Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Klausimai - atsakymai

578

Kaip būtų galima apskaičiuoti, kokią Mėnulio dieną esu gimusi?Kristina
Atsakymas (2006-10-20)

577

Atsiprasau,bet ar mano klausimas buvo per daug kvailas cia ideti? Lina
Atsakymas (2006-10-16)

576

Kaip sužinoti savo Ascendento ženklą? Jolanta
Atsakymas (2006-10-15)

575

Bandau suprasti, kodėl aš turiu auditorijos baimę, tai yra labai nejaukiai jaučiuosi ir, tiesą sakant, nemėgstu sakyti kalbą ar pasisakymą didesnei žmonių grupei. Nežinau kas yra, bet labai nemėgstu tribūnos. Pagal darbo pobūdį, taip pat, retkarčiais tenka lankytis užsienio šalyse ir ten yra šiek tiek lengviau kai reikia sakyti kalbą ar pasisakymą anglų kalba. Bet vis tiek nejaukumas yra. Manau, kad šios "baimės" dėka esu uždaras. Toliau, kita mano pusė, kiek prisimenu save, nuo pat mažens buvau fiziškai judrus ir daug sportavau. Sportuoju ir dabar, nes be sporto negaliu. Jei gyvenime esu uždaras, tai per sportą mano energija ir emocijos liejasi per kraštus ir tokios permainos stebina aplinkinius. Nežinau kuo tai galima paaiškinti, ar tai "žvaigždės" taip nulėmė ar dar kas nors. Gal galite patarti kaip vis dėl to būtų galima nugalėti "auditorijos baimę". Aš esu gimęs Skaudvilėje 1963 m.... val. min Valerijus
Atsakymas (2006-10-15)

574

Gimiau 1978 m. .... Siauliuose. Neseniai buvau pas viena astrologa. Jis man pasake keleta dalyku, kurie man atrodo visai neitikimi, pvz kad karjera man svarbiau uz sheima (bent jau sia diena tikrai taip nėra). Taciau jis kuo puikiausiai numate mano skaudziausia ir jautriausia vieta - tai kad negaliu uzmegzti artimu rysiu su priesinga lytimi. Kaip tas astrologas pasake - mano horoskopo Saule sudegino mano Marsa, del to imanomi tik epizodiniai susitikimaai. Jau pavargau nuo vienatvės. Stai ir dabar susipažinau su zmogumi, kuris, mano nuomone, man visai tiktu, taciau... Karta susitikome, dabar bendraujame tik internetu. Kazko nebuvo. Gal meiles is pirmo zvilgsnio ar traukos? Nesupratau, kas atsitiko. Panasu, kad taip ir liksime tik susirasinejimo draugai... Nejaugi taip visa gyvenima ir turesiu pragyventi viena?
Atsakymas (2012-04-11)

573

Su savo vyru draugaujame jau 10 metu, is ju 2 vede. Auginame metuku dukryte. Kelis menesius vyras pradejo vis dazniau isgerineti ir isgeres kalba apie savizudybe, nematydamas gyvenimo prasmes ir tikslo, depresuoja, sakydamas - palik mane, as noriu numirti. Karta net su vaiku pabegau is namu, nes pradejo viska dauzyti... Esam vienas kitam pirmoji meile (jis man - ir vienintele), ilgai siekem savo tikslu - norejom isigyti buta, susilaukti vaikelio, dabar visa tai turime. Siaip jis labai jautrus ir geras zmogus, daug padejau jam moraliskai ir stengiuosi padeti jam kaip galiu, nes jo seimoje tevu santykiai buvo nekokie, bet nezinau ar sustabdysiu ji. Tokio gyvenimo nenoriu nei savo vaikui, nei sau(esu gimusi 1978... 7val.20min, vyras 1977.... 5val.20min. Vilniuje) Tiesa, tureciau kur eiti, nes mano demesio laukia ir kitas vyras (1971...),pasiruoses priimti ir myleti mane ir vaika, bet as noriu padeti savo vyrui ir issaugoti seima. Patarkit prasau, ka daryti, ga l tai tik laikina, o gal mano pastangos bergzdzios? Eglė
Atsakymas (2006-10-14)

