo tiketi, kaip tiek kartų yra melaves.Norėčiau sužinoti ka sako man žvaigždės ar verta atleisti ir tikėti jo.Babai ačiū as gimiau Neringa
Atsakymas (2010-03-24)

20254

Mela Saule, rasau jums, nes laukiu pagalbos ir palaikymo, noreciau atkreipti kitu zmoniu demesi i tai, koks vadovu poziuris i darbuotojus. Pati pajutau kaip darbdavys bendraudamas su darbuotoju vadovaujasi principu ,,as protingas, o tu kvailys" Padetis tokia, kad "Metu bendroves" titulo siekianti saugos bendrove "G4S" drastiskai nutrauke kolektyvine sutarti, atleido profsajungos narius, pablogino darbuotoju darbo salygas, ispejimai darbuotojams surasomi uz menkiausius pazeidimus, darbo grafikai sudaromi pazeidziant darbo kodeksa. As esu darb.auginanti vaika iki 3m.(siuo metu mano dukrytei nei 1,5m. nera) mano teises nuolat pazeidziamos, dirbu kaip visi, kartais net daugiau, nuolat esu pastatoma dirbti poilsio ir svenciu dienomis. Mandagiai su tiesioginiu vadovu susikalbet nebeimanoma, prasymus ir nesutikimus rasau rastu, nes zodziu prasant net nereaguoja. kreipiausi i darbo inspekcija, imoneje bus atliekamas patikrinimas. vadovas be uzuolanku pareiske, kad mane bandys atleisti uz pazeidimus...va, sitaip valdzia susidoroja su savo teisiu ieskanciais dabuotojais! Esu viena, mazai kas mane palaiko, kaip butu gerai sulaukti kitu darbuotoju palaikymo ir noro kovoti uz savo teises. galvoju kreiptis i teisma, nes siuo atveju vienas lauke - ne karys! Noreciau suzinoti ar sulauksiu nors kokio palaikymo? Ar verta, ar bus nors kokios naudos, jei kreipsiuos i teisma? Labai bijau nukenteti finansiskai. Busiu labai dekinga, jei atsakysite. L.
Atsakymas (2010-03-24)

20253

Ačiū Jums, Saule, už atsakytus klausimus ir patarimus. Gerbiu juos. Mano sveikata kelia man nerimą, gąsdina net mane. Gal žvaigždės man nori kažką pasakyti? Gal tas mano nerimas tikrai ne be pagrindo? Nors trumpo atsakymo norėčiau sulaukti. Ačiū Jums, kad esat šalia. Gintarė
Atsakymas (2010-03-19)

