Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Straipsniai

2007-06-13

Che Gevara ir gedulo dienos

 

Juokinga istorijos antinomija. Rytoj, birželio 14-tą, mūsų kompleksuota valstybė pažymės - Gedulo ir vilties dieną , o visas pasaulis – Che Gevaros 79-tą gimtadienį. Legendinis komandantė, revoliucijų ir nuskriaustųjų gynėjo simbolis siaurai žinomas Lietuvoje.

Mūsuose vis dar gajus etno-herojus - Tadas Blinda, saviveiklinis, mačistinis chebrantas - turtingų ponų plėšikas. Juk plėšė iš turtinio pavydo, ar ne? Nerandu jo veiksmuose protesto prieš žmonių engimą, prieš baudžiavos antižmogiškumą, kovos už kitų laisvę. Galbūt – tolygų materialių vertybių paskirstymą jėgos anarchijos metodais. Nagi robinhudai – nonsensas „next“ kartų amžiuje

 

Che atnešdavo laisvę irgi ginkluota jėga... žudė. Deja, tikslų siekimas, išsilaisvinimas iš bet kokios vergijos Vandenio eroje – naujų energijų režime- įmanomas per simbolinį ir realų kraują – užmušant savyje vergą, abuoją stebėtoją, konformistą, tėvynės dezertyrą. Gerai, jei ištrūkimo į gryną orą kaina – tik materialūs praradimai ar vidinės psichologinės kančios atsiplėšiant nuo to , kas įprasta, kas įsismelkė iki kaulų, tapo lyg antra savastimi.

 

Kuo ilgiau žmogus, pora, kolektyvas, valstybė kenčia priespaudą, kuo ilgiau taikstosi su smurtu (psichologiniu, socialiniu, doroviniu, lytiniu ir t.t.), tuo stiprėja Stokholmo įkaitų sindromo požymiai – simpatija , patologinis prisirišimas prie smurtautojų, pateisinant jų veiksmus. Stiprėja vergiška priklausomybė ir auga būsimo išsilaisvinimo kaina.

 

Astrologijoje laisvės energijas simbolizuoja oro ženklai – Dvyniai, Svarstyklės , Vandenis. Oras – tai žmogaus mintys, intelektas, informacijos ir bendravimo kurstoma vaizduotė. Dvynių energijos pasėja dangišką laisvės troškimą, Svarstyklių – randa jam tinkamiausią formą ir aplinkos ryšių palaikymą, o Vandenio energijos netikėtai, kaip žaibas iš giedro dangaus ar revoliucingas maištas griauna prietarų pertvaras sąmonėje, naikina išankstines nuostatas, vienu kirčiu perkerta vergo grandines, atveria duris į laisvę. Vandenio valdovas veikia visada kaip galingas stresas, krizė, na , tarkim, Cezario pjūvis.

Lietuviškoje dvasinėje sandoroje ( moderniai -hologramoje) Vandenio energijos yra siejamos su 8 būsto sritimis – „pavojai, skausmingos transformacijos, mirtis, persikūnijimas, svetimi ištekliai, kriminalas“. Taigi tikras lietuvis, kuris sąmoningai išpažįsta lietuviškumą ir identifikuojasi su savo tauta per tradicijas, gyvenseną, papročius ir t.t. - kaip mirties bijo staigių permainų, tikrosios nepriklausomybės, kuri visada reiškia ir asmeninę atsakomybę už  sprendimus, už artimuosius. Mitinis mūsų diedukų baubas – svieto lygintojai... jiems baubas būtų ir aistringas idealistas, revoliucionierius Èe Gevara.

Išsiveržimas į laisvę mums reiškia , jog grius suakmenėjusios saturniškos sienos – per amžius įsišaknijęs požiūris į pasaulį, aplinką. Su tokiu požiūriu – saugu ir patikima, nors jis ir neleidžia pamatyti, jog solidžiomis sienomis - apsitvėrėm skurdėjantį ir socialiai degraduojantį Afrikos kaimelį su sparčiai lobstančiomis kastomis-oazėmis.

 

Pažįstama ta lietuviška baimė atšiauriame pasaulyje. Analogiškas istorijas girdžiu nuolat. Pradėjusi mokytis Maskvos universitete ir susidūrusi su pirmais svetimtaučių iššūkiais kaip ir dauguma kitų lietuvaičių raudodavau mamai į ragelį – „noriuuuuu namo, negaliuuuu, sunkuuuuu“. Kitas adaptacijos saugiklis – glaustis prie tautiečių. Cepelinų baliai, skersinės-išilginės paskalos, draugų tėvynainių nesibaigiančios viešnagės ir nostalgiškų laiškų saviems maišai. Praeities sentimentai sukurdavo saugumo, namų atmosferos iliuziją , tačiau neįveikdavo prigimtinės, tautinės baimės – drąsiai atsiverti naujoms galimybėms, priimti iš svetimų kultūrų visa, kas gali praturtinti, aktyviai integruotis į multikultūrinę erdvę išsaugant lietuvišką išskirtinumą.