572

Isimilejau zmogu, jis manes sieke metus laiko, na, ji tik pamacius- man suzaibavo, bet metus laiko tvardziausi, nes pati esu istekejusi. Musu santykiai tesiasi jau panasiai puse metu, jis irgi nuolat kartojo, kad as ji labai traukiu, ir nera niekada jam taip buve, kad pamates zmogu negaletu jo pamirsti, taciau tuo paciu metu man vis nuojauta kuzdejo, kad jis su manimi zaidzia, ir jam reikalingas tik mano kunas. Taciau musu susitikinejimus vainikavo pats graziausias stebuklas-vaikutis. Jis jo neatsisake, pasake, kad as dabar jam dar tik artimesne tapau, taciau as pradejau justi kad jis vis nuo manes tolsta. Deja, vaikucio isaugoti nepavyko, jis ( vaikutis) nusprende nebesivystyti ir man buvo atlikta operacija. Ta suzinojes jis kaip ir atsiduso, ispradziu ta atodusi supratau kaip skausma, bet dabar jauciu kad tai buvo isilaisvinimo atodusis, galutinai isitikinau, kad tas zmogus su manim zaidzia, jis nenutrauke santykiu, kai as jo tiesiai paklausiau, jis tik atsake, kad tikrai ne, nenutraukia, bet ir pats yra labai nutoles, nebeatsakineja i zinutes, paskambinus atsako, kad yra labai uzimtas. Todel ir jauciu, kad tai yra baigta, ir pati ieskau valios pastangu kaip tai istrinti. Mano vyras visa tai zino, mane kolkas palaiko, bet tai laikina, nes laukia kol sustipresiu ir tada tvarkysimes skyrybas. Kodel visa tai rasau, todel, kad panasiai buvo priesh 5 metus, taip pat mylejau stipriai, ir pradejau lauktis vaikucio, tada buves mano mylimas zmogus pareikalavo, kad as jo atsikratyciau, kovojau kaip tigre, atlaikiau didziuli psichologini smurta, bet deja vaikutis to neatlaike, ivyko persileidimas. Tiesiog vaikutis paaukojo save, mane ishgelbedamas nuo to zmogaus. Tad man bureja pasake, kad tai buvo karminis isbandymas. Dabar vel panasi situacija, pradedu laukti vaikucio tam kad pamatyciau vel koki zmogu esu isimylejusi ir vel vaikutis aukoja save, kad suprasciau ir isilaisvinciau nuo mylimo zmogaus, kuris manes tikrausiai ir nemylejo. Ar gali buti tokie karminiai isbandymai?( su oficialiu vyru vaiku neturime, nes tiesiog vienas kito nemylime, ir nera jokiu artimu rysiu, tai daugiau paremta iskaiciavimais, ne financiniais, bet tiesiog tai buvo santuoka is iskaiciavimo, susituoke esam 2 metai) Vaida
Atsakymas (2006-10-14)