20252

Saule, skirtingai nei daugelis čia rašančių, Jūsų puslapį atsiverčiau šiandien pirmą kartą. Neatsitiktinai. Vienas artimas žmogus pakuždėjo, kad esate nuostabi :) Paskaitinėjusi klausimų-atsakymų skiltį tuo galėjau įsitikinti. Sužavėjo Jūsų paprasti, aiškūs, be jokių “vyniojimų į vatą” atsakymai. Norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę ir apie savo situaciją, kuri jau ilgą laiką niekaip nėra sprendžiama... Tiesiog pati nerandu išeities taškų, o kur kreiptis pagalbos taip pat nebežinau... Reikalas liečia regis taip nuvalkiotą meilės-nemeilės klausimą, santykius, šeimą ir pan. Esu ištekėjusi jau daugiau nei...metus. Ištekėjau gana jauna, tiesiai iš tėvų namų iškeliavau gyventi kartu su vyru. Dabar kyla abejonės, ar net vestuvių dieną buvau tikra tuo, ką dariau… Esminis nuolat manęs nepaliekantis klausimas – ar mūsų šeima yra tai, ko aš noriu, apie ką svajojau? Jau daugiau nei kelis metus jaučiuosi pasimetusi, pati nebežinau ko noriu, kartas nuo karto nugrimztu į visišką duobę, ir tada susakau savo vyrui viską, kaip yra… Kad nemyliu, kad ne apie tokius santykius svajojau visą gyvenimą, kad nenoriu suaugti ir nusiimti rožinių akinių, o noriu, kad “širdelė drebėtų” būnant šalia savo antros pusės. Jis, tuo tarpu, ramina mane, kad visi išgyvena pakilimų ir nuopolių, kad reikia stengtis vardan santykių, kad jis labiau kreips dėmesį į tai, kaip aš jaučiuosi ir pan. Ir tai mane vėl suglumina – “juk regis nėra daugiau vyrų, kurie taip viską priimtų”... Ir vis dėlto, viduje sumaištis didėja ir tai, kaip jaučiuosi, pamato vis daugiau žmonių. Pykstu ant savęs, kad žeminu savo vyrą, kuris to tikrai nenusipelnė. Gyvename darniai, gražiai, tačiau pasigendu aistros visomis prasmėmis, esu įvardinusi sau (ir jam) kad „turiu nuostabų supratingą kambarioką“. Jaučiu tam žmogui prieraišumą ir begales kitų šiltų jausmų, ypatingai vertinu jo supratingumą ir atsidavimą man, tačiau tuo pačiu suprantu, kad to turbūt neužtenka tokiai partnerystei, kokios aš norėčiau. Atrodo po tokių pareiškimų natūralus klausimas, kodėl iki šiol esame kartu? Nes jaučiuosi įsipareigojusi ir manau pasielgčiau bjauriai palikdama jį (beja, jis dešimtmečiu vyresnis už mane ir nėra labai lengvai susibendraujantis), taip pat jaučiuosi įsipareigojusi ir visai mūsų socialinei aplinkai, pradedant tėvais, kurių smerkimą sunkiai atlaikyčiau... Man pačiai skyrybos taip pat nėra išeitis, apie kurią svajojau nuo vaikystės ir kuria norėčiau kam nors pasigirti... Taip pat dažnai kyla labai baisus jausmas, kad gal aš apskritai nemoku mylėti... (Tokias abejones sukelia visa mano patirtis santykiuose - savo gyvenime po tam tikro laiko atstūmiau visus mane mylėjusius ir mylėtus žmones. Beveik 10 metų mano širdį šildė prisiminimas apie pirmąją meilę (kurios, beja, taip pat pati atsisakiau), tačiau prieš pusmetį buvome susitikę ir supratau, kad visus tuos metus pati kursčiau savyje tuos šiltus jausmus.) Mintimis ir jausmais dažnai metuosi į visiškus kraštutinumus - nusprendžiu, kad mūsų šeimai trūksta vaikelio, ir tada viskas būtų puiku (esu tikra, kad jis būtų nuostabus tėvas), arba nuklystu į apmąstymus, kas būtų, jei vis dėlto į mano širdį pasibelstų tikras jausmas... Dar neapleidžianti mintis yra, kad iš baimės priimti sprendimus ir juos nukeldama, sukursiu tokią situaciją, kad po 20 bendro gyvenimo metų apkaltinsiu jį, kad sugadino man gyvenimą (šią baimę taip pat esu jam išsakiusi). Beja, gal prieš ... metus prasidėjo tam tikros mano sveikatos problemos, kurios pastaruoju metu labai ūmėja. Kadangi tikiu, kad mūsų mintys ir kūnas yra glaudžiai susiję, manau kad man viduje reikia rasti atsakymus ir nuraminti savo mintis. Tikiu, kad gal tai padėtų ir kūnui. Taigi, norėčiau Jūsų nuomonės apie mūsų šeimą. Ar tikrai viskas būtų geriau, jei į mūsų santykius visomis jėgomis stengčiausi žvelgti suaugusiojo akimis, pamiršdama vaikiškus paistalus? Algirda
Atsakymas (2010-03-18)

