Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Klausimai - atsakymai

1272

Laba diena Saule. Savo sūnų į mokyklą išleidome labai anksti 5m (dėl ko dabar jis dažnai priekaištauja). Dabar jis dešimtokas ir reikia pasirinkti individualų mokymasį. Mokosi neblogai, domisi irgi daug kuo, bet gal todėl kad dar mažas/jaunas, o gal toks jis yra, bet kažkokių konkretesnių polinkių pakolkas nepastebime, o ir jis pat niekaip nesuvokia kokia linkme jam eiti. Jeigu žvilgtelėtumėtę į jo žvaigždes ir patartumėte, kokios sritys ir kur studijuoti (Lietuva-užsienis) labiau jam tinka, būčiau be galo dėkinga.Jurga. Jurga
Atsakymas (2012-03-22)

1271

Labas vakaras, Saule. Pagaliau Jūsų puslapyje vėl tiek įdomių klausimų ir Jūsų stiprių atsakymų. Jau buvau nuliūdusi, kad kažkas nutiko su puslapiu, arba kad Jūs užsiimsite „tik“ menu. Bet energija sugrįžo:) Ką tik grįžau iš ilgo nuostabaus pasivaikščiojimo po čia jau pavasarėjantį pasaulį ir miškelį, ir kadangi eidama pirmyn radau dvi pamestas pirštines, o atgal dar ir trečią, tai nutariau Jums parašyti:) Nežinau, ar ši tema Jums aktuali ir įdomi, bet norėjau paklausti apie ŽENKLUS. Įvairiausius. (Kažkada seniai Jūs man sakėte, kad turiu gebėjimą įžvelgti įvairius ženklus, ypač vaikus, paukščius, tik tam reikia laiko sau. Jo, deja, turbūt vis dar nerandu...Nors bandau). Bet klausimas apskritai apie tuos kažkieno siunčiamus signalus, įspėjimus, ir pan. Ar kiekvienas mūsų pajėgus juos pamatyti, o pamatęs tikrai atskirti, kur ŽENKLAS, o kur tik stiprus noras, kad tai būtų tas ženklas, ir savotiškas įsikalbėjimas? Ar tam reikia turėti spec. žvaigždes? Ir kodėl jie mums siunčiami arba nesiunčiami? Arba kodėl jie mums siunčiami klaidingi (kažkada sakėt, kad ir sapnai, ir nuojautos, ženklai apgauna)? Nežinau, aš jaučiu, kad turiu kažkokį ryšį su Visata (aišku, visi turim:)). Ir kad kartais visata tikrai atsiunčia kažką nepaprasto man – kadaise, kai siaubingai nekenčiau savo darbo, bet bijojau jį mesti, bliaudavau vakarais ir per prievartą eidavau į tą (kaip man tada atrodė) koronę, važiuojant į darbą autobuse į mane visą laiką stebeilijosi graži jauna mergina, o man išlipant man stipriai aiškiai nusišypsojo; arba priėmus svarbį gyvenimo sprendimą, laukiant pokyčių, esant pasimetusiai ir išsigandusiai, traukinyje prisėda žmogelis ir atveria dar negirdėtų minčių, ir dr pasako „nebijok, tu gi niekur nedingsi, tu dar egzistuoji“... Tokie ženklai yra ženklai, kurių nereikia ieškoti, jie ateina patys. Bet tikrai, kiek pažįstu save, kartais jų ieškau, ir nerandu. Turbūt ieškoti negalima? Ar tikrieji ženklai turi kokius nors savo „skiriamuosius bruožus“?:) Ar tarkim tai, kad ieškodama darbo buvo pakviesta pokalbiui į tolimą miestą, kur gyvena jai labai patinkantis žmogus, bet to darbo negavo, reiškia, kad tai ženklas, kad ne tik darbo tam mieste jai nėra, bet ir žmogus tas netinkamas? Ar žmonių maišatyje nuo mamos šiek tiek atsilikęs ir susimaišęs vaikelis, imdamas mano draugę už rankos, sakydamas „mama“, pranašauja, kad ji tuoj bus mama?:) Aš labai noriu išmokti pamatyti tuos ženklus, juos suvokti, bet neversti nieko (t.y. pasaulio) man kažką sakyti ir prievartauti neteisingus atsakymus... Jūsų mintys šia tema būtų labai įdomios. Tiesa, apie sapnus dar. Čia jau gaunasi papildomas klausimas. Asmeniškas. Mano močiutė buvo pats gražiausias, šviesiausias, kantriausias žmogus, kokį kada pažinojau ar gal ir nebepažinosiu kito tokio. Ji jau mirusi daug metų (beveik dešimt). Bet aš jos labai ilgiuosi, ilgiuosi ne ta prasme, kad verkiu ar gailiu, o taip, kad aš ilgiuosi tos ramybės, kokią jutau pas ją, iš jos. Ir kartais, kai pasijuntu tikrai gerai, aš jaučiuosi kaip pas ją. Nežinau, kaip pasakyti, negalvodama apie močiutę, jaučiu jos ramybę:) Bet norėjau paklausti apie sapnus. Kažką įspūdingo sapnuoju nedažnai, bet visgi. Ir kartais labai labai noriu susapnuoti močiutę, noriu, kad ji aplankytų, noriu ją pamatyti, prašau, kad ateitų į sapną. Bet NIEKADA tai neįvyksta. (na gal kokį kartą, bet toks visiškai bereikšmis sapnas). Kodėl taip yra? Juk išėję artimieji kartais lanko saviškius sapne. O kodėl močiutė nenori aplankyti manęs?:P Labai daug prirašiau... Bet kokiu atveju, dėkui. Ir labanakt;) Svajokle
Atsakymas (2012-03-16)