571

Ką tik mirė žmogus, kurį be galo mylėjau, nors manau iš jo pusės tokių stiprių jausmų nebuvo. Žuvo autoavarijoje.Tai buvo didžiulis smūgis visiems, juk labai jaunas žmogus.Norėjau sužinoti, ar ši nelaimė jam buvo nulemta? Galit pagalvot, kad esu egoistė, bet ar mes tikom vienas kitam į porą? Aš esu gimusi 1986 .... 11.45 val ryte. Kaip man po šios nelaimės gyvent? Viskas tiesiog apsivertė aukštyn kojom, praradau norą viskam. Keista, bet vienu metu buvau pagalvojus ir apie savo mirtį. Nekalbu apie savižudybę, tik pagalvojau, kad galėčiau mirti kaip jis,pvz.: važiuodama autobusu į mokslus. Ir pati suprantu, kad tai nesveikos mintys, bet mane jos aplanko. Žinau, kad taip negaliu galvot. Mano tėvai to neištvertų, jie to nenusipelnė. Ką man daryt? Kaip visa tai ištvert? Netgi pagalvojusi apie kokias ypatingas šventes ar vietas, jaučiu kaltę, kad jis daugiau jose nebedalyvaus. Nors mes nebuvom tikra pora, tarp mūsų buvo kažkoks ryšys, kuris mus vis suvesdavo. Mano gyvenimas pasidarė tuščias, nes gyvenau ir apskritai puošiaus vien tam, kad jei netyčia jį kur nors sutikčiau. Tuo metu pasidarydavau laimingesnė, nors vėliau ir tekdavo mudviems išsiskirti...Lanii
Atsakymas (2006-10-13)

570

Negaliu suprasti situacijos darbe,-esu pakliuvusi i tokia aplinka, kur negaliu normaliai dirbti. Uzimu geras pareigas, dirbu geroje firmoje, esu (bent jau visa laika buvau laikoma) protingas, kurybingas zmogus. Taciau is kolegu, virsininku jauciu nuolatini spaudima, pazeminima, paniekinima. Daznai net neturiu ka atsakyti i ju klausimus, nes jie neturi logikos, prasmes, kiekvienas, atrodo, ismano sriti, kurioje dirbu net neturedamas issilavinimo, ir aukleja mane, kiekviena diena pateikia koki siurpriza pasiepdami, keldami balsa, pasitychiodami, liepdami aiskintis uz kiekviena parasyta sakini. Nezinau, kaip nuo ju apsiginti, jauciuosi daug stipresne uz juos, taciau neretai pritrukstu argumentu, tad viska isklausau tyledama, nes nebematau galimybiu, ka pakeisti. Jauciu, kaip net pati pasikeiciu bendraudama su jais, ir negaliu buti savimi. Ar galite man pasakyti, kada iseisiu is to pragaro, nes kitaip dabartines situacijos ivardinti negaliu??? Keista ir tai, kad aplinkiniu ivardijam a kaip itin gabi ir galinti daug pasiekti, vis negaliu rasti darbuose savo vietos. Bandau ieskoti atramos kazkur salia, bet ir asmeninis gyvenimas nuo darbo kencia. 1977... 3.15., Gargzdai)Matilda
Atsakymas (2006-10-13)

569

Pastaruoju metu man atrodo, kad gyvenimas baigtas. Ne mirties prasme, jokiu būdu, o savirealizacijos.
Artėja mano 37-tas gimtadienis ir protas sako, kad nieko baisaus, dar neviskas prarasta, būna, kad žmonės keičia savo gyvenimą sulaukę 60-ties ir vėliau, o čia tik 37-eri. Bet pastaruoju metu (jau kokie 4-5 mėnėsiai) mane apima gana rimtos panikos priepuoliai, kad kažką pražiopsojau, kad viskas pasibaigė, vienu sakiniu, mintyse šviečia ta pati eilutė "Viskas, kaip buvai pilka pele, tokia ir liksi. Tavo visos svajonės, pastangos, norai, troškimai ir maldos - viskas kažkur dingsta, nieko neliko, tik pilka vargi kasdienybė."
Visa savo esme nenoriu su tuo sutikti, bet kuo daugiau nenoriu, tuo ryškiau matau tą eilutę. Esu gimusi 1969.., Rusijoje (skorpionas-mergelė, dvynių valanda) Puikiai žinau, kad skorpionus kartais aplanko savigraužos ir kankinantys egzistencijos klausimai. Nutuokiu ir apie kylančias iš praeities karmines pamokas, bet šis etapas man pats sunkiausias. Nuo tų pastangų susivokti, sužinoti, pajusti ir įžvelgti viskas galvoje ir širdyje taip susisuko, kad atrodo, jog sprogsiu :)
Aš tai dar ištverčiau, bet va, artimieji tai vargu. Tikrai nenoriu kenkti. Gal galėtumėte pakomentuoti, kaip jums atrodo tokia mano problema. Išanksto dėkoju.
Akacija.
Atsakymas (2006-10-12)