20251

Ačiū Jums, miela Saule, už šią svetainę – ją visada pasilieku “kavos pertraukėlės” pabaigai, kaip desertą :) Kartais net pasijuntu lyg kokio virtualaus klubo, kuriame susitinka žmonės, pasiilgę švaresnio, išmintingesnio ir tiesiog geresnio požiūrio į pasaulį, dalyve. Net ir pavadinimą mintyse tam klubui prilipinau – “Kava su Saule” :)Jei nuspręsit atsakyti į mano klausimą, perduodu linkejimus visiems šio klubo nariams. O mano klausimas būtų toks – ar Jūs, žmogaus horoskope įžvelgusi artėjančią nelaimę ar šiaip neteisingą keliuką ir dėl to jį perspėjusi, nesuabejojate? O gal žmogui vertėtų šią gyvenimo pamoką išmokti pačiam? Aš pati, peržvelgusi savo gyvenimą, kaip nebūtų keista, pačių juodžiausių akimirkų atsisakyti nenorėčiau… Labai didelių bėdų gal ir nebuvo, bet nuoskaudos ir pykčio ašarą ne vieną nubraukiau, ir “svarstykliškų” abejonių pelkėje mėnesiais plūduriuodavau, ir dėl kvailų klaidų pirštus grauždavau… :) Bet, kuo giliau panirdavau, tuo paskui daugiau jėgų iškilti būdavo – nusispjauti į kvailus kompleksus, nutraukti nemielus santykius, pasidžiaugti paprastutėmis smulkmenomis, nuoširdžiau pasikalbėti su vaikais ir t.t. Nors kai pagalvoju, kiek galbūt buvo galima nuveikti… Kažkada esu dirbusi mokykloje – ir jau pirmomis savaitėmis buvau tiesiog sugniuždyta biurokratinio absurdo ir tiesiog totalios nemeilės vaikams. Ech, būčiau tada paskaičiusi dabartines Jūsų mintis, gal būčiau radusi jėgų pasilikti mokykloje (jaučiu, kad galėjau būti gera mokytoja. Auginu du vaikus – kuriais labai džiaugiuosi ir tikiuosi nepridariusi skaudžių auklėjimo klaidų). Nors esu pastebėjusi, kad žmogus išgirsta tik tai, ką pasiruošęs išgirsti… O gal žmonės todėl ir klausia Jūsų patarimo, kad viduje jau būna pasiruošęs išgirsti būtent tokį atsakymą? Gal ir aš jau pasiruošusi gauti atsakymą į klausimą – ar verta man, jau ne pirmos jaunystės moteriškei, dar stoti mokytis psichologijos – ar rasiu ten tos išminties, kuria galėčiau pasidalinti su pasauliu? (Skamba labai jau pompastiškai, bet iš tiesų laimingiausias jautiesi ne gaudamas, o atiduodamas :) Tai jaučiasi ir iš Jūsų :)) Su nuoširdžia pagarba ir baltu pavydu, Asta,
Atsakymas (2010-03-17)

