Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Klausimai - atsakymai

607

Gimiau 1981.. Gaila, bet tikslaus laiko- valandos bei minuciu siuo metu negaliu pasakyti. Pagal Zodiaka esu Avinas. Kiek teko dometis siuo zenklu, dazniausiai tvirtinama, jog Avinai- ne seimos zmones. Keista, taciau viduje jauciu visai ka kita- seima man- didziausia vertybe. Be galo noriu ja sukurti, svajoju ir apie savo vaikucius ateityje. Taigi, klausimas, kuri noreciau Jums uzduoti, yra toks: ar tiesa, kad Liutas Avinui yra tinkamas partneris? Be galo zaviuosi merginomis Liutukemis- del svelnumo, begalinio ryzto, noro pirmauti ir pasiekti tiksla, ir apskritai- del didziulio optimizmo. Situacija ta, kad paskutiniuoju metu teko isgyventi 2 nemalonius issiskyrimus, kuriu vienas mane itin stipriai paveike- to zmogaus iki siol negaliu pamirsti, nors praejo jau ketveri metai... Keista, bet abiem atvejais teko issiskirti su Liutukemis... Noreciau suzinoti Jusu nuomone: ar tam turi itakos siu Zodiaku zenklu savybes/priesingybes? O gal tiesiog kazkas netvarkoj manyje? Sidas
Atsakymas (2006-12-03)

606

Esu pasimetusi, kaip pasielgti dabartinėje situacijoje. Mano dukra su klasiokėmis nuėjo į manekenių atranką ir buvo pakviesta, gal tiksliau atrinkta( ėjo dėl draugės kuri labai norėjo, deja manają atrinko o draugių ne). Kaip ir kiekviena mergaitė manau ji nori tapti garsia ir taip toliau...gimusi 1991.... turi labai gražų balsą, klausą, mokosi groti violančele, bet nenori būti muzikante ir iš muzukavimo valgyti duoną, bet su dideliu malonumu, neverčiama lanko muzikos mokyklą. Dabar pasipainiojo Modelinos agentūra ir sujaukė visus planus, nenoriu spausti ar labai nurodinėti, kad jei kas nepasiseks kad nesijausčiau kalta jog įsikišau.. Gal galite bent patarti ar verta jai tapti modeliu? Ar čia tas kelias kuriuo galėtų pasukti? Labai pergyvenu, bijau suklysti.Danutė
Atsakymas (2006-12-03)