1270

Laba diena, Miela Saule, Sakykite, Jūsų nuomone, ar žmogus gyvendamas šį „žemišką“ gyvenimą gali pasikeisti iš vidaus ir iš esmės tiek, kad pakeistų savo likimą ir apvalytų savo karmą ? Sakoma, mes visi turime savo karmą – tai ką sukaupėme per praeitus gyvenimus. Ir gimstame būtent TEN (toje šalyje, toje šeimoje), būtent TUO laiku ir būtent TAIS, tam, kad apvalytume savo sielą, kurią patys esame „suteršę“. Tam ir skirti kentėjimai, kančios, nelaimės, mirtys, nesėkmės, karai ir t.t. – kad priimtume tai, kaip mūsų sielos apvalymą ir pamatytume visame kame Aukščiausiojo valią. Taip išeina, nuo visų mūsų bėdų nereikia tik sąmoningai bėgti (pvz. bėgti iš šalies, pykti ant valdžios, skirtis, nekęsti kaimyno, keikti savo likimą, skųstis, aimanuoti, liūdėti, depresuoti ...... ir t.t.), bet pirmiausia reikia visa tai priimti iš vidaus (emociniame lygmenyje), kaip mums patiems duotą pagalbą...... O kovoti su tuo galima tik išoriniais veiksmais. Pvz., Jeigu mane kažkas įžeidė ar apgavo, ar apvogė, viduje (emociniame lygmenyje) aš tai turiu priimti kaip man skirtą „pagalbą“ „pamoką“, t.y. be agresijos, pykčio ir kitų pan. jausmų, o gintis galiu tik išoriškai – jeigu apvogė ar apgavo – kreiptis į policiją, jeigu įžeidė – pasakyti kad tai nėra labai gražu ir t.t., t.y. kovoti už savo pažeistas teises. Jūsų nuomone, ar tokiu būdu – priimant VISKĄ kas duota šiame gyvenime ir SU VISKUO susitaikant „vidumi – emociniame lygmenyje“ – galimas savo likimo pakeitimas ir/ar savo karmos apvalymas ? Jeigu galimas – tai taip išeina – tik pats žmogus yra savo ir savo sielos likimo kalvis ? Ir tik pats žmogus gali sau padėti arba sau pakenkti dar labiau. O tokiu atveju, astrologine prasme, žvaigždės, kurios dar kūdikiui gimus, parodo jo likimą irgi pakeičia savo parodymus ? p.s. Dėl įdomumo. Aš pati, maždaug nuo 2004 m. kovo mėn. (kai man prasidėjo skaudžiausi šio gyvenimo įvykiai/sukrėtimai), lėtai lėtai – žingsnis po žingsnio ėjau į tokį suvokimą, apie kurį Jums aukščiau parašiau. Ir dabar dar einu.... 8 metai – nemažai, nors jeigu gerai „prisidirbi“ – pakenki savo sielai – turbūt gelbėtis reikia kelis gyvenimus ir/ar visą amžinybę...... Gal galite, Miela Saule, pasakyti, iš Jūsų matymo/suvokimo/įžvalgos, - ar tai (ėjimas į šį suvokimą) man buvo nulemtas – pasirinkdama (siela) gimimą šiame gyvenime pasirinko ir šį kelią ? - ar aš šį kelią pasirinkau savo pastangomis ir pati pradėjau kažką keisti ? ir įdomu – ar į gerą pusę ....... Jeigu sulauksiu Jūsų atsakymo, būsiu labai pamaloninta, jeigu ne – vadinasi, taip turi būti. Ačiū, Su pagarba ir linkėjimais - Meilės, kuri apvalo mūsų sielas .. Asta
Atsakymas (2012-03-15)