Šiandien tūkstančiai emigrantų, išdrįsusių įkvėpti laisvės oro, elgiasi tai pat. Tupi lietuviškuose čatuose, aiškinasi, kažką įrodinėja , gyvena politinėmis-ekonominėmis realijomis, įrodinėja negrįšiantys, kol čia bus bloga valdžia ar aukštos kainos, valandų valandas bailiai mindžikuoja ant media-tiltų, jungiančių juos su praeitimi. Botanikos terminais – neleidžia šaknų ir nežydi kūryba naujoje vietoje.

 

Šis elgesio modelis kartojasi ne tik tarp emigrantų, bet ir bet kurioje situacijoje, kurioje lietuvis nori esmingai kažką keisti savo gyvenime , išsiveržti į naujas galimybes, pasijausti nepriklausomas, taigi – atviras kūrybai ir augimui. Štai žmona nori palikti alkoholiką vyrą, kuris šlapiu kelmu užvirto ant jos Likimo, užtvenkė ateities galimybių upes. Nagi palikinėja dešimtmečiais – nes pirmoji jo atgaila, prisirišimas prie esamo gyvenimo būdo nokautuoja drąsiems ir natūraliai pribrendusiems poelgiams. Štai meilužė, iškankinta gilių jausmų, dešimtmečiais palikinėja ir nesugeba palikti patroną , prie kurio – priprato, su kuriuo saugu...

 

Tikra laisvė neatsiejama nuo atsakomybės. Štai išlipi su plaktuku kišenėje Londone, susirandi darbą – išpildai savo svajonę atgauti savivertę ir gauti tai , ko trūko. Arba pasistatai išgodotą namuką saulėtoje Kalifornijoje ant vandenyno kranto. Arba atsisėdi į boso kėdę kokiame kurortiniame viešbutyje. Po metų, jei nostalgija nuslopsta, ateina pinigai ir pasitenkinimas. Telieka mėgautis gyvenimu be jokių įsipareigojimų praeičiai. Deja, pasiryžę išsilaisvinimui ir peržengę vidinius ir išorinius slenksčius, tipiniai lietuviai retai ne tik kad pajėgia, bet retai ir suvokia neišvengiamą atsakomybės būtinybę. Dėl mūsų tautinio, taigi ir genetinio mentaliteto ypatybių jie instinktyviai ištirpsta svetimoje kultūroje, aklai kopijuodami ne tik jos išorines klišes, bet it idealūs sugertukai persismelkia, įsikūnija į svetimos tautos charakterį. Rezultatas – amerikietiškesni už pačius amerikonus, airiškesni už pačius airius.

Nostalgijos ir praeities ryšių įkaitai sugrįš ir papildys verkšlentojų dėl sumautos tikrovės gretas. Pagauti laisvės vėjų ir paneigę atsakomybę pakeis tautybę, niveliuosis, taigi susilpnins, apvogs, išduos bendriją, kalbančią Mažvydo kalba ir saugančią žemės lopinėlį prie gintarinės pakrantės.

Jei pastarųjų bus daugiau, lietuvių tauta garantuotai išnyks, neprireiks ir pusės šimto metų . Juodžiausias, sutirštintas scenarijus – imigrantai, kurie užpildys darbo jėgos vakuumą, jei jų skaičiaus nereguliuosime. Neužmirškim, kad lietuviškos knygos ir skulptūrinės mamos , palinkusios prie ratelio jau nebėra ir nebus . Yra kosmopolitiška MTV ir youtube kultūrinė erdvė, įsiurbianti jaunuosius internautus. Kalbu apie aktyviuosius, galinčius kurti ir keisti pasaulį , o ne apie „Kelio į žvaigždes“ pasyvias aukas: jiems sąvokos laisvė-atsakomybė - tabu.

