Plutono tranzitas per Ožiaragį keis iš pagrindų (transformuos) lietuviškajame mentalitete ne tik viešojo elgesio formas, viešos opinijos išraiškas, laužys per kelis tūkstantmečius suformuotas nuostatas, kaip civilizuotai elgtis viešumoje, konkuruoti.
(žr.: http://www.horoskopas.lt/index.php?id=672 )
Pagrindinis Plutono energijų mėsmalės taikinys – lietuviška santuoka.
Primenu Plutono tranzito per Ožiaragį ribas : teoriškai nuo
2008 sausio 26 d. iki pat 2024 metų (faktiškai procesai jau įsibėgėjo 2004 metais)
Plutono ciklas (per kiek apsisuka apie Saulę) – 247,7 metų. Paskutinis tranzitas per Ožiaragį vyko 1762-1779 metais.
( Atsiverčiu A.Šapoką pažiūrėti, kas gi vyko anuomet. NIeko gero… beriu Šapokos citatas: Visiškas pakrikimas,
Respublikos žemių padalinimas, marionetinio Karaliaus ryšiai ir absoliuti priklausomybė nuo Rusijos, plikbajorių seimeliai, didikų ištvirkimas ir bajorų nežabotas pijokavimas, jokio kultūrinio intereso ir jokių kultūrinių pramogų, pinigų grobstymas per įvairias Edukacines komisijas, dėl to skurstančios mokyklos, miestiečiais ir valstiečiais niekas nesirūpino, tik spaudė, kad mokėtų daugiau mokesčių, valstiečiai skurdo labiau ir buvo visiški beteisiai, pasiskųsti nebuvo kam… tokios tokelės vyko viešame gyvenime 18 a, antroje pusėje ,,, - o kokios vyks 21 amžiaus pradžioje – dar neaišku, bet visuomenės, aplinkos griuvėsių aplinkybės sutaps…)
Lietuviškos santuokos pamatai – vieni tvirčiausių margaspalvėje tautų ( skirtingų archetipinių etnokultūrų , mentalitetų) bendrijoje, nes pavaldūs Ožiaragio archetipams. Tiksliausiais simbolis - Eglė, pavirtusi medžiu, po Žilvino žūties. Saturnas kristalizuoja prisiminimus, tvirtai atlaiko negandas, nes orientuotas į galutinį tikslą.
Taip ir lietuviški santuokiniai ryšiai visada pradžioje sunkūs, šalti, kupini charakterių trinties ir vyro-moters patirčių, žaidimo taisyklių , karjerų kaktomušos. Kuris iš abiejų svarbesnis ir vertas didesnės pagarbos ? Kurio patirtis – prasmingesnė ir leidžia jam būti autoritetu? Kuriam iš abiejų teks didžiausia atsakomybės našta? Kuris kaip Atlantas laikys santuokos stogą, po kuriuo saugiai slėpsis tas, kuris silpnesnis? Mažai rasime lietuviškų santuokų , kurių pradžioje nebūtų to stingdančio, varančio į depresiją saturniškojo šalčio ar emocijų vakuumo, kai rodos atsidūrėt tokie vieniši abu ant pliko akmens, išstumti ar pabėgę iš tevų šeimos emocinio katilo .. Koks rūmas iškils ant to akmens ?
Tačiau tradiciniai pasąmonės archetipai greit atsiunčia saturno gelbėjimosi ratus:“kas paduos stiklinę senatvėje? Dviese lengviau pastatyti tą nuo žilos senovės privalomą namuką – saugų kiautą, be kurio lietuvis jau ne lietuvis. Yra tėvai, kurie mums tiek daug davė, dovanojo – esam atsakingi ir prieš juos! Tokios tradicijos ... Yra santuokos sakramentas – Dievas nubaus, jei išsiskirsim“ , - na ir panašios mentaliteto klišės ir mitai .
