Straipsniai

Avine  - silpna Veneros energija. Mums nepatinka  valdžioje  nekonfliktiški  gražuoliukai, diplomatai, puikiai sutariantys su visomis grupėmis, aštriai reaguojantys į socialumą, turintys stiprias vertybes, kultūringi  ir etiški .  Mums – kaip tautai -  tokie atrodo – na „skuduras, lėlytė, tapkė“. Mums, kaip tautai (o ne pilietinei visuomenei),   nepatinka valdžios atstovės moterys – na,  kaip Kondoliza  Raiz  . Lietuvių tautinės vadės visada  instinktyviai įgis vyriškų bruožų – trumpai kirptos, aktyvios, aštraus ereliško žvilgsnio - na, panašios į vyrukus  - tokios, kurios  sugeba prasiveržti iš čia į Briuselio koridorius ir – kokia drąsa – pačiam Brazauskui kažką pasakyti..... Teneužpyksta ant manęs mielosios  mano draugės feministės, bet kol Lietuvoje nebus pilietinės visuomenės, kur kiekvienas personaliai balsuos už savo interesus atstovaujančius valdžios atstovus,  tol gražių, elegantiškų  moterų, atstovaujančių  būtent moteriškąjį pasaulio suvokimą,  tauta nerinks. O partijų viršūnėse  vyraus –  moterys-  „savi vyrukai“, ištikimi adjutantai, o ne lygiavertės partnerės.

Avine silpna Saturno energija  - mūsų  tautos (ne valstybės) vadovai  nebūtinai turi laikytis įstatymo, elgtis dorai ir garbingai,  kryptingai, nuosekliai, atsakingai,  strategiškai, santūriai  ir nuosekliai, planuoti ilgalaikę perspektyvą . Mums pakanka, kad jis padarytų  greitą ŽYGĮ  -  tarkim, nulėktų iki Juodosios jūros  (nesvarbu, kad  neįsitvirtino pakeliui , svarbu kad greitai užkariavo ). Lai vagia, bet kad gražiai laikytųsi balne.  Ot,  Vytautas,  na, vadovų vadovas , mūsų karalius – portretai kiekvienos trobos gražiausiame kampe , šalia šventų paveikslų . Beje, mums nepatiks  labai seni valdžios atstovai – tauta  arba liaudis, didžioji mūsų dalis,  na,  nepakenčia virš savęs senukų , rimtų doruolių, griežtų ir konservatyvių. Tokius – saturniškus  -  vadovus mums parinkdavo okupantų valdžia – Sniečkus, Brazauskas (kodėl saturniški tiko būtent okupantams - kitoje ciklo dalyje) . Senesnė mūsų tautos karta dar iš inercijos renka juos, o jaunieji  balsuotojai orientuojasi  jau į aviniškus, tad svetimų valstybių  kontržvalgybininkai mums pakiša ne garbingus senolious, o nachališkus SUPERBOY.

. Patys mes  lėtapėdžių saturniečių niekada  nerinktumėm, nes nemokam kentėti dėl  tolimos ateities, susiveržti ilgam diržus, paklusti griežtai, bet teisingai tvarkai.

Bruožų, kuriuos įkūnija planetos energijos, mūsų  tautinė ( ne pilietinė!) pasąmonė  instinktyviai ieškos ir tikėsis iš renkamų vadovų . Tačiau ta pati planeta  įkūnija ir pozityvą ir negatyvą ( visuotinį gėrį/blogį) . Štai Marso vyrukas – dailiai nuaugęs, veiklus ir drąsus. Jis gali  būti ir pozityvus:

1) stoti prieš tankus. Tokį lyderį instinktyviai apsupame, apglėbiame savo kūnais, puolame saugoti .Kaip indai , irgi kolektyviai veikiantys pagal Vėžio archetipą, glaudėsi prie Gandžio. kaip Afrikos tautelės glaudžiasi priemsavo genties vado -  savimi pasitikinčio  drąsaus erelio.

2)Veikti iš idėjos : tarkim, veržtis gelbėti telšiškių , kurie, kaip Sibire,  užgulę   savo kūnais gina nuo šalčio vaikelius.

3) išjudinti  sąstingį  ir   padaryti ženklų šuolį  į priekį, ryškią  pažangą  ( mano  lietuviškojoje atmintyje išlikę Anykščių veiklusis meras, bet kažkodėl  nefiksuoju – ramiai dirbančių, konservatorių)

4)aktyviai kovoti už šalies interesus, nepabijoti parodyti Europos sąjungai, ko mes siekiam ir ko nenorim;

5) nebijoti kautis iki paskutinio lašo su tais, kurie mus skriaudžia ( išmesti iš Telšių  tą  prakeiktą Litesko už  pakarpos su visais jo priedais ir padaliniais )

6) švęsti lietuviškas  kūčias Maskvoje  okupacijos laikais.