 

Taigi, ką daryti – kaip užkrėsti tautiečius laisvės ir tikrosios, atsakingosios nepriklausomybės virusu? Kas pasės sėklą? Dvynių energijos, valdančios lietuvišką gryną, teorinį mokslą, įvairius konsultantus ir patarėjus, interneto erdves, labdaros ir nesiekiančias pelno organizacijas, LT jaunimo undergraundo eksperimentus ir spaudą ( bučkis nuo Che Gevaros – nepriklausomai „Pravdai“) , STT struktūras ir žvalgybininkus. Matome, kokie galingi, uraganiniai laisvės vėjai pučia interneto komentaruose ir forumų diskusijose. Džiugu, jog būtent jie nušluos daugybę kvailų, naivių užtvarų mūsų pasąmonės saugyklose.

 

Kas ras formą ir inicijuos įstatymus, kurie padės skleistis idėjoms ir žmonėms, puoselėjantiems nepriklausomybę? Svarstyklės. Jų energijos reiškiasi, transliuojamos per istorikus,  archeologus,architektus, psichologus, vietos bankelių elitą(kredito unija) , agrarininkus, ūkininkus, farmacininkus, viešbučių ir restoranų savininkus, didmenos prekybininkus, net - per namų šeimininkes.

Kas gali realiai suteikti nepriklausomybės garantijas – paskatinti žmones burtis į piliečių bendruomenes ir patiems imtis atsakomybės už palankiomis istorinėmis aplinkybėmis (Gorbačiovas ir skilimas, kartų kaita sovietų saugumo sistemoje) atgautą nepriklausomybę?

Kas gali technologijų, genialių nepriklausomų sprendimų pagalba atverti tikrąsias duris į laisvę masėms, paprastiems žmonėms, įskiepyti mums norą būti nepriklausomiems? Kokiose liet. realybės erdvėse aktyviai cirkuliuoja ir nuolat produkuojasi uraniškosios (Vandenio planetos-valdovės) energijos. Laisvi, nepriklausantys korumpuotiems ir politizuotiems klanams verslininkai, analitikai, prokurorai, mokesčių ir kontrolės inspektoriai (deja, jų veikla išlaisvinančiai, bet ... na.. itin žiauriai išsklaido iliuzijas), profsąjungų lyderiai, pensininkai, draudikai, biudžeto planuotojai, užsienio investuotojai. Mus suvienija ir duoda stiprų postūmį atsiplėšti nuo negatyvių dalykų , taigi – išsilaisvinti - netinkama valstybės politika, ekonominė krizė, epidemijos, masinės manifestacijos, valstybinės reikšmės laidotuvės, informacija apie nelaimingų, fatališkų atsitikimų aukas, intensyvi konkurencija su kažkuo, atviro reketo banga, nepakeliama paskolų ir mokesčių našta, informacija apie valstybės prisiimtus kreditus ir augančias skolas, neveiksni socialinių išmokų sistema , šalies gamtosauga. Beje, kitose šalyse priežastys, verčiančios bendruomenę išlaisvėti – visiškai kitokios, tad šiuo atveju remtis svetimų šalių patirtimi – netikslinga.

 

Jei atvirai – uraniškas energijas Lietuvoje įkūnija ir nusikalstamo pasaulio lyderiai, mafijos vadeivos. Jokiu būdu nepateisinu kriminalo ir įstatymų pažeidimų, tačiau faktas lieka faktu – Henytė Kaune ėmėsi atsakomybės už nuskriaustą paprastą žmogų. Šią mintį sustiprino bendravimas su paprastais žmonėmis , mūsų sodybos kaimynais. Visi vieningai minėjo „karalių“, kuris palaikė realią tvarką ir kuriam galėjo pasiskųsti valdžios atstumti silpnieji, neturintys galių apsiginti. Tas „karalius“ varė prieš 10 metų samanę, augino aguonų plantacijas, gyveno tvarkingai ir ūkiškai, itin šeimyniškai - taigi buvo stiprybės pavyzdys. O svarbiausia jis turėjo realų stogą – pusbrolį reketininką, kurio parankiniai-smogikai bet kurio paros metu atvykdavo ginti teisybės. Neginu, nekenčiu nusikaltėlių, tačiau meilė paprastiems, silpniesiems verčia ieškoti svertų, kurie realiai gintų juos čia. Beje, „karalius“ atsisakė karūnos ir neformalių įgaliojimų, nes vienas bendroje betvarkėje – ne karys.

