Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Klausimai - atsakymai

1772

Miela Saule, labai žaviuosi jūsų įžvalgomis ir jautrumu vaikams. Skaitau blog'ą Meno strazdanos ir džiaugiuosi kad dar yra tokių nesavanaudiškų ir atsidavusių žmonių,kurie rūpinasi mūsų mažaisiais. Tad ir klausimą turiu apie vaikus. Minėjote, kad tėvams labai svarbu padaryti,kad vaikai jaustųsi laimingi,saugūs ypač pirmaisiais 7 gyvenimo metais. Tačiau ką daryti jei šeimoje tėvelis ir mamytė pykstasi,arba net yra ant skyrybų slenksčio. Ar teisingas sprendimas lipdyti santuoką dėl vaiko? Nors manau kad vaikai intuityviai gaudo blogas energetikas namie, net jei ir apsimetinėjama kad viskas gerai. Ar geriau rami atmosfera, tačiau tik su vienu iš tėvų..bet ar gali tokiu atveju vaikas jaustis laimingas? Manau daugeliui šeimų artima problema, tame tarpe ir man.. Ačiū Jums ir daug pavasarinių žiedų Simona
Atsakymas (2015-04-27)

1771

Sveiki Saule turiu sūnų Avina, mokykloje mokesi nelabai gerai, bet istojo ir išvaziavo mokytis i Olandija komp.žaidimu programuotoju, bet pasimokes metus sugalvojo kad jam nepatinka , dabar vel nori pakeisti mokslus. Jis tinginys, netvarkingas, mažai bendraujanti su žmonemis.Turi didžiulį anstvorį. Gyvena savo susikurtoje kompiuterineje aplinkoje. Mokslai yra mokami, išlaikymas kainuoja daug.. Gal patartumėt ką daryti ? Ar leisti jam mokytis toliau ir iš paskutiniu moketi jam už mokslus, ar tegul gržta į Lietuva ir ieskosi darbo čia. O gal jis yra laimingesnis olamdijeje Ar teisingai jisyra padaręs pasirinkimą? Audra
Atsakymas (2015-04-26)

1770

Laba diena Saule, rašau Jums dėl sūnaus. Šiais metais mano sūnus baigia mokyklą, laukia egzaminai ir pasirinkimo kelias. Matau,kad jis nėra apsisprendęs, nelabai žino ką daryti toliau, kokį kelią rinktis, juolab, kad ir mokslams neskiria daug dėmesio. Galvoja apie pasieniečio profesiją (čia gal daugiau draugų įtaka), apie tarptautinio verslo studijas. Nepavykus įstoti gal būt savanoriškai vykti atlikti privalomąją karo tarnybą, arba išvykti iš Lietuvos į kitą šalį dirbti. Gal galėtumėt patarti kokia sritis jam tiktų.. . Ką žvaigždutės sako, gal padėtų apsispręst? Labai tikiuosi sulaukti Jūsų atsakymo. Ačiū. I.L. Ineta
Atsakymas (2015-04-19)

1769

Sveika Saule, Aciu jums uz atsakymus, si karta noreciau paklausti apie sunu. Pastebejau idomu fenomena musu gimineje, labai visko bijo. Mano sunui beveik 3 metai, ir tiesiog gaila ziuret kaip jis nesugeba pasilinksminti, bet vietoj to dreba is baimes. O bijo daug ko, is esmes drovus labai. Ir pati pastebejau jog baime is tiesu man paciai pablogina mano pries diabetine busena, o jis ta baime patiria taip daznai. Kaip padet jam? Atrodo gali raminti kiek nori, nepadeda. Jolanta
Atsakymas (2015-04-19)

1768

Laba diena, ačiū Jums už patarimus ir informaciją, kuria nemokamai dalijates. Norėčiau paklausti dėl sūnaus. Nors jis dar šeštokas, bet labai domisi medicina, biologija ir sako, kad ateitį nori būti mediku. Norėjau paklausti, ar jam tinka ši profesija. O gal kitur save atrastų? Ačiū. Rasa
Atsakymas (2015-04-16)