20250

Sveika, Saule! Ačiū Jums už šį puslapį, užeinu beveik kas savaitę ir dažniausiai dėl to, kad imponuoja Jūsų gilios ir tiesiai išdėstomos mintys. Žinot, paskaitau, ir, atrodo, kažkas pravalo smegenėles paprastu, nuoširdžiu širdies balsu. Nusprendžiau Jums parašyti, nes esu visiškai susipainiojusi ir užsikuitusi meilės, partnerystės situacijoj. Atrodo, kapstausi po balą ir jau nieko aplinkui nebematau, klimpstu į kažką šilto, minkšto ir imu pamiršti savo pagrindinius gyvenimo tikslus, esminį kelią. Galbūt Jūs galėtumėte pažvelgti objektyviai, iš šalies ir "trenkti man per galvą" tikslia įžvalga?:) Nes, atrodo, jau prarandu valią ir sveiką protą. O klausimas būtų apie laisvę partnerystėje. Kaip to išmokti? Kaip mylėti neprisirišant? Ar tai - aukštasis pilotažas? Su šia tema susiduriu pirmą kartą ir nebežinau ką daryt. Abu esam menininkai, suvedė kūrybinis bendras projektas. Iš karto pajutom stiprų ryšį. Labai greit abiems pasirodė, kad esam skirti viens kitam, norim kurti šeimą, suprantam viens kitą iš pusės žodžio.Neįmanomas artumas. Kažkokia sielų giminystė. Abu jaučiam begalinį mūsų poros potencialą, perspektyvą. Dabar jau ir gyvenam kartu - o tai ir lengva, ir sunku. Sutariam puikiai, tik kartais ima atrodyt, kad mes per daug prisirišę viens prie kito. Kaip šuneliai. Emocijų - kalnai. Tai slegia, dusina, kyla konfliktai tiesiog lygioj vietoj, nes principiniai abu esam pakankamai laisvos asmenybės, kurioms reikia ir asmeninės erdvės. Imam blaškytis, vis atsiduriam ant skyrybų ribos, bet kai viską išsiaiškinam, suprantam, kad negalim viens be kito. Siaubas, tokią priklausomybę nuo kito žmogaus išgyvenu pirmą kartą. Negaliu priimti jokių sprendimų - ar būti kartu, ar ne. Kartais atrodo, kad susipainiojom santykiuose ir susitikom ne tam, kad kurtume šeimą. Tačiau, kažkas stipriai laiko drauge būtent tokiuose santykiuose - vyro ir moters. Giluminiai tarp mudviejų - labai stiprūs jausmai, tiesiog jūra, o išoriškai trukdo įvairiausi stereotipai, partnerio keistenybės, kurias sunku priimti ir suprasti. Per šį buvimą kartu jau tiek perlaužiau save, taip apkarpiau savo išsipūtusį ego! Atrodo, bręstu šalia to žmogaus, keičiuosi, transformuojuosi. Ir tai vyksta taip skausmingai, uf! Žinau ( kalbėjomės ), su juo vyksta tas pats. Paskutinio konflikto metu ir apibrėžiau mūsų problemą - laisvės trūkumas. Oro trūkumas tarp mudviejų. Esam tiesiog įsisiurbę viens į kitą, kaip maži vaikai, nors išoriškai tikrai leidžiam viens kitam daug, nevaržom, skatinam darbams, kūrybai, bendravimui ir t.t. Ar tai - kelias į santuoką,šeimą? Ar yra perspektyva? Ar turim šansų kaip nors išspręsti šią problemą ar neverta? Ar turi praeiti dar šiek tiek laiko, kol pagaliau susivoksim kas esam viens kitam ir dėl ko? Mane kartais suima noras bėgti bėgti tolyn nuo to žmogaus ( tą ir buvau padariusi sausio mėnesį ), bet paskui vėl kažkas sugrąžina, kažkokia nuojauta ar žinojimas, kad turim būti drauge, ir ilgai turim būti, kad tiesiog taip reikia, kad išsiskirti neįmanoma, nes visvien būsim sujungti vienaip ar kitaip. Tas fatališkumas erzina,jo labai daug mūsų santykyje.Tai trukdo priimti sprendimus į vieną ar į kitą pusę ( konkrečiai - dėl santuokos ). Turbūt, rašau chaotiškai, bet taip ir jaučiuosi daugiau nei pusę metų. Taip ir norisi, kad sveikas žvilgsnis, požiūris iš šalies atvertų situacijos esmę. Iš anksto dėkoju Jums, Saule, jei atsakysit. Gražaus Jums pavasario, atgimimo dvasiai, naujų atradimų, impulsų ir įkvėpimų! Su pagarba, Ana Sveika, Saule! Ačiū Jums