Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Straipsniai

2013-07-27

2013 metai, liepos 27- ta

Kai  žmogus stovi pasirinkimų kryžkelėje, dažnai  praverčia  žvilgsnis į istoriją. Palyginimuose  su praeitim gimsta  įvykinė tiesa. Lietuva istoriškai  nuolat yra pastatoma į mirtino pasirinkimo kryžkeles  tarp Vakarų ir Rytų. Susidaro įspūdis, kad  humanistiniuose iššūkiuose ji neturi pasirinkimo, o tik  išgąstingą  laukimą – kieno iš  interesuose susikirtusių kaimynų jėga viršesnė, prie to teks ir šlietis.

2013  liepos 27 d Vilnius buvo  okupuotas karinių pajėgų.Stebėjau tiesioginę transliaciją ir  juodašalmius  terminatorius, na  specpajėgų   pareigūnus, įsispraudusius į juodos odos skafandrus. Jie laikė rankas ant  karinių ginklų gaiduko. Pasirengę šaudyti  į ką?  Nežinau.  Nuoširdžiai – nežinau. Tikiuosi, nešaudytų   guminėmis kulkomis į žmones, kaip  2009 metų sausio 16d. ,  per protesto mitingus prie Seimo. Tuokart sūnus grįžo po pamokų  baltas kaip popierius. Jie su  licėjaus draugais nuėjo  pasmalsauti, kas vyksta. Stovėjo kaip  laisvi stebėtojai , tapo liudininkais, kaip  policininkai, suvarę  smalsią DEMOKRATINĘ  liaudį į Mokslininkų bendrabučio kiemelį,  taikėsi  į minią, šovė į gretimais stovėjusį  vyrą, sužeidė akį . Galėjo pataikyti į mano sūnų. Laimė – nepataikė, tačiau  juodą šaudymo organizatorių  „valstybininkų“   tikslą  pasiekė: mokytojų  įskiepyti tautiškumo, pasitikėjimo Valstybe  idealai sūnaus ir jo bendramokslių galvoje ir širdyje išgaravo, sulig ta viena kulka.

 Kaip daugumai  lietuvių mamų,  išleidusių vaikus užsienin, nūnai sunkiausia užduotis – prisivilioti, kad jie grįžtų ilgesniam laikui pabūti  gimtojoje žemėje, paliktų trumpam įdomius mokslus ir  užsiėmimus, atgaivintų ryšius su vaikystės Žeme. Gudriame suokalbyje talkina  seneliai, rengiantys cepelinų balius, mokykliniai vaikų draugai suvilioja baidarių žygiais,  bardų koncertais,  įdomiais gimtadieniais. Ačiū šiemet  Tomui, išvežė sūnų gimtadieniui į  neeilinę, kūrybingą Jūros šventę Klaipėdoje, toliau nuo karinių paradų Vilniuje. Sūnus nepamatė iš arti dar vienos gėdingos policinės valdžios akcijos, kai,įsiteikiant Briuseliui, mieste vyko  juodai- žalias  karinis paradas. Vaivorykštė -  gražus sandoros ženklas. Sandoros agresyviose kaktomušose nebuvo nė trupinėlio.

Panašūs paradai vykdavo  prie Sovietų  gegužės 9-tą dieną.  Pro Lukiškes  žygiuodavo   Raudonos Armijos karinės pajėgos, rodydavo jėgą okupuotiems vietos gyventojams ir pasauliui – čia valdo Maskva, nedrįskite kelti laisvės vėliavų, kovoti už nepriklausomybę.  Šiandien  pro  Lukiškių aikštę pražygiavo  Briuselio  balioninis dalinys ir jo  brangiai apmokami  kolaborantai ,  saugomi   policijos  ir specnazo. Nagi pamėginkite viešai suabejoti ar kelti balsą :  esą  taikioje šalyje tokios gausios jėgos pajėgos rodo, kad  šalies gyventojai jau neturi laisvės balso, jiems, kaip P. Gražuliui,  jau užlaužtos rankos. Priešingą nuomonę išspausdins, bet vilko bilietas socializuotis per valstybines įstaigas bus garantuotas,  visai kaip  Maskvos valdymo laikais.

Neraudu dėl demokratijos laidotuvių.  Demokratijos  ir taip niekur  pasaulyje nebeliko. Na ,nebent kokioje  Tumbajumba  saloje, kur laisvi bėgioja chuliganai papuasai su kalašnikovais ir demokratiškai- darniu būriu - sprendžia, kuriam įkaitui ar pasipriešinusiam  palmės savininkui  suteikti gyvybę , o kuriam - ne.  Ne raudu, o pripažįstu, kad  žodžio ir įsitikinimų laisvė šiandien  Lietuvoje  pasibaigė . Policija ėmėsi  laisvės  persekiotojos,  gniuždytojos  vaidmens.