Saturno energijos ypatingos tuo, jog kone pusė gyvenimo, pirmoji tipinės lietuviškos santuokos gyvavimo dalis būna ypatingai sunki ir paženklinta nek. turto problemomis (kur gyventi?) , komplikuotais ar priklausomais santykiais su tėvais (su tuo, kuris nustatinėja savoje giminėje griežtas normas), konfliktais ir net fiziniu smurtu ( egzaltuotas Marsas), kovomis dėl autoriteto, dėl savų tradicijų diegimo, dėl savo karjeros pirmenybės. Antroji poros gyvenimo dalis žymiai gražesnė, lygesnė ir net.... gražesnė, Tik , deja, maža lietuviškų porų, kurios peržengia tuos privalomus sunkių išbandymų slenksčius, kol užsigrūdinę tarpusavio kovose ir gyvenimo negandose iškelia pabaigtuvių-būsimų įkurtuvių vainiką , pasitinka saulėlydį gražų, kupiną abipusės pagarbos (Saturnas – valdovas), aktyvios veiklos ir gero sekso (egzaltuotas Marsas), išminties ir įdomybių, turiningo bendravimo pagal interesus su aplinka (draugingas Merkurijus ), stiprių, ilgo išlaikymo, brandžių jausmų ir savo ištikimybe bei stoiškumu pelnytomis gėrybėmis (drauginga Venera.)
Taip, yra poros, kurios nepraeina keliais akmenuotų Likimo slenksčių ir gyvenimo gėrybių krepšį sukrauna anksčiau, nei saturniškajame amžiuje -56- 70 metų. Tačiau jų pradžia, susiėjimas, sutuoktuvės paprastai yra lydimos tam tikrų privalomų ožiaragiškų aplinkybių:
1. Vėlyva santuoka, kai abu arba bent vienas turi gyvenimiškos patirties nuospaudų (jau prisilakstė) .
2. Pora turi kur gyventi, arba – dar geriau - turi nuosavą, atskirą nuo tėvų, būstą.
3. Pora besąlygiškai paklūsta kažkieno iš tėvų (turinčio padėtį visuomenėje, stogą ar išminties kraitį) autoritetui .
4. Pora kaip kraitį gauna paveldą, nekilnojamą turtą, patikimai išsuktą verslą.
5. Vienas poroje žymiai vyresnis (nebūtinai amžiumi, pakanka – patirtimi) .
6. Bent vieno horoskope yra stiprus Saturnas (ištvermės, pagarbos tradicijoms ir įstatymams rodiklis )
Tokiomis sąlygomis startavusios poros su tradiciniu lietuvišku mentalitetu turi iškart tvirtą pagrindą ir yra apsaugotos nuo dalies „grūdinamų gyvenimo procedūrų“.
Kitoms liet. poroms išsilaikyti maratone vardu Gyvenimas žymiai sunkiau. Vienas iš dviejų natūraliai tampa tradicijų nešėju, atramine, veikliąja poros puse, statybos darbų organizatoriumi (nebūtinai – vyras, juk santuokos cementu dažnai būna ir stipraus charakterio moteris), išmintingai, santūriai priima kito vaikiškus nuklydimus ir imasi atsakomybės už vaikus (Ožiaragyje išvarytas Mėnulis), turi ištvermės apsaugoti porą nuo visuomenės, ypač giminių apkalbų, įtakos,nereikalingos aplinkinių paguodos ir užuojautos, kuri kaip potvynio vanduo paplauna jau pastatytus ar dar tik renčiamus santuokos pagrindus (kritęs Jupiteris).
Plutono tranzitas sugriaus lietuviškos santuokos esmę, jos pagrindus ir tvirtybę. Kokios naujos formos gims griuvėsiuose – parodys laikas ir aršių kovų dėl liet. santuokos prasmių baigtis. Visi mes esame to virsmo dalyviai ir savo patirtimi, savo geraisias pavyzdžiais ir autoritetu galim prisidėti prie kovos (o Plutono energijos reikalauja būtent kovos, o ne pasyvumo) už lietuviškos santuokos vertybių išsaugojimą ir naujų, gyvybiškų jos formų sukūrimą.
Plutonas – ne tik psichologinė kategorija, kai , tarkim, nematai gyventi prasmės su žmogumi, kuris „varo vėžį“. Plutonas – ir tiesioginis smurtas, agresija, kovos dėl valdžios, brutalios jėgos metodai . Visose porose , kurios identifikuoja save su lietuvišku mentalitetu arba gyvena Lietuvos valstybėje (yra čia gyvenančių žmonių hologramos sudedamoji dalis) plutoniškos energijos „vykdys apsivalymo arba sunaikinimo misiją“ nuo 2008 iki 2024 metų .
