Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Straipsniai

2007-12-06

Nauji meilės archetipai Vandenio eroje (skiriama Lilit žurnalo buhalterėms)

Nauji meilės archetipai Vandenio eroje, arba Meilės lašų galiojimo laikas baigėsi


Skiriama Lilit žurnalo buhalterijos moterims, kurios nesuprato apie ką šis tekstas. Dėl to jis buvo atmestas  ir nepublikuotas spaudoje.

 


Vaikystė.... Prieš kiek šviesmečių ji lietaus lašais barbeno į vasariškos verandos langus? Prisiminimų greitkeliuose  mano geltonos kasos švytruoja kažkur tarp  Kristaus gimimo ir  Sniečkaus laidotuvių šou. Stangriai supintos, išskalautos dar nerūgštinio  lietaus vandeny ir natūralios linų spalvos. Kaip ir  pirmieji  mergaitiški jausmai .... Šiuolaikine kalba, jie - viso labo  ekologiškas,  pilotinis, dar šviežių hormonų produktas. Kuo mano širdies skauduliai yra  išskirtiniai ar kitoniški ilgoje  giminės moterų  įsimylėjimų estafetėje?  Kaip astrologė atseku, , jog  mano  romantiškos  patirtys  yra pereinamoji, jungiamoji grandis tarp dviejų skirtingų meilės formų -  Vėžio ir Dvynių, tarp meilės alchemijos ir meilės algebros.

Garsaus  šveicarų  analitiko K.G.Jungo  archetipus, būdingus  kolektyvinei  pasąmonei, . astrologai  kildina  iš 12-kos ženklų Zodiako sistemos. Yra versijų, jog Zodiako ratas   yra  užprogramuotas kolektyvinėje pasąmonėje, juk didžioji smegenų dalis iki šiol neištirta. Vėžio meilės romanų herojų  archetipai –  Jausminga romantikė, Paslaptinga moteris, Šiltoji  širdis,Fatališka undinė, Erotikos hurmanė,  Miegančioji gražuolė, Liūdna melancholikė,  Mamos kopija,  Infantili  svajoklė,  Tėvelių numylėtinė,  Sentimentali atsiskyrėlė,  Dvasinga  matrona, Įstabioji dama,  Geroji šeimos dvasia, Motina maitintoja, Vieniša  mama, pasiaukojusi vaikams,  Jausmų auka, Prieraiši tylenė, Kompleksuota namų šeimininkė, Emocionali įkyruolė  ir dar daugybė kitokių  subtilių būtybių su giliais jausmais..
Dvynių archetipuose  jau nerasim vėžiškojo prieraišumo, liguistos priklausomybės nuo jausmų,  instinktyvaus  žūtbūtinio poreikio susilieti su mylimuoju kūnu ir siela. Dvynių  mylimosios ir mylinčios širdys stipriau plaka  greitesnių kvikstepo ritmu, būdingu naujiems archetipams: Moteris-paukšte,  Jaunatviška  panelė, Dalykiška spartuolė, Sportiška miestietė,  Įdomi pašnekovė,  Išmintinga patarėja,  Gyvenimo mokytoja, Ironiška inteligentė, Amžina mįslė,  Ištikima draugė, Permaininga  vėjavaikė,  Išradinga  žavuolė,  Patikli atviruolė,  Draugiška kaimynė, Nuotykių mėgėja, Madinga šmaikštuolė, Irzli  kritikė,  Manekėnė su plevėsuojančiom rankom-sparnais,  Greitaeigė keliautoja, Nenuspėjama veidmainė,  Proto bokštas, Nuovoki mediatorė, Bekūnė manekenė, Bridžita Džons ar  Amelija iš Monmartro...                      