už šį puslapį, užeinu beveik kas savaitę ir dažniausiai dėl to, kad imponuoja Jūsų gilios ir tiesiai išdėstomos mintys. Žinot, paskaitau, ir, atrodo, kažkas pravalo smegenėles paprastu, nuoširdžiu širdies balsu. Nusprendžiau Jums parašyti, nes esu visiškai susipainiojusi ir užsikuitusi meilės, partnerystės situacijoj. Atrodo, kapstausi po balą ir jau nieko aplinkui nebematau, klimpstu į kažką šilto, minkšto ir imu pamiršti savo pagrindinius gyvenimo tikslus, esminį kelią. Galbūt Jūs galėtumėte pažvelgti objektyviai, iš šalies ir "trenkti man per galvą" tikslia įžvalga?:) Nes, atrodo, jau prarandu valią ir sveiką protą. O klausimas būtų apie laisvę partnerystėje. Kaip to išmokti? Kaip mylėti neprisirišant? Ar tai - aukštasis pilotažas? Su šia tema susiduriu pirmą kartą ir nebežinau ką daryt. Prieš aštuonis mėnesius užsimezgė meilės santykiai, suvedė kūrybinis bendras projektas. Iš karto pajutom stiprų ryšį. Labai greit abiems pasirodė, kad esam skirti vienas kitam, norim kurti šeimą, suprantam vienas kitą iš pusės žodžio.Neįmanomas artumas. Kažkokia sielų giminystė. Abu jaučiam begalinį mūsų poros potencialą, perspektyvą. Dabar jau ir gyvenam kartu - o tai ir lengva, ir sunku. Sutariam puikiai, tik kartais ima atrodyt, kad mes per daug prisirišę viens prie kito. Kaip šuneliai. Emocijų - kalnai. Tai slegia, dusina, kyla konfliktai tiesiog lygioj vietoj, nes principiniai abu esam pakankamai laisvos asmenybės, kurioms reikia ir asmeninės erdvės. Imam blaškytis, vis atsiduriam ant skyrybų ribos, bet kai viską išsiaiškinam, suprantam, kad negalim viens be kito. Siaubas, tokią priklausomybę nuo kito žmogaus išgyvenu pirmą kartą. Negaliu priimti jokių sprendimų - ar būti kartu, ar ne. Kartais atrodo, kad susipainiojom santykiuose ir susitikom ne tam, kad kurtume šeimą. Tačiau, kažkas stipriai laiko drauge būtent tokiuose santykiuose - vyro ir moters. Giluminiai tarp mudviejų - labai stiprūs jausmai, tiesiog jūra, o išoriškai trukdo įvairiausi stereotipai, partnerio keistenybės, kurias sunku priimti ir suprasti. Per šį buvimą kartu jau tiek perlaužiau save, taip apkarpiau savo išsipūtusį ego! Atrodo, bręstu šalia to žmogaus, keičiuosi, transformuojuosi. Ir tai vyksta taip skausmingai, uf! Žinau ( kalbėjomės ), su juo vyksta tas pats. Paskutinio konflikto metu ir apibrėžiau mūsų problemą - laisvės trūkumas. Oro trūkumas tarp mudviejų. Esam tiesiog įsisiurbę viens į kitą, kaip maži vaikai, nors išoriškai tikrai leidžiam viens kitam daug, nevaržom, skatinam darbams, kūrybai, bendravimui ir t.t. Ar tai - kelias į santuoką,šeimą? Ar yra perspektyva? Ar turim šansų kaip nors išspręsti šią problemą ar neverta? Ar turi praeiti dar šiek tiek laiko, kol pagaliau susivoksim kas esam viens kitam ir dėl ko? Mane kartais suima noras bėgti bėgti tolyn nuo to žmogaus ( tą ir buvau padariusi sausio mėnesį ), bet paskui vėl kažkas sugrąžina, kažkokia nuojauta ar žinojimas, kad turim būti drauge, ir ilgai turim būti, kad tiesiog taip reikia, kad išsiskirti neįmanoma, nes visvien būsim sujungti vienaip ar kitaip. Tas fatališkumas erzina,jo labai daug mūsų santykyje.Tai trukdo priimti sprendimus į vieną ar į kitą pusę ( konkrečiai - dėl santuokos ). Turbūt, rašau chaotiškai, bet taip ir jaučiuosi daugiau nei pusę metų. Taip ir norisi, kad sveikas žvilgsnis, požiūris iš šalies atvertų situacijos esmę. Iš anksto dėkoju Jums, Saule, jei atsakysit. Gražaus Jums pavasario, atgimimo dvasiai, naujų atradimų, impulsų ir įkvėpimų! Su pagarba, Ana
Atsakymas (2010-03-17)