1767

Laba diena p.Saule. Visur pirma tai dekui Jums kad atrandate laiko ir padedate zmonems atsakymada i klausimus. As karts nuo karto paskaitau jusu atsakymus ir zinokit, nors jie ir nera adresuoti man, bet randu labai geru patarimu savo gyvenimui. Taigi, aciu jums uz tai, kad mums padedate. Pati jau keleta menesiu esu siokioj tokioj kryzkelej. Bet pati pastebejau kad su laiku kadangi neberandu sau vietos, pasidariau labai agresyvi ir arogantiska, labai greitai supykstu ir t.t. Tiesiog nebesuprantu man paciai kas darosi, bet zinau, kad tokioje situacijoje buti nebenoriu. Atsitiko taip, kad pries 2 metus atvaziavau dirbti i Stambula ir gauti cia patirties ateiciai. Pradzioje man cia labai patiko, taciau su laiku ir darbas ir salis parode savo pliusus ir minusus ir as supratau kad nenoriu cia buti, nes as cia niekaip netobuleju. Supratau kad as turiu visiskai kitoki mastyma, kad as nejudu i prieki, o tiesiog smenku i dugna. Del to noriu viska pakeisti ir vel bent kazkiek megautis gyvenimu, ka jau seniai pamirsau kaip reikia daryti. Kartais atsikeliu ryte ir galvoju viskas, susikraunu daiktus ir isvaziuoju. Bet is kitos puses pagalvoju, kad negaliu buti be darbo, kad kazkur isvaziuoti, turiu tureti darba. Del to dabar nezinau ka daryti: ar mesti viska, susikrauti daiktus ir isvaziuoti? Ar tiesiog ieskoti darbo kitur, ir kai atsiras proga, tada jau pasinaudoti? As zinau, kad darbas ne grybas, ir jis neatsiras po lietaus, del to uztruks laiko ji susirasi. Todel bijau, nes nenoriu cia likti ilgam. Jau pora menesiu aktyviai ieskau darbo Europoje, turejau keleta interviu, bet nieko konkreciai dar nezinau. Del to, noreciau paklausti Jusu, kaip man elgtis sioje situacijoje? Labai dekoju is anksto. Nezinioje
Atsakymas (2015-04-20)

1766

Sveiki, Saule, su atejusiu pavasariu Jus!! Kazkaip nedaug nauju atsakymu cia pasirodo, tikiuos tai reiskia, kad Jus turit smagesnes veiklos, o zmones maziau dvejoniu ;) Pamenu, kad tai vienur, tai kitur vis uzsimindavote apie motinu rysi su vaikais. Kad mamu meile, gerumas, nerimas ar blogumas ypatingai stipriai reiskiasi vaiku gyvenime, gali net itakoti kazkiek ivykius.. O jei tas zmogus – mama – psichologiskai pakrikes, negatyvus, grauziantis save ir kitus VISA GYVENIMA zmogus..? Kaip tada “apsisaugoti” nuo to motinos rysio poveikio? Isvis imanoma? (ir js myli savo vaikus, bet per nesvaria sazine, nuoskaudas, kaltes ir negatyva perejus ta meile jau nelabai meile, kokia mes ja idealizuojame). Kitas, bet susijes klausimas, ir zinau, kad nera tikslaus, viska isprendziancio atsakymo, bet galbut galetumete parekomenduoti bent kazka, Jus zinote ivairias dvasines praktikas. Kaip galima butu “pakeisti” kito zmogaus mastyma, ji supozityvinti, padeti jam atleisti sau ir kad pagaliau nustotu kaltinti kita ir kankinti kitus? Jam nedalyvaujant… (nes dalyvauti neimanoma, niekada nepripazintu, kad yra jos pacios kaltes jos jausmuose ir veiksmuose). I Jus kreipiuos ne todel, kad noreciau viska nemokamai ir lengvai isspresti, bet tiesiog jokio kito budo nebesugalvoju. Normalus pokalbis neimanomas, patarimas eiti pas psichologa, galu gale pasiulymas kraustytis atskirai ir gyventi ramiai (nes butent “tai yra tai, ko noriu”) sukelia isterijas ir pykcio priepuolius. Ir sitos isterijos, tiesiog psichologinis edimas tecio (kartais ir kitu), negatyvumas, savigrauza ir pan. tesiasi kiek as isvis save pamenu. Ir su metais vis blogyn. Uzeina krizes, aprimsta, kai aprimsta, rodos, gal kiek perdedu… bet kai uzeina jokios metaforos neatrodo per dideles… Nezinau, ar dar yra sansu kazkiek uztikrinti tecio ramybe senatveje, bet tai kas sakoma anukams (kartais ir vaikams) yra baisus dalykai. Baisus. Taip negalima. Negalima ir viskas. Jau nebegaliu jokiom praeities nuoskaudom, klaidom ir skausmais pateisinti tokiu piktu, tokiu pagiezingu zodziu ir poelgiu. Neieskau kaltu, zinau, kad nieko cia uz kitus neisspresiu, bet jei imanoma bent kazkiek, bent kazkiek palengvinti situacija, tai KAIP..?! Gal yra kazkoks budas, bent siek tiek “isikisti” I “svetima” gyvenima..? Del ir is meiles:) Pamenu, buvo man maziukei uzejus tokia faze, kai “poteriaudavau” pries miega, kad mama pasikeistu. Neteisingai “poteriavau”, matyt… Dabar vel nutariau grizti prie to, bet nieko neiseina… Gal ir iseitu, bet turbut daugiau disciplinos reikia… Saule, dekui Jums uz Jusu puslapi, uz sita internetini “privatuma”… Silciausi pavasariniai linkejimai ir daug daug daug seimynines (ir ne tik) laimes visiems :) Svajones
Atsakymas (2015-04-12)