„Rasti du negyvi sutuoktiniai“, „Sugyventinis mirtinai suspardė sugyventinę „ ir pan... Kaip astrologei man aišku, kas ir kodėl vyksta. Kaip žmogus neturiu dar receptų – kokias naujas , abipusiai priimtinas prasmes sugalvoti porai, kuri užsidėjusi paskolų kilpą, neturi kur gyventi, grimzta į skurdą, yra atskirta darbų ir atstumų. Juk vienam išties lengviau išgyventi, nei derintis prie kito charakterio ar žiūrėti, kaip kitas ne taip auklėja vaikus....
Lietuvių kolektyvinėje pasąmonėje yra užprogramuota viena vienintėlė santuoka. Dėl to čia taip sunku vėl rasti porą našlėms, išsiskyrusiem. Pernelyg daug akmeninių žiedų (turtas, psichologija, atmintyje kietai kristalizuotos geros ar blogos patirtys) sujuosia juos su ta pirmąja patirtimi, su tais - pirmo vaiko tėvu ar motina. Vis didėjančių greičių, neišvengiamai globaliame pasaulyje lietuviška tvirta vienintelė santuoka gali tapti ir tiesiu keliu į asocialumą, lūzeriškumą , outsaidą , bet ir išskirtine galimybe atrasti tikrąjį dvasingumą, giliau pažinti save.
Kol kas galiu tik išvardyti veiksnius , kurie ardys lietuviškos santuokos pamatus. Dažnai girdžiu klausimą : ar sugyventiniai laikomi santuoka? Astrologiškai – taip, jei pora yra išsiviešinusi aplinkai, jog gyvena kartu, po vienu stogu , jei turi tegu ir žodines tarpusavio sutartis, jei turi bendrų vaikų. Formalūs štampai pase – savo esme yra praeities, Žuvų eros santuokos archetipas. Tačiau prieš Dievą , prieš save pačius mes puikiai atskiriame , kada dar tik išgyvename meiles, o kada jau esame pora, praėjusi jausmų etapą ir susaistyta įvairiomis atsakomybėmis.
Veiksniai, kurie ardys lietuviškos santuokos pamatus.
1. Vaikų problemos
2 Meilės ir meilužiai. Sakysit – šis veiksnys ardo santuokas visame pasaulyje. Ogi ne. 1937-1958 metais Rusijoje santuokos pamatus ardė valdžios teroras, 1958-1971 Izraelyje – ideologija ir įstatymai, svetimšalių teroras. Atsispirti lietuvaitei , uždarbiaujančiai užsienyje, nuo musulmonų ar bepročių, seks manjakų ar sutenerių , gašlių senių ar pinigų maišų ( tai vis plutioniečių tipažai ) presingo beveik neįmanoma dėl jos mentaliteto ypatybių . Ne išimtis ir vedę lietuvaičiai.
3. Pomėgiai, pradedant masiniais lėbavimais ir baigiant azartiniais lošimais
4. Smurtinis, sklidinas plutoniškų energijų ir tipažų , laisvalaikis ir pramogos (seksas, prievarta, narkotikai, ginklai, apsauginiai, erotizuoti pirčių savaitgaliai firmose ), agresyvi klubinė rinkodara.
Net ir nekalti kassavaitiniai pasibuvimai draugų būryje (medžioklė, žvejyba, joga) gali tapti tuo „nekaltu “ kardu, kuris perskels porą būtent ateinančiu periodu, nors kažkodėl niekuo negrėsė anksčiau.
5. Atostogos (ne ten ir ne su tais, arba jų nebuvimas)
6. Lietuviškos gamybos reklama (laimei, jos siužetus mažai kas supranta, bet vyraujantis juose absurdas ir agresija – rėžiasi į pasąmonę). Gerietiškas patarimas – iki 2024 metų kuo mažiau santykiauti, įsileisti į savo sąmonę lietuviškos reklamos produktų , jei norite save apsaugoti nuo papildomos smurto dozės.