20249

Saule, esu nauja Jūsų gerbėja. Skaitau iš eilės klausimus - atsakymus ir hipnotizuojuosi. Kai kurias mintis net nusikopinu į wordą. Kad vėliau perskaityčiau. Ir kitiems parodyčiau. Aš kaip psichologė esu visai ne standartinė ir visai pakvaišusi. Man norisi derinti vieną išmintį su kita, iš pirmo žvilgsnio, nesuderinama. Kažkoks malonus smegenims žaidimas gaunasi. Ačiū Jums. Ypač prajuokina Jūsų jumoras. Taigi šioje sau naujoje veikloje visai smagiai pasimiršta kai kurie nemalonūs dalykai iš realybės. Bet ne apie tai noriu klausti. Turiu keistą klausimą. Bet gal ir kitiems panašiai yra nutikę? Kai laukiausi, pajutau didesnę trauką viskam, kas susiję su rusų kalba: muzikai, tekstui, žmogui. Ne vieną kartą teko vesti seminarą Visagine, kur žmonės yra ne vietiniai Lietuvos rusai. Sunku apsakyti jausmą, kuris persismelkė per visą kūną. Atrodo, kad visoje auditorijoje tvyro kažkoks intelektualus kaifas. Kai kalbėjau rusiškai, smegenys tiesiog sproginėjo, mat senokai to nedariau. Auditorija ir aš likome patenkinti. Manęs laukė dar ir dar. Besilaukdama kaip ištroškusi vandens klausydavausi rusiškų romansų, kurie nerealiai virpino sielą. Dabar su sūnum klausomės rusiškos muzikos. Intelektualios. Dainuojantys bardai yapč prie dūšios. Rusų kalba man tiesiog naujas meilės objektas. Darbe, individualių konsultacijų metu, susiduriu taip pat su klientais iš Visagino. Nežinau, kas vyksta, bet mentalitetas tų žmonių užburia. Nesvarbu, kad jie prarado vairuotojo pažymėjimus dėl pažeidimo (todėl ir konsultuoju). Jie kažkokie kitokie nei mūsų vyrai. Visa galva aukščiau. Atsigaunu su jais pabendravusi. Kai buvau Visagino vaikų kūrybos namuose, man mokytojai pristatinėjo savo veiklas, pamaniau: va čia mokytis vešiu savo sūnų :) Ar gali būti, kad toks neabejingumas rusų tautai neatsitiktinis? O gal reikia kažką daryti su rusų kalba, gal kažką atrasiu sau, savo vaikui? Lietuvos rusai jokių cheminių reakcijų mano asmenybei nesukelia arba dar nepatyriau to :) Žiūrėdama per TV kas?kur?kada? tiesiog mėgaudavausi stebėdama intelektualius žmones, jų bendravimą. Sugedus antenai žiauriai to pasigendu. Būtų labai įdomu sužinoti apie tokias "traukas". Iš anksto dėkoju. Ramunė
Atsakymas (2010-03-07)