 Visada gyniau kiekvieno žmogaus apsisprendimo laisvę, teisę būti savimi.Entuziastingai, iš idėjos, vardan pažangos palaikiau pirmuosius gėjų paradus, kur ėjo nuoširdūs,  patiklia  drugelių meile sklidini gėjai, o ne Briusellio atšertos, konjunktūros apakintos, politinės funkcionierės ir jų komandos. Suprantu, kad šiemet, per Lietuvos pirmininkavimą Europos sąjungai,  gėjams ir kitoms mažumoms  eiti be apsaugos  būtų nesaugu. Maskva  galbūt rengtų provokacijas, piršdama pasauliui mintį, kad  lietuviai nenori  į Vakarus, protestuoja prieš  Vakarų didžiausią vertybę – žmogaus orumo laisvę.  Suprantu, kad kažkaip  tvarkos sargai turėjo apsidrausti  nuo provokacijų.  Tačiau rezultatas gavosi – atgrasus, bauginantis, tiesiog klaikus, žvelgiant į  visuomenės santarvės perspektyvą. Naglai trinktelėjo totalitarinės valstybės policinės diktatūros karinis kumštis: „tylėt, runkeliai, basta,  jūsų nuomonė nesvarbi“. 

P. Gražulis, Seimo narys kniūbsčias ant asfalto, - ĮVYKO, to neatšauksi . Tai - jau istorija.  Jaunimas buvo  tarpusavyje supriešintas, sukiršintas, dar sykį  pamatė, kas būna su tais, kurie mėgina  reikšti šioje šalyje  priešingą  valstybės politikai nuomonę,  nesutampančią su   slaptų DIKTATORIŲ ( tiksliau - DICK'atorių) nurodymais iš viršaus.  Piliečių supriešinimas, sukiršinimas kaip galinga propagandos mašina vyko  eitynių  išvakarėse. Nebuvo apvalių diskusijų stalų,  nebuvo susodinti  oponentai su protingais, neparsidavusiais Piaro kampanjoms  moderatoriais. Nebuvo taikių  derybų su skirtingų pozicijų atstovais, nebuvo ieškoma kompromisinio  eitynių varianto, aplenkiant  Valstybės atminimui itin svarbią   Lukiškių aikštę. Simboliška, jog agresyviai nusiteikę žygeiviai susitelkė  ant pakylos  vietoj buvusio  Lenino paminklo, įamžino ir parodė TOTALITARIZMO PRIEVARTOS VEIDĄ.

Eitynės  buvo prievartinė, politizuota, apmokėta, parodomoji policinė akcija, ne Meilės paradas. Vienareikšmiškai. Taikios eitynės nesulaukia tokio visuotino  daugumos pasipriešinimo. Faktas, kad protestuotojų buvo kone trigubai daugiau, nei  švilpiančių , agresyviai nusiteikusių  žygeivių.  Kultūrine prasme mažumų išlaisvinimas  ir palaikymas prilygo karinei okupacijai,  pražygiuojant pro  jėga užčiauptą  miestą, kuris dar nesuvokia ,DAR NĖRA informuotas, už kokias ir kieno laisves žygeiviai kovoja. Visuomenė tik prieš gerą dešimtmetį  sužinojo  plačiau apie gėjų kultūrą, dar nespėjo įsisąmoninti , kaip ją adaptuoti  konservatyvių tradicijų šalyje, o tolerancijos idėjų ruporai jau diktuoja sąlygas.

Diktuoja savo sąlygas  BE JOKIO  išankstinio civilizuoto dialogo, be  suprantamų, pozityvių  ŠVIETĖJIŠKŲ projektų parodant, kokias dramas išgyvena  netradicinės seksualinės orientacijos žmonės. Bet kokia žaibiška, smūginė, prievartinė  kitoniškos kultūros invazija (įsibrovimas) į  kitos kultūros laukus sukelia natūralius protestus, kerštaujantį atoveiksmį. Pirma reikia  reiškinį suprasti, kad pradėtum toleruoti. Tam, kas kišama iš viršaus jėga, orus  ir laisvas žmogus, ori  ir laisva tauta  -  natūraliai priešinsis, nes iš jų taip  atimama pasirinkimo laisvė.

Liepos 27-ta man dvigubai tragiška diena. Šįryt atėjo žinia apie tolimo giminaičio savižudybę. Tėvo vilniečio profesija jį nubloškė į Rusijos vidurį. Turėjo  šeimą,  gerą darbą,  bet žmona  staiga paliko ir išsivežė jo  mylimą, išgodotą  dukrą . Tėvai mirę,  vienišas, atsiremti  nebuvo į ką, ryšiai su giminėmis nutrūkę. Ieškodama tragedijos priežasčių  gaivinau  bendrus vaikystės  prisiminimus. Švelnus, trapus,  perdėm jautrus, meniškas,  mamyčiukas, gėlių berniukas,   įsikibęs į tėčio klešnę, žaisdavo su mergaitėmis ir lėlėmis. Jis buvo  gėjus, bet niekas , manau -  ir jis pats - to nenutuokė, nežinojo.Galbūt viskas būtų kitaip, jei Rusijoje būtų įtvirtintos, apgintos gėjų teisės,   jie viešai galėtų kurti bendruomenes, palaikyti savus, neprimestų  policinėmis priemonėmis  kitokios orientacijos žmonėms vyriškų biologinių ar   socialinių žaidimų.