7. Religinės praktikos ir ritualai (Budisto ir musulmonės, doro kataliko ir pagonės praktikos, ritualai po vienu stogu, vienoje lovoje sunkiai įsivaizduojamos). Tačiau priklausymas vienai konfesijai, priešingai , stiprins santuokinius ryšius. Tad susituokę krikštyti katalikai, prisiekę pagonys ar nepalaužiami ateistai, nardymo ar skaitų fanatikai per Plutono tranzitą turi daugiau šansų nesusipjauti dėl turto ar nesunaikinti vienas kitą psichologiškai.
8. Lietuviškas menas (teatras, kinas, dailė ir etc). Smagu, jog užsiraukia AXX festivalis, gauti dar vieną porciją gyvenimo mėšlo už savo pinigus iš ekrano – mazochizmas ar šūdvabalio inkarnacija, ne kitaip.
Veiksniai , kurie gali padėti išsaugoti lietuviškos santuokos pamatus.
1. Vaikai. Dėl jų tikrai verta nesiskirti arba skirtis, jei agresija ir skandalai tapo santuokos kasdienybe. Būtent ant vaikų kris jų tėvų dvikovų plutoniškos energijos – per vaikų nevaldomą agresiją viešumoje, jų psichol. problemas, per vaikų traumas ir mirtis, per išorinį smurtą, nukreiptą į besipykstančių porų vaikus, per vaikų mirtinas ligas (onkologija) . Taigi, iškasę karo kirvį ar pratrūkę keiksmais, sutuoktiniai turėtų pirmiausia pažvelgti į mažų vaikų akis ir suvaldyti agresiją vardan jų . Arba tyliai išeiti arba nukreipti plutonišką nepasitenkinimą sutuoktiniu kažkur kitur, na gal į viešo gyvenimo, rinkos reformas. Skyrybų prieangyje pirmaeilis ir neatidėliotinas - vaikų klausimas.
2. Kultūrinės programos ir renginiai, parodos ir pozityvus menas ( pakanka atpiginti bilietus į kinoteatrą bent vieną dieną per savaitę ir rodyti ten GERUS, prasmingus nepornografizuotus FILMUS –ir tai jau bus indėlis į lietuviškos santuokos išsaugojimą , bet kur jau čia ... nesulauksim)
3. Bendri sutuoktinių pomėgiai ir hobiai ,kurie asenizuotų susikaupusią įtampą,ateinančią iš brutalaus viešo gyvenimo. Savos kompanijos (ne draugai, o būtent kompanijos, kur semiamasi jėgų ir vyksta tam tikra plutoniška – agresyvoka – psichoterapija) _
4. Bendras ar (jei labai skiriasi atsipalaidavimo poreikiai) – atskiras poilsis. Leiskite vienas kitam nuo poros problemų pailsėti.
5. MEILË ... Jausmai... Mėgavimasis vienas kitu , jaučiant dėl to džiaugsmo, laimės, jėgos antplūdį... Vis atgimstanti iš pelenų romantika. Šį veiksnį įrašau paskutiniu, nes jis – ekskliuzyvinis ir reikalauja didžiulių energijos sąnaudų , paimtų iš kitų sričių – vaikų priežiūros, karjeros, įdomių užsiėmimų, reikalauja vidinio darbo su savimi ir charakterių transformacijų.
Cinikas paklaustų – o vardan ko? Jei, tarkim, po skyrybų, susiėjus su kitu , nauju žmogumi dėl ypatingai darnaus kompozito, bus žymiai geriau – ir jausmų, ir supratimo, ir intymo prasme.
Sau atsakymą radau – dėl to, jog tikrasis lietuviško porinis midaus skonis atsiskleidžia tik į senatvę. Dėl pigaus, bet skanaus sidro nesiruošiu atsisakyti 30 metų brandinto konjako.
Kiti gal ras gilesnių prasmių ir motyvaciją, kodėl reikia eiti kartu ir prisiimti atsakomybę už kitą šiame regresuojančiame krašte ar nukreizėjusiame pasaulyje? Svarbiausia ieškoti atsakymų savyje, o ne išorės neigiamuose pavyzdžiuose. Pastarųjų vis daugės lietuviškoje viešumoje, kurią bombarduos įvairaus plauko, bet smurtinio kirpimo žaidėjai ir reiškiniai .
2007/09/18