20248

Miela Saule, labai norėčiau, kad rastumėte truputį laiko mano situacijai, kuri pažvelgus gal ir banali, bet.. Prieš penkerius metus sutikau savo svajonių vyrą, bet paaiškėjo, kad jis vedęs, gyvename skirtinguose miestuose. Susipažinau su juo, kai griuvo mano santuoka. Dabar bendravimo schema tokia: mes pastoviai bendravome, aš labai jį myliu, norėčiau auginti jo vaikus, jis sako: labai stipriai myliu tave, bet myliu ir savo žmoną, dabar negaliu aš tavęs padaryti laimingos, žinai, kad dabar aš tau beviltiškas, bet niekas nežino, kaip gyvenime gali būti toliau... kartais norisi tikėti, kad myli, nes matau, kad pergyvena iki ašarų, verkiam abu, padeda man kuo gali, bet vis tiek grįžta pas žmoną...o aš negaliu patikėti jo meile, juk jeigu myli, tai nori būti su tuo, ką myli, dalintis savo gyvenimu... daug kartų bandžiau nutraukti draugystę, bet vis tiek \"sulipdavome\" prie vienas kito....o dabar aš nebegaliu be jo, o su juo šitaip irgi nebegaliu... matau, kad jam irgi sunku... Norėčiau paklausti, ar yra bent kokios galimybės, kad aš jo sulauksiu, būsim kartu? Labai dėkoju. Migle
Atsakymas (2010-03-07)

20247

Gerb. Saule, aciu labai uz Jusu atsakymus. nezinau ar sis aktualus, bet esu bedarbe uzsieny ir matau kad mano kelias priejo du vartus. uz desiniu vartu manes laukia jau garantuotas darbas kavineje. kairej - galimybe dirbti papuosalu parduotuveje (labai noreciau),bet tai dar procese ir nera galutinai aisku, nors yra nemazu vilciu.. I kuriuos belstis? :) labai traukia i kaire. bet baisoka likt su tuscia gelda. s.p.
Atsakymas (2010-03-07)