605

Jau kelintą kartą ruošiuosi rašyti Jums, bet sulaiko mintis, kad gal yra kur kas nelaimingesnių už mane prašančių patarimo, gal man dar pavyks su savo bedomis susitvarkyti pačiai... Nors pastarojo meto įvykiai jau verčia tuo suabejoti. Paskutiniai 2-3 metai tapo tikru valios ir stiprybės išbandymu, nesutarimai su vyru -pasibaigę skyrybomis, vaiko problemos darželyje, dabar dar ir problemos darbe. Su vyru taikėmės ir vėl skyrėmės, atrodo bandėm, stengėmės, klijavom, bet nepavyko. Gal esu per daug didelė kietakaktė, kad net ir po šitiek pergyventų šeimyninių problemų ir kasdienių nesutarimų, ir po šiai dienai neesu įsitikinusi, kad pasielgėm teisingai, kad padarėm ne viską, ką galėjom, bet nesulaukiau to paties noro toliau klijuoti bendrą ateitį iš vyro pusės, mačiau norą pabėgti nuo problemų, o ne jas išspręsti, mačiau sužibusią viltį, kad su nauja moterim atsivers ir naujas gyvenimas. Todėl kad ir kaip skaudėjo- paleidau jį ir laimės palinkėjau. Tuo metu nebegalėjau daugiau t aikytis su jo naivumu, bailumu ir silpnumu. Nusprendžiau, kad geriau būti vienai, bet nebūti akmeniu po kažkieno kaklu. Ir ištikrųjų sekėsi puikiai,gana greit pavyko atsigauti po visų patirtų pergyvenimų ir toliau kabintis į gyvenimą, juk turiu sūnų - taigi yra vardan ko stengtis. Puoliau kurti naują gyvenimą, tvarkyti bei gerinti buitį. Džiaugiausi, kad esu savarankiška ir puikiai galiu susitvarkyti viena. Bandžiau sūnui atstoti mamą ir tėtį. Bet... Kaip perkūnas iš giedro dangaus man smogė žinia apie vaiko elgesį darželyje. Atseit sunkus, impulsyvus, hyperaktyvus vaikas, kuris darželyje visiems tik kenkia ir visa grupę iš rikiuotės išveda... Skaudu, juk tiek pastangų įdėta, tiek stengtasi ir viskas dėl jo, dėl vienintelio vaiko. Žinoma problemų darželyje buvo ir anksčiau, bet man atrodė, kad mūsų situacija gerėja, vaikas taisosi, tikėjausi, kad nebelikus barnių, pykčių namuose viskas išeis į gera, visais būdais stengiausi (ir tebesistengiu), kad tik vaikui būtų viskas gera i: bendraujam, žaidžiam, lankom teatrus ir įvairius vaikiškus renginius, visai pamiršau, kas tai yra laisvalaikis ar mano pačios poreikiai. Darau, ką galiu, kad tik palengvinčiau jam skyrybų su jo tėčiu skausmą. Tačiau atrodo tai negelbėja. Išgirdus visą tiesą - žemė išslydo iš po kojų, bet po kelių nevilties dienų, supratau, kad niekas be manęs šitų problemų neišspęs,ir kad nors už atmosferą namuose ir suformuotą vaiko charakterį esmam atsakingi abu su vyru, bet susitvarkyti su visom pasekmėm teks man vienai. Pasitelkusi krūva įvairiausių patarėjų, puoliau įgyvendinti "vaiko taisymo programa". Kreipiausi į medikus, psichologus, užsirašėm į specialius kursus, reikia ieškotis auklės, kuri galėtų anksčiau paiminėti sūnų iš darželio, negu aš pati po darbo galiu jį pasiimti... Stengiuosi save įtikinti, kad viskas išsispręs, kad man pavyks, kad aš stipri ir, kad esu pajėgi su visu tuo susitvarkyti, nors darbe susikaupti ir gerai atlikti darbus darosi vis sunkiau... Bet atrodo, ka d tuoj tų darbų atlikinėti ir nebereiks, dėl įmonės finansinių problemų esu priversta ieškotis naujo darbo... Stengiuosi vyti slogias mintis į šalį, tikėti "šviesiu" rytojum, guosti save, kad nei vienam iš mūsų neduota tiek, kiek negalėtume pakelti,tik kiek ilgai man tai pavyks? Bijau net pagalvoji apie dar naujus man skirtus išbandymus... Kiek dar visa tai tęsis? Kaip išsikapstyti iš šito nesėkmių labirinto? S.J.
Atsakymas (2006-11-30)