Vėžio archetipai  režisavo meilės  melodramas  kelis tūkstantmečius  prieš  Mileniumą. Greitaeigis ir dvilypis  Dvynių  spektaklių archetipas vyraus ateinančius kelis tūkstantmečius, astrologų pranašaujamoje Vandenio eroje.  Joje  jau į kūno ir sielos  ligas bus nurašoma  meilė-erotinė paslaptis ir burtų kerai, meilė- prisiminimų ašaros,  meilė-mažos mergaitės sentimentų rinkinėlis, kuriame giliai giliai po  išoriniu stiprybės kiautu  slepiami  prieraišumo ir  pavydo priepuoliai, baimė dėl pastojimo, ilgesingas noras sukurti šeimą. Tik pageltusiuose anglų ar prancūzų romanų puslapiuose kaip istorinis liudijimas liesis bekraštės jausmų jūros. Jos  įsibanguodavo vis stipriau sulig laiko tvinksniais,  nors mylimojo jau pėdos ataušdavo jau pirmajame knygos skirsnyje .
Ateinančius kelis tūkstantmečius  mylintieji  kaups jausminę  patirtį  per  meilę-draugystę ir sielų tapatumą, meilę- mįslę ir labirintą , meilę – žaidimą ir atgimimą, meilę –  nesibaigiantį dialogą  ir įdomų  nuotykį, meilę – vertingą pamoką ir  nuolatinį pažinimą nuplėšiant kaukes ir skaitant  mylimojo  vidinį pasaulį kaip fantastiškai intriguojantį bestselerį. Nematomas Kosminis cikliškumas  dabar  nepastebimai, bet kryptingai  keičia  meilę  -  pasinėrimą į  meilę- svaiginantį  skrydį į  padanges, arčiau žvaigždžių  su  sielos dvyniu.
Promočiutės slėpė mylimuosius giliausiose širdies kertelėse, raudodavo draskomos jausmų ir alpėdavo, kone mirdavo iš meilės. Provaikaitės tapys  nudailintą mylimojo atvaizdą  ne širdyje, o minčių, lakios vaizduotės pasaulyje,  painios draugystę su jausmais, kraustysis iš proto  dėl begalės klaustukų – su kuriuo iš dviejų  draugų   įmanoma ilga kelionė per  gyvenimo kopas?  Į kieno artėjantį veidą norėsis žiūrėti kas rytą kaip į tiksliausią atspindį sielos veidrodyje?

Ooo... atėjo nauja SMS žinutė!Nuo nepažįstamo? Įdomu... Koks jis? Ar greit atsiųs nuotrauką per skyp‘ą? Kuo domisi? Kas mudviejų laukia – trumpas smagus flirtas? Gal  jau krauti lagaminus kelionei drauge  kalnus,  mintinai nužiūrėtus  per Travel kanaą? Tuojau pat apie jį pranešiu geriausiai draugei!  Iš džiaugsmo strikinėju, sukuosi šokyje  po kambarį. Tuoj jam perskambinsiu!  Močiutė apalptų nuo tokio familiarumo: kur intriga? kur vilionės? kur  moters paslapties  skraistė? Prieškariniais  (ir prieštvaniniais!)laikais  padori mergina  laukdavo vyro skambučio. Nagi, nejaugi? Jos atmintis  slepia, jog  tikrovėje  metų metais laistydavo sūriu skysčiu  pagalvę ir alindavo širdį....  Bet  kažkada ateina laikas  tarti „sudie!“ ex-mitams, ex-archetipams.        
Močiutės nemačiau kaip moters. Persisukusios medvilninės kojinės, vilnonės skaros
dvelkė greičiau Turino drobulės antikvariatu, nei Damos  su kamelijomis aromatais .Ją  dievinau. Net minties nebuvo,kad jos širdyje galėjo rastis vietos kažkokiam paslaptingam gerbėjui . Retomis progomis išsitraukdavo buteliuką kvepalų „Krasnaja Moskva“. Jie nežadino vaizduotės.Trupančiuose aplankuose dūlėjo džiovintos gėlės, parudavę  sąsiuvinio lapai su eilėmis apie pašėlusią juodaplaukę garbanę. Giminės puse lūpų minėjo, jog buvo poetų mūza, dėl jos žudėsi. Kam ji dovanojo širdį –   liko neatskleista paslaptis. Su seneliu susipažino kurorte, atlydėjusi gydytis mamą. Senelis buvo vyriškai atkaklus, ir mama leido močiutei atsakyti į jo jausmus.
Kitos močiutės, iš tėvo pusės, istorija mažai kuo skiriasi.  Atlydėjo  gydytis mamą į Likėnus.Biuvetėje ši susidraugavo su kita  garbinga mama, kurią atlydėjo doras sūnus. Paklūstančios tradicijoms mamos rado daug bendro ir vaikus suporavo. Giminės patyliukais dūsavo, jog močiutės širdis priklausė neturtingam muzikantui. Pašaliniai, nepašvęstieji, neįtarė, kas buvo jos dažnų depresijų priežastimi. Tokios istorijos – būdingos Vėžio archetipui, kuris siejamas su motinyste, slepiamais jausmais, šeimos įtaka, tradicijomis, baikštumu, praeities prisiminimais.