Puslapis: Atgal 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148 149 150 151 152 153 154 155 156 157 158 159 160 161 162 163 164 165 166 167 168 169 170 171 172 173 174 175 176 177 178 179 180 181 182 183 184 185 186 187 188 189 190 191 192 193 194 195 196 197 198 199 200 201 202 203 204 205 206 207 208 209 210 211 212 213 214 215 216 217 218 219 220 221 222 223 224 225 226 227 228 229 230 231 232 233 234 235 236 237 238 239 240 241 242 243 244 245 246 247 248 249 250 251 252 253 254 255 256 257 258 259 260 261 262 263 264 265 266 267 268 269 270 271 272 273 274 275 276 277 278 279 280 281 282 283 284 285 286 287 288 289 290 291 292 293 294 295 296 297 298 299 300 301 302 303 304 305 306 307 308 309 310 311 312 313 314 315 316 317 318 319 320 321 322 323 324 325 326 327 328 329 330 331 332 333 334 335 336 337 338 339 340 341 342 343 344 345 346 347 348 349 350 351 352 353 354 355 356 357 358 359 360 361 362 363 364 365 366 367 368 369 370 371 372 373 374 375 376 377 378 379 380 381 382 383 384 385 386 387 388 389 390 391 392 393 394 395 396 397 398 399 400 401 402 403 404 405 406 407 408 409 410 411 412 413 414 415 416 417 418 419 420 421 422 423 424 425 426 427 428 429 430 431 432 433 434 435 436 437 438 439 440 441 442 443 444 445 446 447 448 449 450 451 452 453 454 455 456 457 458 459 460 461 462 463 464 465 466 467 468 469 470 471 472 473 474 475 476 477 478 479 480 481 482 483 484 485 486 487 488 489 490 491 492 493 494 495 496 497 498 499 500 501 502 503 504 505 506 507 508 509 510 511 512 513 514 515 516 517 518 519 520 521 522 523 524 525 526 527 528 529 530 531 532 533 534 535 536 537 538 539 540 541 542 543 544 545 546 547 548 549 550 551 552 553 554 555 556 557 558 559 560 561 562 563 564 565 566 567 568 569 570 571 572 573 574 575 576 577 578 579 580 581 582 583 584 585 586 587 588 589 590 591 592 593 594 595 596 597 598 599 600 601 602 603 604 605 606 607 608 609 610 611 612 613 614 615 616 617 618 619 620 621 622 623 624 625 626 627 628 629 630 631 632 633 634 635 636 637 638 639 640 641 642 643 644 645 646 647 648 649 650 651 652 653 654 655 656 657 658 659 660 661 662 663 664 665 666 667 668 669 670 671 672 673 674 675 676 677 678 679 680 681 682 683 684 685 686 687 688 689 690 691 692 693 694 695 696 697 698 699 700 701 702 703 704 705 706 707 708 709 710 711 712 713 714 715 716 717 718 719 720 721 722 723 724 725 726 727 728 729 730 731 732 733 734 735 736 737 738 739 740 741 742 743 744 745 746 747 748 749 750 751 752 753 754 755 756 757 758 759 760 761 762 763 764 765 766 767 768 769 770 771 772 773 774 775 776 777 778 779 780 781 782 783 784 785 786 787 788 789 790 791 792 793 794 795 796 797 798 799 800 801 802 803 804 805 806 807 808 809 810 811 812 813 814 815 816 817 818 819 820 821 822 823 824 825 826 827 828 829 830 831 832 833 834 835 836 837 838 839 840 841 842 843 844 845 846 847 848 849 850 851 852 853 854 855 856 857 858 859 860 861 862 863 864 865 866 867 868 869 870 871 872 873 874 875 876 877 878 879 880 881 882 883 884 885 886 887 888 889 890 891 892 893 894 895 896 897 898 899 900 901 902 903 904 905 906 907 908 909 910 911 912 913 914 915 916 917 918 919 920 921 922 923 924 925 926 927 928 929 930 931 932 933 934 935 936 937 938 939 940 941 942 943 944 945 946 947 948 949 950 951 952 953 954 955 956 957 958 959 960 961 962 963 964 965 966 967 968 969 970 971 972 973 974 975 976 977 978 979 980 981 982 983 984 985 986 987 988 989 990 991 992 993 994 995 996 997 998 999 1000 1001 1002 1003 1004 1005 1006 1007 1008 1009 1010 1011 1012 1013 1014 1015 1016 1017 1018 1019 1020 1021 1022 1023 1024 1025 1026 1027 1028 1029 1030 1031 1032 1033 1034 1035 1036 1037 1038 1039 1040 1041 1042 1043 1044 1045 1046 1047 1048 1049 1050 1051 1052 1053 1054 1055 1056 1057 1058 1059 1060 1061 1062 1063 1064 1065 1066 1067 1068 1069 1070 1071 Pirmyn


Į klausimus atsakoma pasirinktinai, nereguliariai. Jau nebeatsakoma dėl psichologinių ar saviieškos, sveikatos problemų, Zodiako ženklų suderinamumo. Klausimų temos: moksleivių proforientavimas; abiturientų gyvenimo orientyrai ir asmeniniai gabumai; moksleivių santykiai su bendraamžiais, mokytojų santykiai su mokiniais, visuomenės globalios prognozės, visuotini mistiniai reiškiniai, turintys astrologines priežastis; antgamtiniai reiškiniai ir nepaaiškinami psichikos bei elgesio fenomenai; dvasiniai ieškojimai, Dievų ir religijų pasirinkimų, vertybės ir pan.

Klauskite:
Jūsų vardas
El. paštas
Jūsų klausimas

Jūsų ar žmogaus, dėl kurio klausiate gimimo data ir laikas:

metai mėnuo diena

valanda minutės

Gimimo miestas:
 

<< Atgal