1765

Labas, Saule :) noriu paklausti jūsų patarimo. Esu pirmo kurso studentė, studijuoju matematiką ir finansus, tačiau matau kaip mokslai manęs nedžiugina ir tarsi kažkas neleidžia pilnai jais džiaugtis. Per pirmąją sesiją iš 4 egzaminų neišlaikiau 3, nors tikrai stengiausi ir universitetas norėjo stabdyti studijas, tačiau išsiprašiau, kad leistų perlaikyti vieną egzaminą, tačiau kad ir kiek aš jam daug mokiausi vistiek jaučiu, kad neišlaikysiu. Negaliu taip paprastai mesti mokslų, nes tai būtų didžiulis smūgis mano tėvams, kurie trokšta, kad baigčiau šią specialybę, o ir pačiai baisu vėl viską pradėti iš naujo. Nebežinau ką daryti, galbūt tai yra kažkoks ženklas, kad aš tikrai nesu savo vietoje ir reikia kažką keisti. Ačiū:)) Gyvenimo kryžkelėje
Atsakymas (2015-04-12)

1764

Laba diena. Perskaičiau temas, prašau man atleisti už asmeninį klausimą, tačiau neturiu daugiau kur kreiptis. Nenoriu trukdyti Jūsų laiko, todėl suformuluosiu trumpai. Patiriu psichologinį smurtą šeimoje ir sulig kiekviena diena jaučiu, kad kapsi jau paskutiniai lašiukai į šios santuokos taurę. Kamuoja dvi nuojautos. Viena, kad po tamsiausios nakties išaušta rytas. Kita - kad gal reikia palaukti, nes aš esu nelaimėlė Mergelė su Lilit mano ženkle iki pat rugsėjo. O gal išvis nereikia skirtis? Bet kokiu atveju labai Jums ačiū. raskila
Atsakymas (2015-03-23)

1763

Miela ir brangi Saule, nuolat skaitau ir žaviuosi Jūsų įžvalgomis :) Ne kartą buvo momentų, kai norėjau rašyt, bet vis nesiryžau... Tačiau šiuo metu esu aklavietėje , labai rūpi brangaus žmogaus, mano vyro sveikata. Viskas palaipsniuj prasidėjo seniau, tačiau rudenį kardinaliai viskas jam pradėjo griūti: verslas, svekata... susitaikėm su rimta diagnoze, ėmėmės priemonių: operacija, pakeitėm mitybą, maldos, reiki...ligą pristabdėm ir džiaugiamės nauju gyvenimo būdu, tačiau dabar jam siūlo gerą darbo kontraktą Dubajuje, kur jį (pagaliau) įvertino kaip kūrėją ir specialistą, bet svarbiausia sveikata, taigi labai prašau patarimo, kaipgi jam bus toje šalyje, ar nepablogins savo sveikatos būklės? Nuoširdžiai dėkoju jei galėsite atsakyti ir telaimina Dievas Jus ir Jūsų darbus. Aura
Atsakymas (2015-03-15)