Liūdniau, kai tradicijų ir senų archetipų  šleifas atsivelka į nūdieną. Inteligentiška mergina Elvyra atsitiktinai susipažįsta  su verslininku. Jis – užimtas, skraido-plėšosi  tarp keturių sostinių, neturi laisvadienių artimiau su kuo nors susipažinti. Po antro pasimatymo kviečia  vakarienei pas save namo. Elvyros mama surenka ekstra  tvarka šeimos tarybą : „Eiti ar neiti? Ar tai nežemina padorios merginos orumo? Ar ji išsaugos garbę? Kas bus, jei ji pastos?“ Galų gale paskelbia verdiktą : “Ne, mūsų giminės moterys nesileis žeminamos.  Lai  pirma užmauna žiedą.“Verslininkas -  užimtas  vaikinas , nesupranta intrigų ir, suprantama, nenori lįsti į moterų spąstus. Taigi moralistė mama ir toliau važinėja periodiškai su keturiasdešimmete dukra prie jūros. Vaikštinėja abi  po Botanikos sodą su  romantiškomis  knygomis užantyje ir neatsistebi, kodėl nei vienas  patrauklesnis vyriškis  nė nežvilgteli jų pusėn ,  kodėl neprašo leidimo užkalbinti  drovią ir mielą  38 metų  dukrą.

Iki šiol bemiegė vartosi lovoje miela išsiskyrusi tetulė Sima , dviejų mažylių mama.  Ji pirmąsyk viena atostogavo Turkijoje. Į Simą   atkreipė dėmesį pusamžis turkas, viešbučio savininko giminaitis. Pasivaikščiojo abu mėnesienoje, padūsavo,  gurkšnojo kas vakarą raudoną vyną. Po savaitės jaudulingų pasimatymų ji grįžo ir ėmė ilgesingai  laukti, kada gi  turkas  paskambins ir pasipirš. Svajoja, kiek vaikučių  jie susilauks  Laukia jau pusmetį, kamuojasi, prarado apetitą, bet jam pirma neskambina, nes –  nepadoru. Kaip jūros  kriauklėje auga perlas -  taip  apauga fantazijomis tetulės iliuzinių jausmų  Paslaptis, kuri nepramušamu kiautu  atriboja  patrauklią gydytoją nuo realių santykių su gyvu vyru. Su  nauju Kitu, kuris  yra pajėgus  greit ištrinti iš atminties tuščias iliuzijas.

!3

Vėžio archetipai siejami ir su  baigtimi,  kapais,“ raudonomis sukniomis su juodais guzikais.“ Retro-stiliaus romanai  vis dar turi ir tragiškesnių gaidų.  Ak, jis vedė! Gyvenimas baigtas…Ak, pastojau, bet jis-  nenaudėlis -  neketina vesti, slapstosi!  Ir su ašaromis, panikuodama,  jausmų audros pagauta  nelaimėlė  tekina  lekia  -  skandintis, gerti migdomuosius, mirkyti liūdesį vyne,  raudoti susirietus į kamuoliuką po antklode,  melancholiškai spoksoti į sieną.“Paskenduolė” –   klasikinis Vėžio simbolikos pavyzdys. Ar įmanomi  jo pasikartojimai? Nebent  senamadiško auklėjimo atveju.