604

Rašau Jums, nes tiesiog nebežinau, kur dar galėčiau ieškoti pagalbos. Galbūt pagal mano horoskopo duomenis Jūs galėsite įnešti į mano situaciją bent šiek tiek aiškumo ir taip palengvinti mano kančias. Prieš metus susirgau kažkokia neaiškia liga (nors man tik 27), kuri reiškiasi neįtikėtinai atkakliu ir stipriu konkretaus organo skausmu. Įprasti nuskausminamieji nieko negelbėjo. Su vyru išleidome visas santaupas gydytojų konsultacijoms, tyrimams, procedūroms, vaistams. Nepadėjo niekas. Iš tiesų tik dar labiau žeidė gydytojų abejingumas ir noras kuo greičiau tavimi atsikratyti (lyg būtum jau nurašyta šiukšlė ar beprotė, ieškanti, ko nepametus). Per tuos metus sutikau tik vieną kitą nuoširdų mediką, kuris nors ir nepadėjo, bet iš tiesų stengėsi. Gydytojų diagnozės kardinaliai skiriasi - nuo chirurginės intervencijos rekomendavimo iki psichosomatinio sutrikimo (ši versija man pasirodė visai įtikinama, nes praeityje patyriau daug skaudžių išgyvenimų ir sukrėtimų). La nkausi pas psichologę, išmėginom saiįtaigą, bet skausmas nemažėja. Su juo reikia gyventi kiekvieną dieną, kurios virto pragaru. O medikų "raminimas", kad po kelerių ar keliolikos (!) metų žmogaus organizmas atsinaujins, pasikeis ląstelės ir skausmas gal pats išnyks, varo į neviltį. Neseniai užėjus eiliniam skausmo priepoliui su siaubu suvokiau, kad tiesiog nebegaliu ir nebenoriu TAIP būti. Mintys apie savižudybę mane lankė jau nuo vaikystės, bet tuomet iš tiesų nenorėjau mirti, nes turėjau viltį, tikėjau, kad gyvenimas man yra paruošęs ir daug gražių dalykų, kurių reikia sulaukti, o ne tik girto sužvėrėjusio tėvo puldinėjimus ir kitų vaikų patyčias. O dabar atsidūriau aklavietėje ir nematau išėjimo. Rodos, nepadariau nieko šiame gyvenime, už ką galėčiau būti taip baudžiama. Iš prigimties esu labai jautri, visada stengdavausi visiems padėti (prie manęs tiesiog traukdavo visokius nelaimėlius,kurie už pagalbą vėliau atsilygindavo "smūgiu į paširdžius"), niekad nepraeinu net p ro nelaimingą gyvūnėlį. Bet, aišku, nesakau, kad esu šventoji. Mama sako, kad tai galėtų būti koks užkeikimas, kai žmogus nuolat serga ir net miršta, o niekas nežino, nuo ko. Bet jei ir tikėčiau tuo, tai ką turėčiau daryti ? Nunešti "visagalei burtininkei" pluoštelį "daukantų" ? Visiškai pasiklydau ir jaučiu, kad beviltiškai pavargau. Noriu nutraukti skausmą, bet nerandu būdo kaip tai padaryti tiesiog nesusinaikinant pačiai. Kad ir kur besikreipčiau pagalbos, atsimušu kaip į sieną. Labai trokštu vaikų, bet... Ar man žvaigždės bent žada šią dovaną ? Ir galbūt yra bent menkiausia užuomina, kaip išeiti iš to pragariško skausmo rato. Suprantu, kad Jūs gaunate labai daug laiškų ir jokiu būdu nesate atsakinga už mano problemas, bet tai man lyg šiaudas skęstančiajam, juk kartais ir jo pakanka... Tikrai rašau Jums ne dėl smagumo ar iš smalsumo. Tiesiog nebegaliu...Pasiklydusi
Atsakymas (2006-11-29)

603

Vyras mus paliko del kitos moters.Viena auginu ir islaikau du sunus,vienas jau VU studentas. Mano darbdavys ketina par- duoti versla,todel turiu ieskoti kito pragyvenimo saltinio. Labai noreciau zi- noti,ar likimas man palankus susiran- dant kita darba,ar susikuriant darbo vieta. Bijau ne del saves, bijau nesugebet islaikyti vaiku.Gimiau 1962-9.00 val.Rokiskyje.Man Jusu nuomone labai svarbi.Nike
Atsakymas (2006-11-21)

602

Gyvenimas skaudziomis pamokomis moke mane visa gyvenima. Mano pirmojo vaiko tevas isejo is gyvenimo, kai suzinojo kad jis gims. .Man buvo tik du nestumo men, bet nutariau, kad jis turi gyventi nes dvi nutrauktos gyvybes to jau per daug. Sis sleifas "merga su vaiku" mane lydejo visa gyvenima. Istekejau, vaikai gimdavo su sirdies ligomis, nors su vyru buvome sveiki. Viena mergaite netgi mire dar kudikis. Visada teko stengtis islaikyti seima, atlaikyti visus kampus. Vyras gere muse isiskyrem. Isisukiau i tinklini marketiga, kuris atnese labai daug skausmo, pasiekiau dugna. Po truputi atsikeliau, esu stipri po gyvenimo pamoku.Norisi jau tik dziaugtis gyvenimu bet vis dar nepavyksta. Atene Palade
Atsakymas (2006-11-21)

601

Pasivadinau taip, nes dažnai aplinkiniai, bet jau pašnibždomis šį žodį mano adresu sako. Labai į tai nekreipiu dėmesio. Gal dėl to ir esu užsikodavusi (mintyse) savo vienišės gyvenimą? Ar gali mano mintys būti tokios stiprios ir paveikios? Gana ilgai mano požiūrį į vyrus įtakojo nepasisekęs tėvų gyvenimas. Paskui lyg ir permąsčiau situaciją, bet kartais net juokas ima, kaip negebu užmegzti su vyru ryšio. Nors... apskritai su žmonėmis randu kalba beveik visais gyvenimo klausimais:). Gal ir kvailas klausimas, bet ar mano dabartinis nekreipimas dėmesio (gal tiksliau nesureikšminimas - juk kreipiu jau dėmesį, jei jums parašiau:)) į tai, jog šalia nėra vyriškio neįtakos mano ateities? O gal mano horoskope kur pasakyta, kad esu pavojinga šeimai? :) Ir dabar rašydama šypsausi... Tiesiog dabar jaučiuosi laiminga ir net pačiai keista.Esu gimusi 1976 ....10.40 . Senmergė
Atsakymas (2006-11-21)