1269

Labas vakaras miela Saulę. Visai neseniai atradau jūsų puslapį ir man iškart patiko jūsų nuotrauka - jaukiai nuteikia. Esu kreipusis į ne vieną astrologą paauglystėje, bet nei vienas man nepaaiškino man tikslių reikšmių del ateities, tad jau 5 metus pati studijuoju astrologiją kiek tik įmanoma.Mano tėvas astrologas P.Globos pasekėjas ir man aiškina, kad aš geros ateities neturėsiu todėl, kad mano ateities 2 būste yra Neptūnas su Uranu, o 2 būsto kupidas Skorpione, Asc Skorpione, Saturnas su Marsu skorpione 1 būste. Kiek teko visur skaityti įvairią astro literatūrą visur rašo, kad Netpūnas su Uranu 2 būste - neaiški ateitis ir finansinis stovis. Su finansais problemų tikrai turiu, darbuose nuolat patirdavau apkalbas ir moterų nepaykantą man, tad nesu niekur ilgiau nei mėnesį išdirbus. Jaučiu, kad man iš visų sričių patinka tik astrologija ir reklama. Kitais metais noriu mokintis astrologijos ir manau su gerai aspektuotu Uranu bei Neptūnų 2 būste man astrologija yra tinkamas mokslas, aišku norėtųsi realesnio darbo, bet kad šios planetos nesuteikia daug sekmės paprastuose ne ezoteriniuose darbuose. Noriu jūsų, kaip profesionalės paklausti dėl astro studijų ar man tai būtų sėkminga, negi aš niekada neturėsiu padoraus darbo ir nuolat bijosiu dėl ateities, nes mano astrologija labai sudėtinga, o iš tėvo turinčio 30 metų astrologijos stažą aš patarimų nesulaukiu, pasako, kad bloga tavo karma, esi prisidirbusi tad nieko gero neturėsi. Mano tėvas, mama, mano vyras visi Mergelės Saulės ženkle, tėvas ir vyras abu gimę rugsėjo 21 dieną, aš jaučiu, kad mano vyras yra karminis man, nes jaučiu nuo savo vyro emocinį šaltumą aš nuolat bijau, kad pakartosiu savo mamos klaidą, nes mano vyras kopija mano tėvo. Jaučiuosi nelaiminga dėl savo Saulės Vėžio ženkle ir ASC Skorpione, o dar tas šlykščiai jausmingas Mėnulis Vandenyje, aš jaučiuosi nuolat pavargusi nuo savo emocijų, norėčiau būti Mergelės ženklo šalta bejausme, kad taip stipriai neskaudėtų... Žinau, kad jums rašo ir įkyri daug žmonių, aš ir matyt viena iš jų, bet tikiuosi nors truputi jūsų komentaro, kad pajausčiau jog nėra taip viskas beviltiška. Matyt tokį skausmą jaučiu dėl blogų tranzitų ir artėjančio Saturno grįžimo, o jis pas mane Skorpione 1 būste Satcionarus už tai man gyvenime ir sunku. Ačiū jums, kad esate, man patinka jūsų atviras ir originalus rašymo raiškos būdas, malonu, kad jus neesate iš tų žmonių kurie bijo išreikšti savo nuomonę, o šiais laikais taip sunku būti savimi dėl tų visų rėmų į kuriuos kiti per prievartą kiša. Stirybės, kurybiškumo ir tokio pat originalumo jums. Ačiū už galimybę žinoti daugiau. Natalija
Atsakymas (2012-03-15)

1268

Sveika, Saule :) Perskaičiau Marijos klausimą ir net suabejojau ar tik už mane kas nors neparašė. Šiuo metu išgyvenu labai panašų laikotarpį kaip ir ši moteris : labai nerimauju dėl tolimesnių sūnaus studijų. O situacija analogiška. Jei laikau už pavadėlio, tai dar prisėda prie namų darbų, bet turiu tokiu atveju kontroliuoti kaip pirmoką. Žinoma, negaliu sakyti, kad visiškai nesimoko. Mokosi, bet tik tuos dalykus, kurie jam įdomūs. O, va lietuvių kalba ir istorija, jam kažkoks tabu. Bandžiau kalbėtis su mokytojomis, kad jis neplanuoja sieti gyvenimo su šiais dalykais, kad dėl bendro vidurkio tolerantiškiau vertintų. Nelabai pavyko, nes kaip jos teigia, jis visiskai nedalyvauja pamokose, o tik žaidžia telefonu. Ta, va , tokia, situacija. Paskaičiusi Jūsų atsakymą Marijai, susimasčiau, gal ir mano sūnaus laimė ne ten, kur aš stumiu. Gal ir jam greičiau reikia įsigyti specialybę ir pirmyn, o ne svajoti (ir jam , ir man) apie studijas užsienyje. Ačiū. Edita
Atsakymas (2012-03-08)