1762

Savo klausyma priskirciau prie vertybiu, nes gal ateodytu ne toks jau iskirtinis, bet jau daugiau nei 10 metu, man kelia problemu. Anksciau nevertinau draugiu, skyriau pirmenybe draugams- busimiems vyrams. Bet jau nuo studiju laiku nesugebu susirasti draugiu ir tai mane slegia vis labiau ir labiau. Nebuvau pati geriausiadrauge mokykloje,taip pat susilaukiau isdavysciu,seserys mane taip pat atrodo isdave, bet dabar po 15 metu praktiskai visi rysiai nutruksta, arba jie gyvuoja vien mno pacios deka. Kodel? Vis man iskyla klausimas ir as kaltinu save. Gal padetumete suprasti kodel nesugebu susirasti nors vienos drauges? Jolanta
Atsakymas (2015-03-15)

1761

Gerb.Saule,labai įdomi Jūsų nuomonė apie judėjimą (ar kaip kitaip jį derėtų pavadinti?) "gyvenimo menas", ,kurio įkūrėjas yra Šri šri ravi Šankaras.Turiu pažįstamą,kuri kartais pakviečia į kai kuriuos renginius,yra galimybė rimčiau įsijungti,bet nesu tikra,kad tai būtų geras sprendimas.Ar užtektų epizodinio pabendravimo,ar reikėtų visiškai atsiriboti,kad nepatirčiau žalos? Violeta
Atsakymas (2015-03-09)

1760

Labas vakaras, gerb. Saule. Norėčiau paklausti dėl savo dukters. Pastaruoju metu man dėl jos neramu. Ji yra studentė ir dar dirba, tai į namus ji dažniausiai grįžta tik kartą į mėnesį. Ji visada būdavo gan uždaras, drovus ir jautrus vaikas. Ji nelabai linkusi pasakoti, kas vyskta jos viduje, visada stengiasi kaip nors tą temą apeiti. Dabar, kai jos namuose beveik nėra, bendrauti tenka dar mažiau. Ji tapo uždaresnė. Aš jaučiu, kad ji labai daug ką nutyli arba net pameluoja. Ji atrodo nelaiminga, tik stengiasi to neparodyti. Kaip ir minėjau, ji vengia atvirų pokalbių ir aš nežinau ką man galvoti, o kuo toliau, tuo didesnį nerimą man tai kelia. Gal Jūs galėtumėte mane bent kiek nuraminti. Iš anksto dėkoju. Germa
Atsakymas (2015-03-04)

1759

Saule, labai prašau padėti. Ramybės neduoda specialybė - ar yra sričių, kalbu galbūt labiau apie tiksliuosius mokslus, kuri man tiktų ? 4 metus prasimokiau aplinkotyrą, praradau krepšelį, bet dar turiu vilties atrasti save ten, kur man skirta. Laimingi žmonės, kurie žino dėl ko gyventi, turi tikslą. Norėčiau atrasti sritį, dėl kurios ir aš galėčiau taip jaustis. Įtampą didina ir tai, jog aš jau nebe mokykloje, o jau baigiu vienus mokslus, reikia pradėti galvoti apie gyvenimą, kaip save išsilaikyti, bet jaučiu kaip skęstu. LABAI PRAŠAU, padėkite. M.
Atsakymas (2015-03-04)

1758

Laba diena. Noriu paklausti dėl savo mamos. Jai pačiai vienai visą gyvenimą tenka rūpintis namų ūkiu, ne tik vadinamais moteriškais darbais, bet ir vyriškais (kiek tai įmanoma būnant moterimi). Tėtis neįgalus, iš jo jokios moralinės ar fizinės paramos. Namas, kuriame gyvename, statytas apie 1960 m. Pastoviai tai viena, tai kita, su ūkiu susijusi problema, kurią galėtų išspręsti vyriška ranka. Anksčiau, kai dėdė (mamos brolis) buvo gyvas, jis daug ką tvarkė. Dabar prasidėjo naujos problemos, šį kartą su pečiumi, kaminais ir t. t. Gal net reikėtų namo sienas griauti ir pan. Matau, kaip mama pergyvena, tai persiduoda ir man. Norėjau paklausti, ar bus mamos gyvenime ramesnis periodas, ar visą gyvenimą taip ir teks vilkt vienai viską ant savo pečių?  Ačiū, jei atsakysite. Dukra
Atsakymas (2015-02-15)