Sykį stovykloje įlėkėme  po šokių  į bendrąjį miegamąjį, įsilinksminusios  keturios paauglės šokinėjome ant spyruoklinių lovų  kaip ant batutų. Staiga  kampinėje lovoje kažkas sukrutėjo, iš po antklodės pasirodė užverktas literatūros mokytojos veidas. O siaube, ant jos šokinėjau aukščiausiai….”Jūs.. jūs… karvės neraliuotos!”, - išstenėjo. Gležną, poetišką lituanistę gerbėm. Susigėdom, bet likom nežinioj - kas atsitiko? Viena iš laukinio siautulio ketvertuko atskleidė paslaptį:”Ji laukė mylimojo iš kariuomenės, o jis grįžo jau vedęs kitą. Iki šiol nepapamiršta ir sielvartauja.” Sielvartas  ir nenutrūkstamas ilgesys ją pakirto Ji mirė jauna, nuo vėžio. Simboliška – nuo  vėžio-ligos ir … nevalingai paklūsdama Vėžio archetipui ,  kuris sufleravo vienintėlį įmanomą  nelaimingos meilės scenarijų.       
Kitąsyk mama  nusivedė mane, pradinukę, po pamokų į užsienio  prekių parduotuvę  ir  rausdama parodė kvepalų buteliuką su  paspalvinta juodbruvo seks-simbolio nuotrauka ant lipduko. Brendas „Saša“.  Iki tol maniau, jog  jam  pozavo garsus vokiečių kaubojus Dinas Ridas...Nuščiuvusi išklausiau  tragišką istoriją apie  mamos  sužadėtinį,  diplomato sūnų, kuris tragiškai žuvo autokatastrofoje vestuvių išvakarėse. Palyginau su tėvu. Diplomatas pasirodė pranašesnis nebent  galimybe pakeliauti valstybės lėšomis ir degustuoti egzotiškus vynus. Pavydėjau ir graudenausi dėl nepaveldėtų Sašos genų  tol, kol absoliučiai identišką  istoriją išgirdau naktinio traukinio kupė. Skyrėsi tik vardai ir vietovardžiai. Vietoj Sašos – vokečių karininkas Kurtas,  karo audrų išskirtas su nuotaka Aldona . Kolektyvinį moteriškos pasąmonės mitą  pasisriūbčiodama išrypavo  strazdanota dzūkė, gaisrininko ir fermos melžėjos dukra Nijolė.  Pasirodo, vokiečių atletas  Kurtas, skambinęs fortepijonu Bachą,  alpėjo dėl jos motinos.  

Ne tik kūrybingos moterys, bet ir raštijos genijai,  liaudies kūryba  diegė amžininikų  sąmoneje   istorijas, kuriose  drovi mergaitė-stirna ar dafnė iš girių glūdumos nuo mažens svajoja apie baltą princą,tausoja tyrą širdį, kol tolumoje suplazda raudonos  Asol ar  baltos Lohengrino burės.Tęsiniai būdavo įvairūs  –  ji nesulaukia ir išteka už kito, nemylimo,  jis nedaplaukia,  žūsta jūros bangose,  neatpažįsta savo anželikos ar neįžvelgia jos  gilių jausmų . Lietuviškose pasakose sigutės  ir elenytės patikėdavo mergaitiškas paslaptis  karvutėms, obelėlėms,motulės kapui. Europos  meilės tragedijose – auklėms, įslaptintiems kurjeriams, šventikams. Laiminga  meilių pabaiga – tėvų palaiminimas,  padovanotos  karalystės ar gaunamas didelis kraitis ,  keliami pokyliai , kur liejasi midaus upės,  ir kažkur netoliese jau sklando gandrai bei krykštauja astrale būsimieji vaikeliai.