1267

Sveika Saule, Noriu paklausti kokia reisme astrologiskai turi tai, kad i viena gimine renkasi daug vieno zenklo(pagal Saule) atstovu. Mano atveju skorpionu, savo gimineje maziausiai 10 skorpionu priskaiciuoju pradedant abiem savo mociutemis, neseniai, si lapkriti, mano pusseserei gime taip pat skorpioniukas. Idomu ir tai, kad kas karta kazkas gimsta ta pacia diena ir menesi, pvz. mano mociute is tevo puses gimusi spalio 30, kitoje kartoje jos dukra(mano teta) spalio30, o dabartineje kartoje as esu gimusi spalio30. Nuo mociutes kartos atgal sunku atsekti, nes jos mama mire anksti, kai mociutei buvo 6-8 metai.Ar tos pasikartojancios datos kazka sako? Ar mes kazka turim isristi, ar kazka issaugoti? Astrologiniu poziuriu kas tai per 'reiskinys'? Aciu uz atsakyma! Sekmes Jums! Laima
Atsakymas (2012-03-08)

1266

laba diena. Turiu rupesti - mano sunaus gerove. Siais metais sunus turetu uzbaigti 12 klase. Dabar jau vasaris, o jis net knygu i rankas neima, kad namu darbus paruostu. Pries metus pradejo draugauti su metais vyresne mergina. Ji, kaip ji pati sako, mokykla uzbaige neblogai. Mano sunus su ja draugaudamas visiskai uzmete mokslus, pazymiai prasciausi klaseje, nuolat praleidineja pamokas. Per savaite, jau statistiskai yra tris dienos, kad bent viena pamoka nepraleistu ir buna daugiau. Musu seimos (mano ir mano tevu) pokalbiai apie butinuma mokytis ir siekti istoti i aukstaja mokykla, gauti gera specialybe, kad veliau galetu islaikyti savo sukurta seima, jam neidomios. Kitais atvejais ir isbaru, ir prasau, pakalbam - viska supranta, sutinka, kad reikia stengtis, sako, kad viska jau suprato ir pasitaisys, ant rytojaus isgaruoja visas supratimas ir jo elgesys nekinta. Viskas lieka taip kaip buvo. Kreipiaus i klases aukletoja, ji irgi kalbejo, mane itikino , kad sunus viska suprato, nes yra didele tikimybe, kad ji paliks kartoti kursa. Ta diena viska supranta, o sekancia - lyg ir jokio pokalbio nebuvo. Su savo drauge tik meile suka, ji ir pati nebetese mokslu, ejo dirbt. Sunus, kaip sako "gerietis", mandagus, domisi fotografija. Kaip zmogus - geras, nors prie zaizdos dek. Man, kaip mamai, labai rupi, kad sunui gyvenime viskas pasisektu. Mes gyvenam finansiskai labai kukliai, tevas sunui jokios itakos neturi, nes jo neaugino ir nesimate ir dabar su sunum bendrauti nenori, nes pasidare sau kitu vaiku, atsisako remti. Seneliai nesikisa, sako, kad pati taip isauklejau, nors gyvenom kartu. Kai paklausiau apie jo gyvenimo tiksla ateinantiems 5 metams, atsake, kad nori uzbaigti mokykla. Nors svajoja apie studijas Skotijoje, ten jau nusiunte motyvacini laiska ir supranta, kad is ten ateis uzklausa apie pazymiu vidurki ir atskiru dalyku. Vistiek nieko nedaro :( jau klausiau kokios aplinkos jam reikia, kad ramiai galetu mokytis, atsake, kad viskas gerai. Nezinau kaip man elgtis. Gal visiskai nieko neklaust, t. y. kaip sekasi mokykloje ir kodel vel praleido pamokas, ar paruose namu darbus ir kodel "sedi ir vel nieko nedarai", nes kol kas taip yra. Ar net neuzsimint, bet bijau, kad jis tada net ir i mokyklos puse nebeeis. Tikuosi atsakymo, labai lauksiu. Marija
Atsakymas (2012-02-24)