1757

Laba diena,noriu pasidalinti savo ir sūnaus nerimu mokslo srityje..., paprašyti Jūsų patarimo., sunkus laikotarpis vaikams mokytis dabartinėje švietimo sistemoje, ypač jei jaunuolis yra nestandartinis, kitoks. Mano sūnus studijuoja kineziterapija, yra turėjęs traumą, turi neįgalumą, labai jaudinasi kalbant prieš auditoriją, stringa žodžiai (pristatant savo darbus, nutarė nepristatinėti, bet už tai gauna mažesnį įvertinimą), truputi lėčiau priima informacija, atsakant į klausimus, reikalingas ilgesnis laikas pasiruošti, dažniau nei kiti studentai užduoda klausimus dėstytojoms (o tai, pasirodo, erzina dėstytojus, geriau, kai studentas nieko neklausia...). Labai jaučia melą, jautriai reaguoja, o ypač, kai studentai nusirašinėja ir išlaiko egzaminus, o jis neišlaiko, nes, jam nepavyksta laiku ir išsamiai, nuosekliai išdėstyti mintis. (o kartais susikaupti trukdo ir triukšmas auditorijoje), o nusirašinėjimas - jam yra neetiškas dalykas. Vienu žodžiu taip ir gimsta skolos, kurias sunku įveikti, o dėstytojų pasakymai yra - tu toks pat kaip ir visi kiti,, išimčių nėra ... Vidinis pasitikėjimas taip nukrito, kad žada mesti mokslus, jaučiasi stipri depresija, sako - melas aplinkui, negaliu, nieko nebenoriu... Aš vis įtikinėju, kad reikia kovoti už save (kalbėjau ir pati su dėstytojais, o kai kurie iš jų, kaip robotai, jokio lankstumo), kad reikia eiti į sunkumus, o ne bėgti nuo jų., Taip sunku, bet gal žingsnelis po žingsnelio.... Baugu ir spausti, kad visai nepalūžtų... Patarkite prašau, gal čia ir juodojo mėnulio Mergelėje laikotarpio pasekmė (gal reikia pralaukti), imti akademines. Kaip paskatinti toliau kovoti už savo išsilavinimą... Dėkoju Jums už skiriamą laiką, išmintį ir patarimus sprendžiant mūsų jaunimo išsilavinimo problemas Mama
Atsakymas (2015-02-15)

1756

Laba diena, Saule, prašau Jūsų pagalbosne kaip pasilegti, bet kaip , matyt, ištaisyti padarytą klaidą. Dukra baigė vidurinę labai gerais pažymiais, galėjo pasinaudoti Lietuvoje nemokamu mokymųsi, bet nusprendė studijuoti menus Braitone (Angliją). Pirmi metai studijuoja ir ... kadangi yra uždara, tai tik jaučiu, kad išgyvena, jai ten sunku neapsakomai, taip pat nežinau kaip ji studijuoja, ar iš vis studijuoja, gal metė,.. su vyru nuolat siunčiam pinigų ir pragyvenimui ir maistui, o ji vis neranda darbo, kad pati nors šiek tiek išsilaikytų. Prašau padėkie apsispręsti, ar stengtis ir padėti dukrai jos pasirinktame kelyje, ar visgi ji piktnaudžiauja tėvų meile, o gal neverta jai tęsti studijas Anglijoje, ne jos tai kelias. Nuoširdžiai dėkoju už atsakymą. VŽ.
Atsakymas (2015-02-05)

1755

Sveiki, esu pasimetusi gyvenime nežinau ko iš jo noriu , tiksliau noriu padaryti daug , bet nepadarau nieko ir kuo toliau tuo blogiau , įstojau į fizinių mokslų sritį tačiau išmetė nors buvau valstybės finansuojamoje vietoje galimybė susitvarkyti ir grįžti yra , bet ne į finansuojamą vietą , o ir noro visai tęsti studijų toje srityje nėra , gal galėtumėte mane nukreipti teisingu keliu.ačiū pasimetusi
Atsakymas (2015-02-05)