Tragiškos Vėžio archetipinės meilės šedevras -   graudi veroniečių Džuljetos ir Romeo istorija.  Garsioji latvių Taraidos rožė  irgi žūsta  - paplūsta krauju uoloje nuo prievartautojo rankų. Undinėlė nuskęsta (bet  finale jau dvyniškai pakyla į padanges  kaip nematoma oro būtybė.). Ana Karenina puola po traukiniu. Nūnai senoji meilės simbolika  kaip Titanikas panyra nebūtin su privalomai žūstančiu mylimuoju.  Gyva išsigelbėjusi Titaniko  herojė ryžtasi atskleisti savo paslaptį visiems ir... atveria  vartus naujam Dvynių archetipui. Pagal jį paslaptys jau turi  įkainius , perkamos ir parduodamos – kaip tikrame  turguje..   Princesės Dianos  paslaptinga aureolė sklaidoma  sulig kiekvienu nauju jos artimųjų  bestseleriu.  Vindzorų  kambarinio  išpažintys  apie jos meilužius, įvežamus į  karalienės rūmus automobilio bagažinėje, jau nesukelia užuojautos, o verčia susimąstyti,  koreguoti šventuolės įvaizdį, atskiriant  intymius nuotykius nuo šviesios geradarystės misijos.
Šiandien įsimylėjėliai dar mėgina slėptis tolimose salose, draugų sodybose,  užkoduotuose interneto svetainėse,  tačiau visur juos išgliaudo, suseka  smalsi, suinteresuota pakeleivių, praeivių, draugų ar kaimynų akis. Vaizdo įrašai išvagiami, garso įrašai užperkami, web-slaptažodžiai iššfiruojami,  viešbučių administratorės lengvai sugundomos atskleisti: kas,  su kuo ir kada.. Jausmingos „Medisono tiltų“  herojės  Frančeskos  fotoaktai  ir laiškai  Robertui jau neišgulėtų iki jos mirties  batų dėžėje.  Jei prispaustų  nepritekliai, F.F.Coppolos „Pokalbio“ herojus, privatus technologizuotas detektyvas, greičiausiai  sumąstytų šantažuoti slapukaujančią  meilužę žymiai anksčiau.          
Jaudulinga romantika sparčiai virsta komedija ir nuotykiais su pabėgimais nuo persekiotojų, persirengimais.Kodėl? Kodėl aš pati, kaip ir dauguma mano draugių, jau  tik suklūstame ar net kikename  susirietusios it Sekso ir miesto herojės,  kai  kažkuri įklimpsta ir ją užpuola     klasikiniai meilės simptomai: drėksta akys, širdį veria ilgesys, prasideda plačiai ištyrinėtos biocheminės reakcijos -  gaminasi hormonas oksitocinas. Nuslėpti negalavimų neįmanoma, nes Paslaptis akivaizdi draugams,  kolegoms, trikdo įprastą pašėlusį gyvenimo tempą . Širdį kutenančiu jausmu net nespėji pasimėgauti,  įsijausti, užsiauginti jį kaip brangakmenį širdies perlamutro kriauklėje, kad galėtum vėliau suverti į senų romanų-perlų karolius.  Senoji meilės formulė nebegalioja. Kai jis palieka, nebereikia puoselėti iliuzijų  ir spėlioti - ves, neves? Išsaugoti vaiką ar ne? Gal  jis paskendo  Palangos jūroje ar išplaukė prie Švedijos krantų  ir atsiras kaip Odisėjas prieš pensiją?
.
Dvynių archetipus valdo Merkurijus - pakylėto , lengvo, betarpiško  bendravimo,  . intelektų  ar idėjų bendrystės,   nuolatinių permainų, kelionių,  naujų įspūdžių ir dvasinių aukštumų planeta. Jausmai  tarp bemokslės  blondinės  ir Oksfordo absolvento, tarp seks-bombos  ir intelektualų dramaturgo šiandien , be abejo, gali įsiliepsnoti. Tačiau truks jie viso labo tik trejis metus – kol išsibaigs hormonų reakcijos. Po to seks melai, saviapgaulė ar dvyniškos gudrybės – imituojant užimtumą, keičiant telefonų numerius,  išsprūstant  į  laisvę iš senų  draugų rato,kur gali šmėžuoti paliktoji ar paliktasis. Meilė dabar greita kaip  vėjas.  Jis - nestebina? Nieko naujo? Jo  akiratis siauresnis už adatos skylutę? Nėra apie ką pasikalbėti ? Meluoja ir nepagaunamas?  Ką gi... Ironiškas šypsnys ir... bilietas į priešingą pusę, be atgalinio adreso ir su greita amnezija.Tik neklauskit vardo to raumenų kalno, su kuriuo draugavau prieš 5 metus. Rimtai, rimtai –  visiškai dingo iš atminties, galvą prapūtė kiti viesulai .  Pirmas pasimatymas , keli pokalbiai – ir viskas aišku... Žingsnių tyla, romano pabaiga. Kitas!Sunkiausia ištrinti buvusiojo pėdsakus iš kasdienių minčių. Kaip, įkyri musė dar metus jis ilgai zulinasi  vaizduotės ekrane , ausyse skamba jo balsas, už nugaros  aidi jo žingsniai… Tai veda iš proto. Neurotiškai dar vis seki jo blanksatntį miražą , juokiesi iš klaidų, prarandi amą  prisiminusi jo komplimentus . Bet naujas vėjas, draugai išsklaido  pavėjui jo veido,  minčių  molekules