1265

Laba diena, Saule, Esu itin pasimetusi, manau, kad patiriu lūžio tašką. Kurio baigtis arba bedugnė arba kylimas į viršų. Jaučiu, kad man reikalingas kažkos tai orientyras, kelrodis. Šiuo metu studijuoju paskutiniame  kurse. Jau pora mėnesių bandau ieškotis darbo, kadangi studijų grafikas leidžia. Tačiau paieškos bergždžios, siuntinėju CV, vaikštau po darbo pokalbius ir vis gaunu neigiamą atsakymą. Nesuprantu kodėl. Stipriai nesijaudinčiau, tačiau pasibaigus studijoms, baigsis ir visos socialinės garantijos, nes esu našlaitė. Todėl kyla tokie klausimai: pasilikti Lietuvoje, ar ieškoti darbo užsienyje? Kokio darbo ieškoti, paprastesnio, kad galėčiau bent jau duonai užsidirbti (kad ir pardavėjos, telemarketingo konsultantės)? Ar siekti savo tikslų ir bandyti prisikapstyti prie viešųjų ryšiu, valstybės tarnybos, ieškant kur įsipaišyti asistentės darbui? Gal verta atlikti praktiką? O gal iš viso reikėtų pagalvoti apie magistro studijas? (Šis variantas sudėtingas dėl ne per geriausios finansinės padėties) O gal eiti į politiką ar prisidėti prie nevyriausybinių organizacijų veiklos? Būsiu labai dėkinga už atsakymą. Pasimetusi
Atsakymas (2012-02-24)

1264

Labas, Saule. Nezinau, ar rasit laiko ir nori pasidalinti savo mintim/patirtim, bet man butu labai idomi Jusu nuomone. Apie meile:) Kaip vertinate mentalinius santykius, kai su zmogumi labai gera, daliniesi mintimis, isgyvenimais, kasdienybes nutikimais, bet nera nieko kunisko, jokios aistros, tik ramu, gera, saugu su tuo zmogumi? Ir ar butinai TAS TIKRASIS zmogus (ta vadinama tikroji meile) visada turi buti tau viskas - meiluzis, draugas, geriausiai tave suprantantis ir t.t. Gal nieko tokio, jei pora turi ir kitu interesu, jei pora praturtina ne tik vienas kitu, bet inesa i pora naujienu, ziniu, patyrimu, isgyvenimu, kuriuos gauna per kitus zmones, bendravima su kitais (cia jokiu budu nekalbu apie neistikimybe, daugiau apie interesu turejima)? Ko uztenka, kada suprastum - tai meile, tai JIS, atsiustas zvaigzdziu (likimo, Dievo, atsitiktinumo, cia jau kas kuo tiki)? Ar blogai, jei pora sieja noras buti kartu, aistra, bet zmones skirtingai masto (vienas skaiciuoja zvaigzdes, kitas molekules per mikroskopa)? Zodziu, nezinau, turbut neaiskiai viska cia isdesciau, tiesiog buvo idomu... ka manote apie taisykles meilei ir apie bemeile meile" (tuos minetus mentalinius santykius). Ir dar dabar kilo tokia mintis - ar butina zmogui isgyventi meile KITAM VIENAM zmogui, t.y. buti poroje? Ir kodel kai kuriems tai nesiseka? (tokiu atveju, atrodytu, juk visvien gali skleisti meile viskam aplinkui, draugams, tevams, pasauliui, aplinkai, atiduoti ta siluma... bet kazkodel pastebejau, kad daznai zmones, jei yra vienisi, isvis neskleidzia niekam jokios meiles...). Zodziu, pripainiojau:) Gero vakaro:) Svajokle
Atsakymas (2012-02-23)

1263

Sveika,Saule.Norėčiau ,kad padėtumete apsispręsti dėl specialybės.Bandžiau studijuoti,bet nesisekė.Šiuo metu auginu vaikelį,turėjau daug laiko apmąstymams,studijuoti ir reikia ir noriu,tiesiog niekaip neįsėdu į savo roges.Patarkit,prašau kokią kryptį turėčiau pasirinkti,ar teisinga būtų,jei studijuočiau kineziterapiją? Juste
Atsakymas (2012-02-22)