1754

Laba diena, jau senokai skaitau jūsų prognozes, paskaičiusi klausimų - atsakymų skyrelį pastebėjau, kad labai įdomiai ir kūrybiškai patariate žmonėms, todėl nusprendžiau ir aš Jums parašyti tikėdamasi patarimo. Praeitą vasarą grįžau gyventi į Lietuvą po beveik 10 metų gyvenimo užsienyje (kelionių, pokyčių). Patiko sėslesnis, iš dalies saugesnis gyvenimo būdas, vidinis sulėtėjimas. Iš pradžių norėjosi adaptuotis šalyje, o dabar jau nuo praeitų metų galo norisi ir įsitvirtinti. Ieškau darbo/karjeros nuo metų pradžios. Daug darbų, veiklos sričių ir karjerų esu pakeitusi, nes tiesiog taip susiklostė ir aplinkybes ir pačiai atrodydavo, kad kitoje srityje galėčiau save realizuoti. Norėčiau, kad Jūs patartumėte kurioje srityje(ar savame versle) sėkmingiausiai galėčiau save realizuoti ir jausčiau vidinę laisvę, nes ji man svarbi. Turiu savo astrologę (stengiuosi su ja pasitarti pačiais svarbiausiais klausimais, tačiau norisi ir kito profesionalo patarimo) ir man sudarytą asmeninį horoskopą, stengiuosi juo vadovautis, tačiau man galima daugelyje sričių dirbti, gal todėl sunkiau save nukreipti viena kriptimi, nes ne kartą teko nusivilti. Man buvo pasakyta, kad šie metai man sėkmingi visose srityse ir palankūs pokyčiams, tačiau šiuo metu kaip ir jokios kitos išeities nėra bet kuriuo atveju ir norisi pasirinkti teisingiausią kryptį :) Ačiū, Oksana
Atsakymas (2015-02-02)

1753

Sveiki, Saule. Pirmiausia noriu Jums padėkoti už pagalbą tiems, kurie atsiduria gyvenimop kryžkelėje. Turiu Jums, man rodos, gan keistą klausimą. Noriu paklausti ne apie darbą, meilę ar svarbius gyvenimo pasirinkimus, o apie draugystę. Reikalas tas, kad jaučiu draugų trūkumą ir pastaruoju metu ima atrodyti, kad pats likimas nenori, kad jų turėčiau ar mano šeima jų turėtų. Pavyzdžiui, jei tik su kuo nors susipažįstu ir susitariam susitikti, kas nors visada nutinka ir taip nutrūksta ryšiai. Arba pavyksta bendrauti tik su tokiais, su kuriais paaiškėja, kad nėra nieko bendro, kurie palieka skaudulių, ar įvyksta kitų nemalonių situacijų (pavyzdžiui, susitariam susitikti, o kai nuvažiuojam į svečius, paaiškėja, kad jie sumanė išvažiuot į parduotuvę, nors kaip ir buvom susitarę). Su vyru kalbam, kad mes kažkokie užkeikti, kad negalim susirasti draugų, nei atskirai, nei kartu (pavyzdžiui, bendrauti šeimom). Jaučiamės vieniši šia prasme. Nesuprantu, kodėl taip yra. Gal visiems nuolat pasitaiko panašių nesusipratimų, o gal mes tikrai kažką darom ne taip? Ar galėtumėte ką nors patarti man ar mūsų šeimai. Būsiu dėkinga, jei galėsite padėti. Eglė
Atsakymas (2015-01-28)


Į klausimus atsakoma pasirinktinai, nereguliariai. Jau nebeatsakoma dėl psichologinių ar saviieškos, sveikatos problemų, Zodiako ženklų suderinamumo. Klausimų temos: moksleivių proforientavimas; abiturientų gyvenimo orientyrai ir asmeniniai gabumai; moksleivių santykiai su bendraamžiais, mokytojų santykiai su mokiniais, visuomenės globalios prognozės, visuotini mistiniai reiškiniai, turintys astrologines priežastis; antgamtiniai reiškiniai ir nepaaiškinami psichikos bei elgesio fenomenai; dvasiniai ieškojimai, Dievų ir religijų pasirinkimų, vertybės ir pan.

Klauskite:
Jūsų vardas
El. paštas
Jūsų klausimas

Jūsų ar žmogaus, dėl kurio klausiate gimimo data ir laikas:

metai mėnuo diena

valanda minutės

Gimimo miestas:

Įveskite simbolius, iš žemiau esančio paveikslėlio
 
     This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)
 

<< Atgal