Lietuvių archetipiniai idealai ir tikėjimai (iš serijos Būdas žemaičių Lietuvos astrologine tarme)
Jei Romos Vatikanas nesugalvotų katalikybės, ją garantuotai išplukdytų į pasaulį, apraizgytų pasakiškais mitais ir teatrališka veidmainyste lietuviai. Katalikiškesni už visus kitus. Èia – ne ironija ar skepsis, o atsakymai sau pačiai , gal ir kitiems – koks archetipinis guru ar ganytojas idealiai tinka mūsų tautai, taigi kas gali tikėtis tikslaus „dvasinio“ brendingo dėka didelės komercinės, dharminės sėkmės tradicijoms ir gentainių papročiams paklūstančių lietuvaičių tarpe .
Tikėjimai-idealai- principai- etika-dvasios mokytojai kolektyvinėje lietuvių pasąmonėje atitinka Žuvų archetipą (energetiką). Žuvų energetiką valdo Neptūnas.
Ši vaiskiai mėlynos spalvos planeta generuoja žmoguje ir žmonių bendrijose energijas, žadinančias spalvingus vaizdinius-vizijas, iliuzijas ir gilių meditacijų būsenas, aukštus ir nežemiškus idealus, išgrynintą, absol nematerialų sakralumą, abstrakčius ir atitrūkusius nuo žemės mitus, platoniškos ir nekūniškos meilės troškimus. Neptūno principas : kuo tiki, tokį filmuką – savo gyvenimą – ir regi, tokia tikrove ir mėgaujiesi arba ja bjauriesi . Anksčiau be tikėjimo – nebuvo žmogaus. Dabar be tikėjimo – neįmanoma tikroji motinystė, saviraiška, net – prasimaitinimas, ekonomika ir pardavimai. Jei netiki savo talentais, jais nepatikės ir kiti , taigi jų niekam nereikės.
Tikėjimu , mitais ir iliuzijomis, legendomis ir mistifikacijomis in New Age grindžiama rinka, finansų srautai. Įtikėjote kaučingu? Valio, nerkite į gyvenimo gelmes ir susiplakę būrin su kitais kaučingistais, be jokios abejonės, surysit visą įmanoma planktoną ir kitus gyvus nekoučinginius padarėlius pakeliui Nebent susidursite su Peterio F.Druckerio fanatikais J))))) . Įtikėjote, jog valstybės obligacijos – gera investicija? Ok, gal kokius 5-is metus jums nereikės svaigintis alkoholiu ar murksoti nusivylus prie TV , nes gyvensit optimistine viltimi, kad tie gauti popieriukai jus kada nors praturtins.
Nukrypau nuo temos. Toliau - apie lietuviškus idealus ir guru, kuriuos kone idealiai atitinka katalikiška ideologija ir mitologija. Neptūno režisūroje mūsų kunigai ir šventieji turi būti na visiškai nežemiški, bekūniai, oro debesys. Atsidavę ir pasiaukoję kažkam nematomam ir paslaptingam , persmelkti beribio gailestingumo, mintantys gryna dvasia ir gyvenantys kaip filme apie Motiną Teresę ar Princesę Dianą. Jokių pinigų, jokių paklydimų, jokių žmogiškų silpnybių .Lietuvių guru turėtų nevaikščioti į tualetą, neturėti lytinių santykių, gyventi be elektros, misti Šventa dvasia ir kalbėti dangiškais, metaforiniais, daugiareikšmiais tekstais. Maždaug: jei jau jam Dievas padeda, lai ir įrodo, kad gali gyventi duona ir vandeniu.
Aha, JE J.A. Bačkis turi didelį plazminį televizorių – „baisu, baisu, - kuždasi aršios davatkos - koks bedievis“. O jei jis vietoj XXI amžiaus gilaus, modernaus krikščioniško mąstytojo refleksijų virkautų-rypautų apie dorą ir abstrakčią meilę kibirais per mišias , jei mokėtų tobulai katalikiškai imituoti veido išraiškomis užuojautą ar pseudodvasingumą , ar ekstazėje lyg koks alkoholikas deklamuoti poetizmus – na čia jau mums būtų Dievo paženklintas žmogus.
Nesmerkiu tautiečių, jiems reikia kokio gudručio zen-budisto Džeimso, nusmurgėlio Helmio ar importinių Meilės kelio vadybininkų. Beje, guru ar dvasinis idealas privalo turėti menišką, kinematografinį įvaizdį – gal su Kristaus barzda, su plevenančia žynės toga, su kalbančiais akmenimis pašventintoje sodyboje, su degančiomis akimis ir meiliais užuojautos, supratimo žodžiais ant lūpų kraštų. Ir svarbiausias Neptūno principas – Dievo vietininkas Žemėje turi versti tikinčiuosius kentėti, atgailauti ir jausti amžiną kaltę dėl kūniškumo ar kitokių smulkių žemiškų griekelių, kurie šiaip jau išperkami savaime , momentaliai – vaiko apkabinimu, šypsena kaimynei, patarimu bėdon pakliuvusiai draugei.