568

Nebezinau kas man darosi... Bijau kitiems parodyti, jog esu silpna, visi mane vertina na kaip kitaip, o kaip lyderi. Net mano pravarde "bosas". Esu siek tiek prie meno, bet tokia netipine. Vakarais kuriu eilerascius. Drauges ateina pas mane issipasakoti. Turiu net viena telefonini drauga, kuris man pastoviai skambina ir sako, kad skambinu ne kaip draugei, o kaip psichologei. Man taip pat reikia kam nors pasiguosti... Ka daryti? Nejau as visa gyvenima pasmerkta ishklausyti visu problemu ir gyventi jomis? Nejau man taip lemta? Wrera
Atsakymas (2006-10-08)

567

Esu trijų dukrų mama, prieš metus išsiskyriau su vyru.Jis mus išlaikė. Po skyrybų įsidarbinau, bet ne pagal specialybę( esu bibliotekininkė).Dar studijuoju dailę (vakarinis).Visą gyvenimą domino menai, tačiau, kai įstojau- mokausi tarsi per prievartą, nejaučiu džiaugsmo.Kokia gi mano paskirtis?Ką galėčiau nuveikti šiame gyvenime?Galų gale, kaip galėčiau užsidirbti pinigų, kad galėčiau pastatyti ant kojų savo mergytes?Kodėl, tarsi vis dar neatrandu savęs???Negi taip ir mirsiu? Sigute
Atsakymas (2006-10-08)

566

Pagaliau ir aš išdrįsiu Jums suformuluoti jau ilgai tūnantį nerimą mano viduje.Esu vienturte dukra. Mūsų šeimos moterys iš mamos puses nei viena nebuvo laiminga. Ju visu vyrai yra/buvo alhoholikai, iskaitant ir mano teti. Jos visos turejo uz savo gyvenima grumtis pacios. Tapo lyg ir suvyriskejusiomis. Nei vienai nenusiseke vedybinis gyvenimas. As taip pat labai bijau teketi, nes man dar irgi nepavyko surasti mylincio, rupestingo gero vyro. Visi buve draugai buvo plevesos ir egoistai, bet ne alkoholikai. Gal man nelemta jo surasti. Gal ishmokame karmines skriaudas??? Antras svarbiausias/skaudziausias punktas-vienatve. Ypach mano mociute, mama ir as esame pasmerktos vienatvei. Su mociute apie tai nekalbejome, bet jos gyvenimas buvo labai sunkus ir mire ji vienisha. Mama taip pat gyvena viena ir jauchia dideli vienisuma. As jau 8 metai gyvenu uzsienyje ir nerandu savo laimes. Didziausia troskima pavyko igyvendinti-teises studijas. Bet labiausiai kankinuos del to kad jauciuosi siaubingai vienisa ir svetima pasaulyje-ir Lietuvoje ir uzsienyje. Niekaip nemoku susirasti draugu. Esu draugiska, paslaugi ir nuosirdi. lengvai bendrauju. Bet kai vyksta koks susiejimas zmones mane visuomet uzmirsta, tarsi as visiskai neegzistuociau. Taip suspaudzia sirdi einant gatve ir matant merginas draugiu ratelyje kvatojant. Man tai atrodo kaip pasakoje. tai lyg neimenama mysle, kaip taip buna, kad merginos taip susidraugauja, viena kitai skambina nuolat bendrauja. mane supa visuomet tik "sunkus" zmones. kaip iminti sia mysle. gal tai irgi karmos desnis? Mamai taip pat? Ji irgi visiskai vienisa. Beje , pas mane yra stipriai issivysciusi nuojauta ir pranasingi sapnai, kurie pildosi 100%. labai greitai permatau zmogu ir niekada del jo nesuklystu. su mama sirdimis kartais bendraujame per atstuma, viena kita girdime ir jauciame. pildosi visai nepagalvotai spontaniskai pasakytos frazes.prasau Jusu, padekite man nors truputeli palengvinti sia nezinomybe ir baime, kad niekada nebus lemta pritapti prie pasaulio. Esu gimusi 1978m.... 14 valanda. Kristina
Atsakymas (2006-10-08)