600

Radau Jūsų atsakymuose frazę, kad mama gali patarti kur dukrai studijuoti. Aš panašiai ir pasielgiau, dukra baigė edukologiją, dabar magistratūroje studijuoja teisės edukologiją. Bet galvoju kad suklydau, jinai tiesiog stebuklingai neranda darbo, kartais net pagalvoju ar gali taip nesisekti. Elena
Atsakymas (2006-11-18)

599

Sveiki Saule,viena bureja pagal mano gimimo datos skaicius pasake,kad esu nesekmingas zmogus(gimiau 1975 .).Stengiuosi apie tai negalvoti,bet manau,kad tiesos yra,nes kad ir ko imciausi,arba nepavyksta,arba sunkiai pasiekiu.Pradedu jaustis,jog esu beviltiska. R.
Atsakymas (2006-11-21)

598

Esu abiturietė, tačiau dar neapsisprendžiau, kokią profesiją pasirinkti studijuoti. Gimiau 1988 m.... 15 val.25 min.Galvoju apie dailę, dizainą, kostiumo dizainą, sieti gyvenimą su menu, tačiau akys labai silpnos. Ar įmanoma man įstoti studijuoti į dailę, dizainą? Gal galite dar ką nors pasiūliti? Gal iš vis turėčiau ieškoti savo talentų kitose specialybėse? Inga
Atsakymas (2006-11-12)

597

Kai buvau 17-kos, būrėja išbūrė,kad kai būsiu 27 metų, mano gyvenimas baigsis autokatastrofa.Auginu 3 vaikučius ir man labai gaila būtų juos palikti nepamačius, kaip jie auga. Na, žinoma ne dėl savęs aš labiausiai bijau,bet dėl vaikučių...kaip jie vieni šiam pasaulį?Nesakau, jie turi ir tėtę ,tačiau mano vyras nėra šeimyniškas žmogus ir pagalvojus apie tai kad jie liks su juo...ima didelė baimė.gal galite peržiūrėti mano horoskopą ir parašyti ar tikrai mano gyvenimas paženklintas šiuo baisiu įvykiu?kuo arčiau ta data tuo didesnė baimė mane aplanko,pasidariau uždara,pikta,ir paniškai bijau išeiti į gatvę,o ką bekalbėti apie važiavimą į tolimesnę kelionę.:( esu gimusi 1980... 20:30 kaišiadoryse. Asta
Atsakymas (2006-11-11)

596

Norejau pasiteirauti, kodel jus tiriate zmoniu gyvenimus is jo gimimo datos, kada juos galima prognozuoti tik pagal pradejimo laika. Gimimo data turi ypac mazai itakos, o jus dar tokius kardinalius atsakymus pateikiate. Zmones taip ir susigadinti gyvenimus gali. Mes visa gyvenima gyvename pagal svetimus horoskopus! Pataisykite mane, jei klystu, bet sia informacija man pateike sio mokslo daktare.Edita
Atsakymas (2006-11-12)

595

Laba diena, prašau patarti kaip atsikratyti santuokos baimės. Su draugu kartu jau esame 5 metai. 2 metai kaip kartu gyvename tiesa su pertraukomis (jis buvo išvykes i užsienį, aš mokiausi) gal čia man iš praeito gyvenimo kaškokios nesėkmės neduoda ramybės, ar mes nelabai kaip "vyras ir žmona" tinkame. Realiai jokių kliūčių nėra, bet tas nerimas vos tik pagalvojus kad tekėti net nupurto.Aš esu taip išauklėta kad tekėti reikia tik vieną kartą, gal dėto ta baimė kad čia jau kaip ir paskutinis kartas:) Norėčiau jūsų patarimo, kaip mums vienas kito gyvenimo nepaversti kančia. mano gimimo data 1984....19:23 val jo 1983 prieš dvyliktą val.Esu tvirtai apsisprendusi kad su šiuo žmogumi noriu praleisti visą savo likusį gyvenimą tik noriu žinoti, ka sako žvaigždės.
Atsakymas (2006-11-11)