Tačiau katalikiškas kanonas reikalauja kaupti nuodėmių kraitį nuo sekmadienio išpažinties iki kito sekmadienio, nuo vieno jogos workshopo iki sekančio . Bekaupiant pamirštamas gyvenimo skonis, o sublimuojant negatyvias energijas, per išpažintį išties vyksta orgazminės-transinės nirvanos ir jų fone - įvairūs psichikos fenomenai, dar vadinami apreiškimais ir stebuklais.
Neptūno idealizmas primena fontaną. Guru čia iškeliami į padanges , apipinami legendomis, jų šventame vandenyje turškiamasi iki pamišimo ekstazės. Tačiau pakanka vienos klaidos, vieno taršalo – ir ta pati tikinčiųjų minia paverčia gryną fontano vandenį , kuriame ką tik dvasiškai švarinosi, srutųar naftos purslais. Ir štai šviesuolis virsta pragaro demonu. Taip pasišventėlis, žmonėms tarnavęs tėvas Stanislovas dėl kelių gašlių aistringų moteriškių gauna liaudies legendose kone amžiną „ištvirkėlio“ šlovę. Mat dėl savo taikaus nuolankumo nepajėgė atsispirt jų provokatyvioms atakoms. Ir pulkai „teisybės gynėjų“ drįsta jį viešai maišyti su purvais. Štai romi, kaip avelė, aiškiaregė ir dieviškomis galiomis apdovanota gyduolė Lena Lolašvili padaroma baisuokle ir šarlatane, užpjudoma ir apjuodinama tiek , jog priversta aklinai užsidaryti nuo srutų lavinų .
Dingo tradicija, supermamoms gal adminai nepaaiškina, jog pulti su faktinės teisybės vėzdais šventus avinėlius, siųstus jūsų pačių nuodėmių išganymui, apvalymui – ne tik nehumaniška daugumos požiūriu, bet ir sveikatai žalinga .Gi tos žurnalistės, kurios dergė Lolašvili, nepranešė viešai apie savo piktybinius navikus, jų kolegių staigias mirtis ir kitus likimo bumerangus , pakirtusius jas po to, kai jos užpuolė ir tyčiojosi viešai iš moters, kurios negalima, nevalia matuoti pasaulietiniais matais. Stebėjom tik tragišką „Placebo“ autorės baigtį.
Žuvyse kulminuoja Jupiteris. Lietuviški įtikėjimai, religijos ir idealai turi tendenciją masiškai išplisti, tapti visuotina bendrybe. Èia galima tik viena dominuojanti religija, kurios sklaida – nesustabdoma, ji – kaip cunamis. Buvo – komunizmas, dabar – katalikybė, rytoj – nežinia kas , pagal kintamas gyvenimo aplinkybes, kas masiškiau paplis. Ateis ir duos pinigų Briuselis – visi masiškai įtikės ir puls garbinti netradicines mažumas , nors jos to neprašo. Užkariaus mus, tarkim, musulmonai, - ir mokyklose moment bus skaitomas Koranas, kaip kažkada buvo nuoširdžiai giedamas Komunistų partijos himnas. Na gali būti ir Ošo, jei suaktyvins paslaptingąją rinkodarą iš lūpų į lūpas. Šviežiausiasi pavyzdys, kaip vis greičiau mūsų krašte plinta tikėjimai: www. sėkmėsmokykla.lt . Ar jaunas žmogus gauna bent minimalius profesinius įgūdžius, profesijos pagrindus, bent jau kalbų pramoksta? Ne, bet kaip smagu įtikėti ir nušvisti, jog esi lyderis , nors realiai tavo potencialas gal vos vos siekia asistento ar adjutanto lygmenį.
Žuvyse – kritęs Saturnas. Bet kokia dominuojanti, monopolinė religinė sistema, bet koks guru čia – ne amžinas, neturi tvirtos atramos ir ilgalaikio autoriteto. Paisoma tik daugumos pasirinkimo, visuotinos nuomonės, o ja oj kaip lengva čia manipuliuoti. Paleidai pletkų bangą per bobulytes ar aršias visuomenininkes - ir štai visa Lietuva tiki, kad Doveika – geras, o Bačkis – „ne tas“ . (Žuvų energetike kelia į padanges tik saviškius, tai puikiai iliustruoja Žuvų tauta – žydai).
Tipiška katalikiško tikėjimo sklaidos istorija – Hypatijos žudynės.
Žr: http://en.wikipedia.org/wiki/Hypatia_of_Alexandria
Visuomenės pažiba, neeilinių gabumų mokslininkė ir pilietinių teisių gynėja, didžiųjų Antikos mokslininkų plejados atstovė. Priėmė krikščionybę, nes ėjo išvien su bendrapiliečiais 1 amžiuje po Kristaus gimimo. Aleksandrijos popiežius Kirilas , vedamas vienvaldės valdžios troškulio, nustato prieš ją tikinčiuosius.Aklai įtikėjusių fanatikų minia ją žiauriai nužudo, nudobia akmenimis prie bažnyčios altoriaus. Katalikiškos orientacijos Kirilas , vėliau bažnyčios paskelbtas Aleksandrijos šventuoju, jos kultą liaudyje išnaudoja savo reikmėms – sukuria šventosios Kotrynos mitą.Taigi ‚dori „krikščionys“ jau kelis tūkstantmečius ima garbinti ir melstis garbingai ir šviesios atminties moteriai, kurią patys ir sudorojo.