565

Nesakau,kad mano gyvenimas nenusiseke,bet mane persekioja praradimai. Esu gimusi1970...apie 2.00val. 1992 m. praradau pirmagimi.Nenusiseke vedybinis gyvenimas,vyras gere ,lose. Siaip jis geras zmogus.Su juo prabuvom kartu 20metu. Laukiau,kol pasikeis,bet truko kantrybe.Dabar jis gyvena kitame mieste,bet vis tiek negalime nutraukti santuokos.Nors jis ir as turime po kita gyvenimo drauga. Bet ir su naujuoju mano draugu man nepasiseke.Jis gimes1972 .... Jis geras,puikus zmogus.Prabuvom kartu pusantru metu,bet jam atnaujino byla,tikiu kad jis to nusikaltimo nepadare.As jo dabar laukiu.Toks jausmas, jai jis manes nebutu sutikes, tai jam butu viskas pasibaige gerai.Gal tai mano karma,laukti ir padeti kitiems,o gal as tik atnesu nelaimes vyrams?Net nezinau ka daryti,draugas siulo man uz jo teketi? Norisi tiketi,kad kai jis gris ir mes busime kartu, viskas bus gerai. Bet as bijau, o jai vel nepavyks? Gal galetumet patarti,ar man bandyti susigrazinti savo vyra ar sutikti teketi uz draugo,o gal gyventi su savo sunum,ir daugiau nebesitiketi meiles,jaukiu namu,o taip norisi.....Inga
Atsakymas (2006-10-06)

564

Ar galėtumėte paaiškinti, ką mano likime reiškia turtai, aš juos priimu/suprantu tik kaip išbandymus (taip jaučiu). Pirmąjį palikimą gavau dar būdama vaikas. Tą kartą dėl manęs susipešė giminės (likau našlaite). Suaugusi aš paprasčiausiai viską praradau ir šiaip jau tikrai negailėjau nieko giminėms (tie žmonės mano gyvenime - irgi lyg išbandymas). Gavusi antrąjį palikimą pasibaisėjau savo giminėmis, kuriems staiga tapau brangiausiu, "artimiausiu" žmogumi (nebebuvau vaikas, tad mačiau juos aiškioje šviesoje). Buvau pavargusi nuo vienatvės, išdavysčių, paprasčiausio naudojimosi manimi, todėl - visiškai nusisukau nuo jų. Dabar aš gyvenu sau (ir savo šeimos labui). Bet turiu pripažinti, mane kankina mintys apie gimines. Ir šiuo atveju išgyvenu jausmų kaleidoskopą - jei aš vėl imsiuos jais rūpintis, tam nebebus galo...jie vėl išsiurbs iš manęs viską, ką turiu ir galiu, o po to pamirš "iki kito karto". Ar tai nulemta žvaigždžių? Ar aš turiu teisę pradėti gyventi tik sau (investuoti į save ir savo šeimą) negalvojant apie kitus? Iš vienos pusės lyg ir protingai elgiuosi, iš kitos - kankinuosi. Dabar man patinka padėti visiškai man svetimiems žmonėms(nedaug, bet padedu), o giminės tapo lyg pabaisos, kuriais visiškai nepasitikiu. Ar jie teisūs iš manęs kažko tikėdamiesi? Esu gimusi:.... Vilniuje, Austeja
Atsakymas (2006-10-06)