594

Sveiki, taip susikloste situacija, esu nescia sestas menuo ir priziuriu sergancia mociute (ant patalo). Jauciu, kad daugiau napajegiu to daryti , ji kazkaip siurbia is manes energija, viskas, ka darau, yra blogai.Kasdien patiriu stresa, bijau , kad tai gali pakenkti mano vaikeliui. Patarkit kaip pasielgti, gimines nesupras, jei atsisakysiu priziureti. O gal tai mano karma, bijau pasielgti neteisingai, bet daugiau neturiu jegu. Esu gimusi 1977 apie 23 val. mociute gimusi .... Patarkit, kaip pasielgti, kaip save apsaugoti? Sigita
Atsakymas (2006-11-10)

593

Kiek Lietuvos laikas skiriasi nuo Grinvico?Paprastai internetiniuose puslapiuose reikalauja Maskvos arba Grinvico laiko.O be jo horoskopas netikslus.Is anksto dekoju.Ilona
Atsakymas (2006-11-10)

592

Norejau paklausti apie devetus drabuius. Dabar daug kas perka is padevetu rubu parduotuviu drabuzius. Vieni dziaugiasi, kad pigiai galima apsirengt, o kiti kad galima susirgt ligom, kuriomis sirgo anksciau nesiojes juos. Kad persiduoda per drabuzius net to zmogaus nuotaika. Rasa
Atsakymas (2006-11-09)

591

Turiu toki klausima.Karta buvau pas bureja.ji pasake gan mistiskus zodzius:"tavo vyras gali buti ir tavo brolis,ir tavo sunus,ir tavo tevas..."tai ji pasake kazkaip keistai,lyg didziule paslapti, reiksmingai linguodama galva.man tai pasirode labai keista,susidare ispudis,kad kazko nepasake iki galo.tuo metu snekejome apie karma ir panasius dalykus.deja,paklaust kazkodel neisdrisau.dabar daznai prisimenu siuos zodzius.ka tai galejo reiksti?..juk,jeigu ji butu turejusi galvoje tai,kad jis buvo man,pvz., sunus ankstesniame gyvenime,tai prie ko cia tada brolis?o tevas?...na,gi negaletu jis buti man viskuo?... mano gimino data: 1979 ....01val.55min. vyro gimimo data: 1979....Water
Atsakymas (2006-11-09)

590

Noriu paklaust,kaip mylimems zmonems pasakyt, kad as turiu savo gyvenima,noriu veikti tai, ka liepia sirdis ir kas man teikia ne juodo gyvenimo spalva.Mano mama galvoja, kad gyvenimas yra tik juoda spalva,o as taip nemanau ir negaliu tai jai pasakyt,jei bandau jai tai pasakyt su irodymais, ji vistiek -savo.Nejauciu palaimos su kruva pinigu saujoj, man jausmai, ramybe vertesne uz pinigus,o mano seima atvirksciai galvoja,visi dirba tik kad kaip sakant "uzkaltu pinigus" ,o ne kad jais ir pasimegautu. Noriu dirbt megiama darba,kad ir uz tai gausiu ne daug pinigu,svarbiausia kad as busiu laiminga ir mano siela bus rami.Nuo pat 12m (snd man22m) mane vercia but suaugusia(gyvent ne savo gyvenima),pavargau,noriu but savimi,bet be irodymo kad turiu savo gyvenima, seimai negaliu but savimi,su savo svajonem,dziaugsmu ir liudesiu...Jei ka nors pradedu veikti, tuojau mane nutraukia,itikineja kad as negerai darau ar as nemoku pati uz save atsakyt.Siandiena jauciuosi kaip paukstis narve su nesavo pl unksnu spindesiu,saules spinduliuos.Trokstanti laisves,saules spinduliu ir tyraus lietaus sirdy. Rasius
Atsakymas (2006-11-09)