Apie tai reikia rašyti, nes Neptūnas tuoj tuoj , 2011 metais įtranzuos į Žuvų ženklą (bus iki 2025 m). Rusijoje plėtosis ekonomika, Australijoje - gims idealios politinės sistemos , kursis daug įdomių, viltingų, dvasiškai turiningų bendruomenių. O lietuvių tarpe suvešės beribis religingumas, galintis išvirsti į inkvizicijas, raganų medžiokles, sakrališkiausius arba – priešingai - psichologiškai nešvariausius masinius kulto ritualus. Ne, ant laužų nieko nedegins, bet šmeižto ir prasimanymų (dezinformacija) nuotekose išmurkdys visus, kas tik nenorės tikėti tuo, kuo bus verčiama čia tikėti dauguma. Juk aklai ( iki hyperintelektualaus apsiputojimo ir neišsenkamos knyginės argumentacijos!) galima tikėti ir tuo, jog pasaulis - materialus ir objektyvus, jog, anot, Reformacijos epochos švietėjų, Žmogus tėra neištyrinėtas-neišmesinėtas materijos gabalas, turintys tik psichikos nukrypimų, ir jokios žvaigždės-Visatos energijos su tuo žmogbeždžionės mutantu neturi nieko bendra. Vaikšto toks autonomiškas, tik DNR spiralių ir psichikos kompleksų vingiams pavaldus, su Visata nesusijęs mėsos gabalas ir jaučiasi esąs Kosmoso centras. Nors jo protas – ribotas, kaip 2 GB USB , į kurį sukrauta viso labo 4-5 šimtmečių senumo tyrimų ir knygų medžiaga. Nesakau,kad ją reikia ignoruoti, bet jos pagrindu su rimta "mokslininkų" mina rūšiuoti nesuprantamus gamtos reiškinius į „tuo – tikiu, nes galiu pamatyti, išmatuoti ir pasverti“, o „tuo – netikiu, nes nematau ir jokia apratūra to nematuoja, taigi darysiu viską, kad to nebūtų ir tuo netikėtų niekas...“ – yra nehumaniška ir nusikalstama.
Galima kaip Dagys įtikėti ir tą tikėjimą patetiškai skleisti, jog Dievo palaiminta šeima tai : tėtis-mama+vaikai , gimę santuokoje. Galima įtikėti ir tą tikėjimą su ciniškos žiniasklaidos pagalba plėtoti, jog lietuviai - neverslių lūzerių tauta. Maža kas užsimanys čia imtis Mesijo vaidmens ir suvarys visus į kokias seno ar naujo kirpimo bažnyčias. Va ajurvedos virtuvė jau sklinda po Lietuvą kosminiais greičiais. Faina indams rasti tokią šventai įtikėjusių, lengvatikių rinką ....
Žuvyse išvarytas Merkurijus. Lietuviški tikėjimai – akli, be proto ir mąstymo užuomazgų. Dvasios mokytojas liepia stovėti ant galvos – oo, koks palaiminimas, su malonumu, su pakylėta dvasios būsena verčiuosi, nesvarbu, kad po to – pusmetis su stuburo trauma. Štai liepia parduoti tėvų turtą ir keltis gyventi į ašramą, palikus įskaudintą mylimąjį, ir aklai įtikėjusi mergina padūmavusiom akimis - net neklausydama širdies, kaip zombė, vykdo nurodymus. Liepia parduoti stomatologinę kliniką ir pirkti sklypą naujai besikuriančioje bendruomenėje – ok, per kelias dienas, su euforine neptūniška būsena, sutvarkomi popieriai ir naginga, veikli šeima atsiduria
ant plyno lauko, be komunikacijų ant ąžuolyno išvartų, kurių net nematė Dvasios mokytojos pakištame planelyje. Kas jų laukia? Primityvus , bet ekologiškai sveikas laukinių beždžionių gyvenimas , be žinių ir kultūros, bet užtat šalia aklai dievinamo mokytojo.
Natūralu, jog krizės metu pasimetę žmonės ieško užuovėjos, dvasinių orientyrų . Dar natūraliau , jog tuo naudojasi armija dievo vietininkų žemėje- guru , prieš kuriuos lietuviai dėl savo archetipinio charakterio yra pasiryžę išsirengti iki paskutinio siūlo, nusižeminti ir aklai paklusti, ištirpti jų sukurtoje mitologijoje. Primenu, jog Dievas į mus žiūri mylinčiomis artimųjų akimis. Kiek jose yra ramybės, taikos, meilės ir gėrio, tiek ir mūsų širdyje – dieviškumo. O visa kita – tik didieji iliuzijų labirintai. Niekas nedraudžia – jais tikėti . Tačiau savo vienintelį gyvenimą paaukoti iliuzijai - per didelė prabanga ir rizika. .
2009/05/27, Jupiterio ir Neptūno jungties Vandenyje įtakoje