563

16 pragyvenau su zmona, plaukiau pasroviui, rodos viskas buvo normalu, bet si pavasari susipazinau su mergina. Supratau, kad taip gyventi nebegaliu, nebegaliu seima vadinti tik buities rupescius ir bendrus pietus prie stalo , poto kai pajutau kokia laime yra buti su kitu zmogum! Bet tik beda, kad per savo delsima as ja praradau...Negaliu miegot, negaliu valgyt, sirdis plysta is sielvarto. pasamone kuzda kad tai dar ne taskas o tik dideles knygos pradzia...Cancer
Atsakymas (2006-10-06)

562

Nuo pat vaikystės skyriausi nuo savo bendraamžių, nes kitaip žiūrėjau į pasaulį, man rūpėjo daug dalykų, ko niekaip negalėjo suprasti nei mano tėvai, nei draugai. Paauglystė prabėgo vienumoje skaitant knygas, tuo tarpu mano bendraamžės švęsdavo vakarėliuose ir linksmindavosi draugų būryje.Manęs nekviesdavo, nors ir bendravo su manim, nes aš gerai mokiausi.Kai tapau studente, pastebėjau, kad patinku vaikinams, jie labai greitai su manimi susižavėdavo ir siekdavo gilesnių santykių. Bet po tam tikro laiko visi mane įskaudino su kitomis moterimis.Ir taip pasielgdavo visi , su kuriais turėjau rimtesnių santykių. Vienas vyriškis buvo labai mane įsimylėjęs , labai siekė manęs, o po tam tikro laiko viskas pradėjo kartotis.Jis pradėjo flirtuoti su kitomis moterimis man matant, o aš tapau tarsi tuščia vieta.Išsiskyrėme 3 metams, ir kai aš viską buvau bepamirštanti, jis vėl atsirado mano gyvenime su dar didesne aistra mane mergina. Bendraujame kaip draugai, jis siekia rimtesnių santykių.Bet praėjo metai ir vėl tas pats.Jis mane skaudina jau su kitomis moterimis. Aišku , kad nieko gero nebus iš tokių santykių.Bet aš manau, kad gimiau ištaisyti savo senelių klaidų, arba nemoku elgtis su žmonėm. Kodėl negaliu susirasti draugės, kuri nenorėtų manimi pasinaudoti, kuri priimtų mane tokią ,kokia esu? Kodėl vyrai, kurie man pradeda patikt, turi mane būtinai įskaudinti?Manau turiu ir pati pasikeist, tik nežinau kaip.Jeigu mano klausimai Jūs nors kiek sudomino, lauksiu atsakymo ir iš anksto didelis ačiū . Incognito
Atsakymas (2006-10-05)

561

Man 43 metai, senai issiskyrusi, gyvenu su dukra, esu laiminga ir pilna energijos.Taciau kartais pagalvoju, negi taip ir nebesutiksiu savo princo ant balto zirgo?:)Niekada nesikreipiau i bureja, cia mano pirmas kartas....Dekoju
Atsakymas (2006-10-05)