1262

Sveiki, Saule. Noriu paklausti apie prisitaikymą. Jūsų nuomonės, požiūrio taško. Daug laiko praleidžiu su dukra, esu prie jos kone maniakiškai prisirišusi. Ji visur su manimi. Tik pastebiu, kad stipriai skiriamės mudvi nuo sociumo. Mano dukra mieliau piešia, lauke akimis gaudo zyles, o jos bendraamžiai žiūri visokius filmukus-papuganus ir lankosi Ozo žaidimų kambariuose. Maniškei svarbu turėti draugių, tad man tenka sutikti leisti ir ją į modernius zoologijos sodus vaikams. Aš kažko nesuprantu visame pasaulyje, arba tai, kaip žmonės augina vaikus. Kaip galima savo 3 metukų neturintį vaiką numesti Oze, o tėvams išvažiuoti reikalais savais porai valandų... tokį vaizdą pamačiau tuose žaidimų kambariuose, taip elgiasi mano dukros draugių tėvai. Tokiu atveju aš neprašyta tampu pamestinukų aukle, lydžiu mažesniuosius broliukus-sesutes į wc, šluostau ašaras kai nesulaukia-nesuranda tėvų, perku joms gėrimus, nes mamos pamiršo pasirūpinti ir t.t. Taip būna nuolat, tokia prisitaikymo kaina. Galėčiau to nedaryti, neleisti dukros ten. Bet aš pati augau keistai, kalbėdamasi su medžiais ir atitrūkusi nuo sociumo. Neturėjau ilgai draugų, sunkiai išgyvenau mokykloje. Jeigu mano gimimo metais būtų kalbėta apie Indigo, sakyčiau, kad buvau tokia, tačiau matyt, tik per daug jautrus vaikas... koks dabar ir mano dukra.... galvoju, ar teisinga ją pratinti įmetinėti į tokį savotišką žvėrinčių, pratinti išgyvenimo-prisitaikymo... o gal savo vaikus nepopinantys tėvai elgiasi teisingai, grūdina jų savarankiškumą, o aš viską perdedu ir užaštrinu... Bet po tokių iškylų pora dienų negaliu atsigauti, jaučiuosi išsiurbta, negaliu dirbti....Visas vidus priešinasi, įsitempia kaklo raumenys, negaliu net galvos pasukti.... apie nuovargį net nekalbu... Atrodo ir mano dukrai tai nėra į naudą... jaučiu taip, bet gal tai tik mano išmonė ir fantazija, nemokėjimas adaptuotis, priimti pasaulio, aplinkos.....
Vakarė Aušrinė
Atsakymas (2012-02-20)

1261

Laba diena. Labai norėčiau Jums užduoti klausimą, kuris pastaruoju metu užvaldė mano mintis. Esu 4kurso dizainą besimokanti studentė, mokslai tuoj baigsis, tačiau nejaučiau didelio patraukimo būtent savo specialybei, nors mane labai traukia grožio kūrimas, naujos idėjos, netgi tokios, kurios gali padėti aplinkiniams žmonėms. Neseniai man į galvą šovė mintis, kad labai norėčiau mieste, kuriame augau, atidaryti kavinę, kuri kartu būtų jaunimo užimtumo centru. Tiesa šiuo metu tame mieste nebegyvenu. Širdis sako, kad daugiau apie nieką nebegalvočiau ir tik veikčiau ta linkme, tačiau protas stabdo su begale ,,bet''. Visus darbus norėčiau pradėti, kad ir šiandien, betšiuo metu mane spaudžia diplominis. Todėl nė nebežinau, ar mest tuos kavinės planus iš galvos ir sėst prie mokslų, ar bandyt suderint tuos du dalykus, o gal kavinės reikalus atidėt vėlesniam laikui? ar iš vis palanku man bandyt save tokioj srity?
Dovilė
Atsakymas (2012-02-19)

1260

Sveika, Saule. Savo klausimu turbūt Jūsų jau nenustebinsiu. Šiuo metu esu dvyliktokė, nenumaldomai artėja tas momentas, kai reiks pasirinkti vienas ar kitas studijas. Tiesą sakant, esu sutrikusi. Anksčiau svarsčiau apie ekonomikos ar finansų studijas, tačiau kai supratau, kad ne vienerius metus teks krimsti tą mokslą, atmečiau šitą galimybę. Dabar galvoju apie studijas susijusias su istorija - politika, diplomatija. Nors šis variantas ir artimesnis širdžiai, tačiau vis tiek nesijaučiu savo rogėse. Galbūt nuskambės juokingai, tačiau nuo pat mažens aktyviai domiuosi parapsichologija, žmogaus psichika (nors psichologijos studijas jau atmečiau, nes ši specialybė man nelabai priimtina). Kiek save atsimenu tėvai man dovanojo įvairias su tuo susijusias knygas, taip tik paskatindami mane tuo domėtis, tačiau dabar jie į visą tai žiūri nerimtai. Taigi norėčiau sužinoti, kokios studijos ir specialybė man tiktų labiausiai ir ar verta būtų bent jau laisvu laiku gilinti savo žinias mane dominančiose parapsichologijos srityse. Labai dėkoju. I.N.
Atsakymas (2012-02-20)