 

Diskusijose dažnai girdžiu: „kam reikalinga laisvė, juk svarbiau – pavalgyti, turėti pastogę, jaustis saugiems“. Stručio filosofija. Vandenio eroje energijos trina rasių, religijų, net lyties skirtumus, kuria naujas technologijas, kad žmonės turėtų minimalias socialines garantijas ir išsilaisvintų meilei bei kūrybai. Ir štai yra tautelė, kurios žmonėms tereikia užkimšti skrandį , dėl kurio jie pasiryžę kęsti priespaudą, neveiksnią valdžią ir socialinę neteisybę tegu ir savo orumo, augimo sąskaita. Laisvės sąlygomis žmogus tampa interaktyviu ir svarbiu valstybės piliečiu, jis ją kuria ir auga kartu su ja. O štai šalia yra nuolankių vergų tautelė, kuri stebi, kaip jos nevaldoma korumpuota valstybė vietoj socialinės apsaugos engia , dusina savo gyventojus. Pasaulyje be sienų , neišgalėdami kentėti, jie išsilaksto į laisvesnes tautas, taigi prikuria jiems naujų problemų. Nelaisvas žmogus nekuria pats, bet ir stabdo aplinkinių pažangą savo problemomis, neatsakingumu. Tampa „grūūzu“ tiems , kurie eina į priekį.

 

Amžina tiesa – kitų užengto žmogaus energetika blokuojama agresyvių svetimų energijų. Pavergtojo širdies daina – veria širdį, yra itin neharmoninga, liejasi per skausmą, agresiją ar sruogišką dievų miško humorą. Taigi dieviškame Visatos garsų spektre skamba bjaurūs disonansai. Neįmanoma išreikšti savęs, atsiskleisti oriai, pagal Dievo pavidalą, jei negali elgtis savo valia ir – svarbiausia – atsakingai. Laisvas oras turi ypatingą kvapą , anot kinų ypatingai sveiką „ce“ energiją.

Nepažinusi, neišsaugojusi nepriklausomybės šalis kuria iliuzines visuomenes, kuriose nauji balsai, idėjos skamba perversiškai, o ne pozityviai. Psichologinis mikroklimatas tokiose socialiai suparalyžiuotose visuomenėse yra KENKSMINGAS jaunai kartai, kuri minta iškreipto turinio kultūra ir santykiais.

 

Didžioji lietuvių dalis neturi galimybių būti nepriklausomi savo žemės lopinėlyje, nes neturi elementarių socialinių garantijų ir ekonominių laisvių, kurios garantuotos smulkiems prekybininkams net komunistinėje Kinijoje. Kodėl? Priežastis - mūsų mentaliteto vidiniai varžtai.

Politikai niekada šalies neišgelbės- jie pernelyg inertiški, ėdrūs ir savim patenkinti,nes šioje žemėje funkcionuoja pagal Tauro pasyviąją energetiką . Aktyvūs jie tik asmeniniuose finansiniuose interesuose. Taure Uranas kritęs, taigi jie negarantuoja, o varžo ir varžys mūsų nepriklausomybę.

 

Belieka laukti Che Gevaros. Įsivaizduokim, jog koks 24 metų jaunuolis - lyg nužengęs neo iš matricos sėda ant motociklo ir kaip jaunasis argentinietis Che pavaro per atokiausius Lietuvos kaimus, pamato balanos gadynę Žemaitijos užkampiuose 21 amžiaus pradžioje, jaunus baudžiauninkus ar raudančias iš ilgesio mamas dėl vergaujančių sūnų Ispanijos soduose ir Norvegijos braškynuose, dėl dukrų, šokančių striptizą Kipro ar Japonijos baruose, arabų buduaruose, prasigėrusius brandžius vyrus, kurie pila, nes neturi nė mažiausios vilties, kad jiems ir jų provaikaičiams čia gali kažkas pasikeisti. Netikiu, kad jo nesukrėstų vaizdai, kad jo sąžinė liktų rami.

Padaręs revoliuciją Kuboje Che atsisakė partijos vadovo posto ir parašė Fideliui Kastro, savo bendražygiui: „Dabar mano menkos jėgos reikalingos kitoms šalims. Ir aš galiu įvykdyti tai, ko tau neleidžia atsakomybė prieš Kubos liaudį.“ Che Gevaros, revoliucijų menininko misija tęsėsi – kovoti vardan tų, kurių širdys užnuodytos neviltimi, kurių sielos išsiilgo pagarbos ir žmogiškojo  orumo.

2006/06/13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 




Pridėti Komentarą

This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)
Ši svetainė – ne smurto zona. Provokatyvus, įžeidžiamas ar skleidžiantis negatyvias žinias bei emocijas komentaras bus be įspėjimo šalinamas, jo autorius – blokuojamas, praras teisę toliau komentuoti. Demokratija – tik su pliuso ženklu! Negalintys suturėti pykčio autorei rašykite tiesiai: sauleastrologe@yahoo.com

Jūsų Vardas
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite simbolius, iš paveikslėlio