560

Jaučiuosi įstrigusi gyvenime, galbūt pasukusi ne į tą pusę, todėl dažnai kankina savigrauža. (o gal tai neišreikštos Plutono energijos?)Tai dėl vyro, kuris man kažkodėl ypatingai svarbus. Manau, kad tarp mūsų buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Tuo metu jis buvo vedęs, todėl(o gal ir ne todėl) nei jis, nei aš iniciatyvos nerodėm(galbūt abu bijojome). Aš mylėjau jį nesavanaudiškai ir tuo džiaugiausi, tikėjau Meile, Likimu. Tačiau kita moteris tuo metu nesnaudė - gal ji ir teisi, kad jos norai buvo stipresni už pagarbą jo šeimai, gal aš tiesiog buvau neryžtinga, o ji - savimi pasitikinti...O gal labiau jam tiko. Mano žiniomis ir nuojauta jis ilgai blaškėsi(gal net tebesiblaško...), tačiau išėjo pas ją. Istorija gana susipynusi - daug bendrų žmonių, esamų ar buvusių artimų, tarpusavyje susiję. Taigi praėjo nemažai laiko, aš vis dar esu viena(jau beveik nuslopinusi širdies balsą, kuris sakė, kad tai -JIS) Niekaip negalime pasikalbėti, daug kas liko neaišku. Aš pilna baimių ir sujauktų emocijų, jis galbūt taip pat. Man nėra lengva gyventi save slopinant, tačiau šitoj situacijoj tiesiog neišmanau, kaip elgtis .Psichologais esu nusivylusi( švelniai tariant:) Taigi kaltinu save už neryžtingumą,jausmų nerodymą,nekonkretumą, galbūt nepakankamą meilę sau. Viskas lyg užsimiršta, ir vėl kokios nors aplinkybės sukelia krizę.( Taip pat dažni sapnai). Jau bandau susigyventi su mintim, kad liksiu be šeimos.( Man atrodo, kad mano ir Mėnulio,ir Veneros padėtys gan blogos). Gaila, aišku, bet gal tai ir yra mano likimas, o gal aš praleidau savo Dieviškus šansus????. O gal kažką turiu išmokti, kažką išspręsti? Juk niekas Gyvenime šiaip sau nevyksta. Taigi, ką daryti? M0sų trijų gimimo datos: mano- 1974... , jo - 1972, kiitos moters -1970 .. Izidė
Atsakymas (2006-10-04)

559

1.Perskaiciau, kad nuo siu metu spalio 20 dienos Juodasis Menulis ižengia i Svarstykliu ženklą. Kokiu netiketumu galima laukti, ir gal patartumete kaip nuo paciu blogiausiu apsisaugoti? Nes paskaicius pranašaujama ateiti, supratau, kad gresia nemalonumai tiek seimoje, tiek darbe. As gimus 1967xx yy, vyras 1966 xx yy. 2.Su vyru noretumem kitais metais susilaukti vaikelio. Taciau neseniai vienam horoskope perskaiciau, kad Juodasis Menulis nuo spalio men ieis i svarstykliu zenkla ir svarstyklems galimos sveikatos problemos bei nepatartina gimdyti. Abu su vyru esam svarstykles, tad dabar esu pasimetusi del musu planuojamo vaikelio. Ar blogai jei pastociau ir laukciausi kol juodasis menulis svarstykliu zenkle, o vaikutis gimtu kai juodasis menulis butu perejas i kita zenkla? Jurga
Atsakymas (2006-10-04)


Į klausimus atsakoma pasirinktinai, nereguliariai. Jau nebeatsakoma dėl psichologinių ar saviieškos, sveikatos problemų, Zodiako ženklų suderinamumo. Klausimų temos: moksleivių proforientavimas; abiturientų gyvenimo orientyrai ir asmeniniai gabumai; moksleivių santykiai su bendraamžiais, mokytojų santykiai su mokiniais, visuomenės globalios prognozės, visuotini mistiniai reiškiniai, turintys astrologines priežastis; antgamtiniai reiškiniai ir nepaaiškinami psichikos bei elgesio fenomenai; dvasiniai ieškojimai, Dievų ir religijų pasirinkimų, vertybės ir pan.

Klauskite:
Jūsų vardas
El. paštas
Jūsų klausimas

Jūsų ar žmogaus, dėl kurio klausiate gimimo data ir laikas:

metai mėnuo diena

valanda minutės

Gimimo miestas:

Įveskite simbolius, iš žemiau esančio paveikslėlio
 
     This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)
 

<< Atgal