1259

Laba diena, reikalingas jusu patarimas del sunaus proforientavimo. Dabar jis abiturientas, niekaip nepasirenka, kur studijuoti. Nuo mazens labiau sekasi tikslieji dalykai. Siuliau jam VGTU ivairias inzinierines specialybes - nenori arba nezino. Rudeni buvo lyg ir apsisprendes stoti i Lietuvos karo akademija. Vakar pareiske, kad uzteks Baziniu kariniu mokymu:) arba vaziuos i Anglija, arba i Amerika... As nieko pries, kad jis vyktu studijuoti i kita sali, kad tik imtusi tinkamos srities. Noreciau ji pastumeti palankia linkme, bet atsakymas neateina. Lauksiu jusu patarimo. Dekoju is anksto:) Aida
Atsakymas (2012-02-15)

1258

Sveiki, Ar tikite, kad pasibaigus šiam gyvenimui, mes niekur neišnyksime, o tiesiog nusimesime jau gerokai padėvėta apvalkalą - mūsų kūną ir vėl po kurio laiko atgimsime iš naujo? x
Atsakymas (2012-02-11)

1257

Labas vakaras, pagal klausimus matau, kad labiau orientuojantės į mokinių profesinį orientavimą, bet gal padėsite ir pasimetusiai paskutinio kurso magistrantei, mokytojai? Nebežinau ar teisingai pasirinkau. Dar vaikystėje jaučiau stiprią aistrą menui, todėl pasirinkau dailės studijas. Jaučiausi kaip žuvis vandenyje iki studijų pabaigos (parodos, miesto gyvenimas, nauji draugai, dėstytojų pripažinimas...). Tačiau pasibaigus studijoms supratau, kad darbo negausiu. Užplūdo slogios mintys, depresija. Bet vis tiek nusprendžiau toliau studijuoti. Ir štai aš paskutinio kurso magistrantė, mokytoja (gavau darbą, tačiau teko išsikraustyti iš miesto). Turėčiau džiaugtis, tačiau nebejaučiu užsidegimo nei studijoms, nei savo darbui (mokytojos darbu išvis nusivyliau. Trūksta kūrybiškumo, polėkio. Jaučiuosi, taip lyg turėčiau ruošti kareivius į mūšį, o ne asmenybes kūrybiškam ir prasmingam gyvenimui). Žinau viena - noriu karjeros, noriu gyvenime padaryti kažką tikrai prasmingo ir naudingo..... Bet ar į tą valtį įlipau? Gal turėčiau keisti veiklos sritį? O gal dėl mano tokių abejonių kalta ilgamečio draugo neištikimybė (kartu jau 10 metų), kuri pakirto mano pamatines gyvenimo vertybes? Del jo ir to įvykio atsisakiau tikrai gero darbo pasiūlymo. Tai įvyko prieš metus, bet vis dar abejoju ar derėjo atsisakyti ir ar iš vis teisingai pasielgiau jam atleidusi. žinau tik viena, kad kažkur viduje vis dar dega aistra gyvenimui ir darbui, bet kokiam? Ką turėčiau daryti, kad nebesijauščiau degreduojanti? Birutė
Atsakymas (2012-02-10)

1256

Sveiki Saule,Nors man nėra 18,tačiau norėjau jūsų paklausti kai bus man 18 metų žadu varda pasikeisti Iš Raimondos Į Lelijana arba Ema nes tas vardas man negražus ir šį vardą visi iškraipo tačiau,bijau,kad gal kai pasikeisiu vardą mano likimas pasikeis,tai nežinau kaip elgtis ar pasilikti šį vardą ar keisti jį, Raimonda
Atsakymas (2012-02-09)

1255

Miela Saule, prieš porą metų išsiskyriau su smurtaujančiu vyru. Toks jausmas, kad mano gyvenime štilis. Nuo ko pradėti ir kaip pakeisti gyvenimą? Galvoje minčių maišyklė- gal keisti profesiją (esu kineziterapeutė), gal gyvenimą vietą. Labai noriu išeiti iš to uždaro rato. Prašau, padarykite išimtį, atsakydama į mano klausimą. Labai ačiū. A D
Atsakymas (2012-02-08)