589

Su vyru gyvename beveik 10 metų, auginame 3 vaikus.Tačiau jau keletą metų vyras įsitraukė į tinklinio marketingo prakybą. Jis kaip užhiptnotizuotas tų žmonių, pripažysta tik jų tiesą, nemato ten esančių minusų. Iš to jis nieko neuždirba, gal tik daugiau "pradirba". Mūsų šeimoje dėl to prieš kelis metus buvo didelis konfliktas, prašiau, kad mestų šį užsiėmimą, kad jam yra naudojamos psichologinės įtaigos, nes kiek buvau jų susitikimuose, tai visus naujokus mokė, kaip naudoti psicholigines priemones, kad pritrauktų į tinklą daugiau žmonių, kurie darytų apyvartą. pasakiau vyrui, kad apsispręstų, kas jam svarbiau ir pasisrinktų arba šeima arba tinklinis marketingas. Jis tiki, kad kažkada pradės uždirbti didžiulius pinigus, nors per 6 metus nieko neuždirbo, tik padeda uždirbti kitiems, kurie nenori jo iš šio užsiėmimo paleisti. Tuo metu jis pasakė, jei aš jį verčiu, tai jis paliks šeimą. Nusileidau ir vėl gyvenome. Tačiau pradėjome tolti vienas nuo kito. Jis vis mažiau paiso mano nuomonės, arba daro slapčia viską, kas jam reikalinga. Dabar mes konfliktuojame. jis nebeturi laiko pasirūpinti nei šeima, nei mūsų vaikais, nesidomi jų mokslais, jų reikalais. Dažnai būna suirzęs ir šaukia ant jų, o kitokio bendravimo nėra. Taip pat stengiasi vengti ir manęs. Jaučiuosi nereikalinga, tačiau labai sunku apsispręsti, ką daryti. Jis palieka man nuspręsti: arba gyvenam taip, kaip iki šiol, arba jis paliks šeimą. Aš taip gyventi labai pavargau, o permainų bijau, nes reiks pasirūpinti ne tik savimi, bet ir vaikais. Š gimiau 1978... tikslaus laiko nežinau, tačiau tai kažkur 15 min po 12 nakties. Vyras gimęs 1971 ... Prašau parašykit, ką man daryti.Jūratė
Atsakymas (2006-11-08)

588

. Atrodo, kad mano gyvenimas ir toliau griuna. Pries du menesius man ivyko persileidimas, o dabar dar ir draugas paliko, su kuriuo draugavau 6,5 metu. Jis lyg ir nori grizti, lyg ir nenori, o man nuo to tik dar sunkiau, kai jis sitaip blaskosi. Sako, kad jam reikia laisves, dar palakstyti. Ar jis apskritai kada nors susitupes ir nuspres su manim kurti seima? Pries savaite visiskai paluzau ir prisigeriau tableciu. Nenorejau nusizudyti, bet ta diena man atrode, kad gyventi nebera prasmes. Jauciu, kad jis yra mano likimas, bet toks jausmas, kad aplinkybes vis mus bando isskirti. Pasakykit prasau, ar mes apskritai galime buti kartu, ar mes esame suderinami. Ar kada nors pasibaigs sitos visos nelaimes? Viena bureja man pasake, kad jis turi bloga karma ir man nesa nelaimes. O gal mano toks likimas, nuolatos kenteti uz kazka? Tik nesuprantu uz ka? As esu gimusi 1982...Vilniuje, o jis 1981...Vilniuje. Labai p rasau, patarkite ka nors, nes nebežinau, kur daugiau kreiptis. Brigita
Atsakymas (2006-11-08)


Į klausimus atsakoma pasirinktinai, nereguliariai. Jau nebeatsakoma dėl psichologinių ar saviieškos, sveikatos problemų, Zodiako ženklų suderinamumo. Klausimų temos: moksleivių proforientavimas; abiturientų gyvenimo orientyrai ir asmeniniai gabumai; moksleivių santykiai su bendraamžiais, mokytojų santykiai su mokiniais, visuomenės globalios prognozės, visuotini mistiniai reiškiniai, turintys astrologines priežastis; antgamtiniai reiškiniai ir nepaaiškinami psichikos bei elgesio fenomenai; dvasiniai ieškojimai, Dievų ir religijų pasirinkimų, vertybės ir pan.

Klauskite:
Jūsų vardas
El. paštas
Jūsų klausimas

Jūsų ar žmogaus, dėl kurio klausiate gimimo data ir laikas:

metai mėnuo diena

valanda minutės

Gimimo miestas:

Įveskite simbolius, iš žemiau esančio paveikslėlio
 
     This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)
 

<< Atgal