Dvyniai – oro stichija. Meilė gali įsiveržti į ramų gyvenimą kaip viesulas, sujaukti  planus, išvartyti į šalis brangius žmones ir daiktus, pavergti mintis dieną naktį . Vietoj istorinio širdies virpulio jausmai džiugiai taškosi geros nuotaikos purslais.Vietoj močiutės paslapties šydo išauga nematomi sparnai... Sklendžiame virš žemės  nepasiekiamose  aukštybėse,  pakilę virš miestų ir kaimų, paneigę žemės traukos dėsnius - kaip įsimylėjėliai M.Šagalo drobėse. Dar vakar slėgę rūpesčiai išgaruoja,  praeitis nupučiama kaip dulkė, aplinkinių nuomonė tampa juokinga ir apgailėtina. Ieškau tylos, kur galiu kalbėtis su juo mintimis, žinutėmis, sapnais, gestais, kurti savą meilės kalbą, kai daugtaškis ar šypsenėlė reiškia  ką kitą, nei reiškė vakar. Net būdama minioje, oro uosto šurmulyje spėlioju  -  apie ką jis mąsto? ar tinkam vienas kitam?  kodėl aš? kas bus rytoj? kaip jį pristatyti draugams?  o gal ...  užmiršti, užsidėjus kaukę ir vaidinant , jog nieko reikšmingo neįvyko?  kaip gražiai atsisveikinti su dabartiniu,  su kuriuo sieja  žemiški kūno saitai ir  kuris  dar vakar atrodė vienintelis palydovas į amžinybę? Išsiskirti nežmoniškai sunku, kartais neįmanoma, kaip  pasmerktai išpirkoms už klaidas, klouniškai  žmonių-marionečių porelei iš T. Kitano filmo „Lėlės“. 
Dvynių archetipo jausmai  nereikalauja  amžinų priesaikų ir  meilių pažadų.  Dvyniška meilė išties gali trukti visą gyvenimą. Ir visas nesvarbu, kad judviejų likimai kaip paralelės nesusieina. Jei bent sykį regėjai su juo žvaigždes, nepamirši jų niekada, stengsies keistis, būti įdomi, lygi jam jausmų brandumu, kad judviejų  atrastos žvaigždės  šviestų  vis stipriau, kad judviejų  idealų  aukštybių nedrumstų  buitis, kad bendras kelias nesišakotų. Kad atsibudus ryte neapimtų žiovulys: kaip nuobodu ir koks tas zirzeklis  lengvai perskaitomas ir ribotas.  Kažkodėl jo veide,  jau nebematai savo atspindžio. Jo rankos neranda trajektorijų, vedančių jus į padanges. Nieko naujo, mįslės nebeliko. Jis nesidžiaugia tavo laimėjimais,  negirdi , ką  sakai,   neprisimena, dėl ko ginčijotės ar šaipėtės vakar. Rutina..... Stebėtina, ką galėjai turėti bendro su šiuo svetimu žmogumi?  Ir visai nesinori dėl to  pulti į ašaras,skandintis. Džiaugiesi  ištrūkusi  į laisvę.
Įkvepiu  giliau,  susišluoju nuo vonios lentynų  kosmetiką ir repetuoju  pašnibždom atsisveikinimo tekstą. Net žodžiai neaplanko... Vadinasi – išeisiu tyliai pati. Gal draugė jam viską paaiškins? Primetu, kiek laiko mes kartu – metai. Vadinasi, hormonai dar veikia. Dar  prireiks popierinių  nosinaičių be siuvinėtų inicialų, kai akys varvės į pagalvę močiutės  ir mamos papročiu. Užtat mano anūkės nulips nuo širdžių tilto daug lengviau. Repetuos ar žais meilę tol, kol atsitiktinai sutiks tą, vienintelį sielos dvynį. Tikiu, kad jie abu neprasilenks, spės nusiimti maskarado kaukes.          
Astrologė Saulė, 2007 spalis



Pridėti Komentarą

This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)
Ši svetainė – ne smurto zona. Provokatyvus, įžeidžiamas ar skleidžiantis negatyvias žinias bei emocijas komentaras bus be įspėjimo šalinamas, jo autorius – blokuojamas, praras teisę toliau komentuoti. Demokratija – tik su pliuso ženklu! Negalintys suturėti pykčio autorei rašykite tiesiai: sauleastrologe@yahoo.com

Jūsų Vardas
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite simbolius, iš paveikslėlio