1254

Sveiki, Saule. Dekui dar karteli uz Jusu puslapi ir gera energija. Man nelabai drasu rasyti tokia tema, net nezinau su kuo ir pasitarti. Apie seksualuma ir su tuo susijusias temas net nevisada ir su draugemis pasnekesi... Kazkaip taip jau mes isaukleti... Ir nezinau, esu viena, viena diena su vienokiom, kita diena su kitokiom mintimis...:) Neklausiu tiksliu duomenu, nenoriu susisprogdint savo muilo burbulu:P Tiesiog butu idomu bendra nuomone... Manau, kad zmogaus kuniskos ir dvasines energijos tarpusavyje labai susije, ir kad jos turetu buti harmoningos. Neseniai pradejome artimiau bendrauti su vienu senu pazistamu (anksciau tas bendravimas buvo toks visiskai neipareigojantis, skypinis, nes buvom laaaaabai toli, bet susipazinimas pirmasis ivyko gyvai, „naturaliai“, studentu laikais). Buvom (ir esam?) draugai, ne kazkokie labai artimi, bet galima pavadinti draugais. Ir dabar dar skiria didelis atstumas, todel susitinkam labai retai, o tie susitikimai baigiasi kunisku bendravimu... As rimto tai tikrai nieko nesitikiu, nes tas zmogus man yra sakes, jog nieko neiesko, be to, jauciu per mazai jo vidinio noro mane pazinti, buti su manim, „isknisti“, kas as tokia esu viduje. Taciau, kol kas, as visvien noriu ji matyti, noriu ji pazinti, is dalies ir noriu pazinti save (geda pripazinti, bet tai pirma mano seksualine patirtis, nors man jau ne uz kalnu 30metuku...). Jauciu, kad jis nera TAS (butu kvaila nejausti, matant realia situacija...), bet ar tai jau taip blogai, kad pasinaudosiu proga siek tiek praplesti gyvenimo akirati...? Nesiseka man toje meileje ir gal niekad nesiseks, o patirtis ivairi naudinga... O gal tik bandau ikalbeti save tokiems „santykiams“, nors realiai man kunas ir siela neatskiriami, giliai savyje noreciau ne tik myletis, bet ir myleti... Bet ne del psichologines pagalbos rasau:) Dalykas toks, kad pradejus tuos santykius, man atsirado kai kuriu bedu, susijusiu su sveikata. Nera jos zymios, bet ju yra... (as nezinau, ar tai susieti konkreciai su seksu, ar su tam tikru momentu buvusiu didziuliu stresu, kur is velgi susijes su tuo). Tai zarnyno sutrikimai. Be to, ne visuomet jauciuosi l.gerai, gal kazkoks seksualinis nesuderinamumas yra. Galbut cia mano kunas ispeja apie „bloga“ zmogu?.... Norejau paklausti, astrologijos prasme, energijos prasme, ar tai zenklai, kad neverta toliau bendrauti, kad tik kenkiu sau, ar tai tiesiog normalus nesklandumai, kurie gali nutikti net ir sielos broliams....? Ar zmones, tinkami vienas kitam, kazka vienas kitam duodantys gyvenimo poziuriu, butinai visur ir visada suderinami? Nezinau, ar supratote, ko norejau paklausti, ar ne... As ir pati pasimetus... Aciu , jei atsakysit, jei ne, irgi aciu uz tai kad yra toks puslapis:) As. As
Atsakymas (2012-02-03)

1253

Laba diena. Norėčiau paklausti dėl savo sesers. Ji baigė nepopuliarias specialybes – draudėjo ir ūkvedžio. Darbo pagal jas neieško. Dirbo tekstų surinkėjos darbą, bet atleido (mažino etatus), nes kolegė (be kelių metų – pensininkė) pagrasino darbdaviams teismais. Atseit, mano sesė dar jauna, tai ras kitą darbą. Vėliau buvo radusi kitą, trumpalaikį darbą. Dabar jau pusė metų – nieko. Galvoja apie užsienį, bet be pažįstamų vargu, ar pavyks įgyvendinti šią mintį. Ką jūs galėtumėte patarti? Gal žvaigždės galėtų pasufleruoti, kada galima tikėtis rasti darbo? O gal jai geriausia būtų stoti mokytis? Jei taip, į kokią specialybę? Nes mokytis vien dėl laiko užimtumo, nebe tie metai. Būsiu dėkinga, jei galėsite pagelbėti. Pienė
Atsakymas (2012-02-01)


Į klausimus atsakoma pasirinktinai, nereguliariai. Jau nebeatsakoma dėl psichologinių ar saviieškos, sveikatos problemų, Zodiako ženklų suderinamumo. Klausimų temos: moksleivių proforientavimas; abiturientų gyvenimo orientyrai ir asmeniniai gabumai; moksleivių santykiai su bendraamžiais, mokytojų santykiai su mokiniais, visuomenės globalios prognozės, visuotini mistiniai reiškiniai, turintys astrologines priežastis; antgamtiniai reiškiniai ir nepaaiškinami psichikos bei elgesio fenomenai; dvasiniai ieškojimai, Dievų ir religijų pasirinkimų, vertybės ir pan.

Klauskite:
Jūsų vardas
El. paštas
Jūsų klausimas

Jūsų ar žmogaus, dėl kurio klausiate gimimo data ir laikas:

metai mėnuo diena

valanda minutės

Gimimo miestas:

Įveskite simbolius, iš žemiau esančio paveikslėlio
 
     This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)
 

<< Atgal