Visuomenę reikia  ilgai ir kantriai šviesti, kodėl gėjai negali prisiversti  būti „normalūs“, kodėl  jie irgi turi teisę į laimingas šeimas ir meilę bendriems vaikams. Tačiau ES  tolerancijos švietimo pinigų įsisavintojai yra tiek bailūs, godūs  ir ciniški, jog  nedrįsta pareikšti pinigų dalintojams , jog  konservatyvioje tradicinėje visuomenėje NETINKA, TIK  Į ŽALĄ priemonės ir akcijos, kurios seniai prigijo Vakaruose. Pažangiose Vakarų  šalyse jos  nieko, išskyrus  fanatikus krikščionis ir musulmonus,  neerzina .

Šiandien protestuočiau  už  surakinto, policijos užgulto P. Gražulio teisę į priešingą nuomonę.  Tikri gėjai nesielgia kaip šiandieniniai Vilniaus žygeiviai. Gėjai nėra agresyvūs , o taikūs - kaip drugeliai ir gėlės,  į priešininkus nešaudo, nelipa per galvas, per megafonus neklykauja. Jų jausmų ir emocijų  pasaulis yra ženkliai šviesenis ir trapesnis, meniškesnis , pakantesnis  nei daugumos  heteroseksualų .   Ir ne seksas  valdo jų jausmus, o atvirkščiai. Gimimas  švelnia mergaite berniuko kūne yra  įrodymas, kad Žmogus – dvasinis,  dieviškas, ne vien biologinis padaras.  Fašizmas - jį prievarta biologizuoti, pagal daugumos  reikalavimus versti heteroseksualizuotis. Meilės paradai  Vakaruose – neša šią  kilnią  žinią.

Tačiau dar didesnė prievarta – pajungti visą valstybės tvarkos aparatą, iš viršaus, kaip sukarintame režime, jėga tolerantizuoti visuomenę. Pastaroji dar šios  žinios suvokimui, lyties skirtumų  pakantumui nepasirengusi, nepriaugusi, neatsivėrusi.  Deja,  kitąsyk  teks žygiuoti  P. Gražullį palaikančiuųjų gretose  vardan daugumos laisvės sręsti,vardan nuomonių balanso atstatymo, prieš policinės diktatūros įsigalėjimą.

Ar yra  trečias kelias  tarp Vakarų  prievartinės biurokratijos ir Maskvos  geležinės tvarkos? Manau, yra . Tai - istorinės  tvirtos šeimos vertybės, atsparios išoriniam svetimšalių  režimų spaudimui . Stipri, vertybiška, dvasinga  mama,   jautri  nepolitizuota  motina mokės apgint vaikus nuo Briuselio biruokratų pedokultūros, be įtampų užaugins ir homoseksualų vaiką, parodys jam saugios socializacijos kelią, neleis prisidengti fiktyvia heteroseksualia santuoka, žlugdyti  heteroseksualių vaikinų ir merginų lūkesčių, susietų su jiems netinkama, apgaulinga šeima.  Dar neatėjo laikas homoseksualams  kurti šeimų šalyje, kur  kaip  mūras stovi  biologizuotos santuokos tradicijos. Ir nereikia to laiko  per prievartą, policinėmis demonstracijomis skubinti. Jis pats ateis per vaikus ir jaunimą, kurie jau neša  iš pasaulio draugų  žinią tėvams ir seneliams, kas tie homoseksualai  ir transseksualai , ir kodėl  jų teises reikia  įtvirtinti.

Pamažėle susivokę giminės jau patys paaiškins  giminaičiams tautininkams, kodėl nereikia pulti su šakėmis taikuolių.Tuomet  veikėjas E.Simonko liks vienas su savo  karinias trimitais, švilpukais , vėliavomis  ir užsakovais,o  kariniai-policiniai išpuoliai taikos mieste  Vilniuje virs  bendrais, ne vien homoseksualų paradais su  gėlėmis ir bučiniais.  Gėjų nėra daug, jie -  neagresyvūs, jų nereikia bijoti. Bijoti reikia policinės valdžios, kuri rengia karinius paradus ir kiša į voronokus ( į milicijos mašinas) kitamanius ir kitatikius.




Davamopmep
2017-07-17 04:52:00
Levitra Order cialis Cialis 20 Mg Utilizzo

Pridėti Komentarą

This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)
Ši svetainė – ne smurto zona. Provokatyvus, įžeidžiamas ar skleidžiantis negatyvias žinias bei emocijas komentaras bus be įspėjimo šalinamas, jo autorius – blokuojamas, praras teisę toliau komentuoti. Demokratija – tik su pliuso ženklu! Negalintys suturėti pykčio autorei rašykite tiesiai: sauleastrologe@yahoo.com

Jūsų Vardas
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite simbolius, iš paveikslėlio