O štai negatyvusis Marsas – tokius vyrukus išrenkame, kai biuleteniuose nėra iš ko rinktis:

- chuliganas ( Šustausko, Veselkos  ar Boso tipas),   grubus ir įžūlus, lipantis per lavonus - greitai ir egoistiškai, chamas, rėksnys,  jėgos metodų šalininkas, trankantis kumščiu į stalą,  hitleriškas, gaujos vadas,  puolantis mus atvirai ir prie visų, neišauklėtas, prasčiokas – na patrankų mėsa  ar  bukas raumenų kalnas, meilės nuotykių ieškotojas . . Tokių daug matau tarp naujalietuvių bendrovių vadovų – brutalūs, be ceremonijų , smurtaujantys namuose ir darbe, keičantys  jaunas paneles kaip pirštines. . Jie lenda be eilės kamščiuose, atvirai tyčiojasi iš ramesnių, riaugėja ir kitaip reiškia savo kūno įgalumą.

Toks Marsas buvo padavęs mane į teismą už tai, kad aprašiau jo chuliganiškus nuotykius. Jo istorija – Holivudo trileris:  atleido iš ligoninės, nes girtas operacinėje , prie ligonio,  sulaužė prausyklę, atleistas  įpykęs su pistoletu  atlėkė į ligoninės kiemą  ir suko ratus aplink, šaudydamas į varnas :“aš jus  visus užmušiu“. Kitąsyk įlėkė į ligoninės koridorių, nuplėšė  nuo sienos ugnies gesintuvą ir apipurškė putomis visą koridorių, kur stovėjo ligonių lovos  - sesutės žiemą, prie atvirų langų ilgai gramdė koridoriuje sustingusias  putas.  Vėliau  džeimsas bondas atlėkė su lagaminu , prikimštų dolerių , ir  plaikstėsi jais prieš skyriaus vedėjos nosį:“mano brolis prokuratūroj dirba , aš visus jus iškrušiu“.  Straipsnio herojus balotiravosi į seimą , puikiai ir žaibiškai  suorganizavo rinkimų kampaniją , patiko labai rinkėjams, bet na .. mūsų leidinio publikacija sutrukdė. Kaubojus  įsiuto ir prisiteisė tada  maksimalią sumą – 10 tūkstančių,  viešą atsiprašymą. Ne , teisėjų jis nepapirko, manau teismas tiesiog neapsikentė jo grubaus  spaudimo.

Daug negatyvių Marsų  valdžioje – muštynės prie lovio.

Daug pozityvių – konstruktyvi  veikla  ir ekonomikos proveržis.

Pikta Saulė  - „provincijos kniaziai“ ir viešpačiai, mini-tironai.

Gerų saulių vienoj vietoj daug nebūna, ji visada tik viena - na, kaip Malinauskas  Druskininkų parapijoj.

Senelis  prieš mirtį  tylomis  piktinosi matydamas  naujos valdžios neįgalumą  - naglų, alkanų , veiklių grumtynes  prie lovio: „ Negaliu žiūrėt, Plechavičiaus Lietuvai reikia.“ Tikiu, kad Plechavičius  tipažas -  tikras kariūnas mums tiktų. Dėl to mūsų potencialūs lyderiai - iš  kariūnų tarpo -  keistomis aplinkybėmis laisvės sąlygomis žūsta -  keistose avarijose, juos suima už  neva  ginklų laikymą ar padaro  iš jų  revoliucijų meikerius, išveda narsiausius vyrus į Pakaunės miškus ir padaro juos kvailiais ,  diskredituoja karo stovyklose – pakišdami laisvo elgesio moteris   - kad tik,  neduok Dieve,  tauta jų nespėtų iškelti.  Jų lėktuvai dūžta.Jie net nespėja iškilti. Nesu paranojikė,  bet   analitiškas protas  ir gilus istorijos pažinimas negali nefiksuoti šių  sutapimų. Šokiravo politinio kalinio  Petrusevičiaus suėmimas. Labiau įžeisti mūsų laisvę  kažin ar įmanoma. Skaitykite Orwela "1984 m". Mus papirkinės pinigais, mūsų tautos  lyderėms pakiš meilužius, kurie per jausmus jas neutralizuos,  mus vadins ligoniais ir prikaišios viso labo Vieną tvorą, tuos, ,kuries stos ginti teisybės vadins kvailiais ir nevispročiais. Nebijokim pasirodyti kvailiais, kai tenka ginti Tiesą ir savo žemę. Mus kabins ant mūsų silpnnybių. Štai puikus patriotas dėstytojas randamas su vaikų pornografija. Kodėl kas jį prijaukino, pasodino ant šios  adato, ištvirkino? Tačiau studentų akyse jau jis nėra lyderis. Kad tai ne fantazija - siūlau paskaityti Pelevino naujausią romaną "DPP" - ten meniškai aprašyta, kaip žmonės praryja  "internetinius" nuodėmės  kabliukus ir  kaip socialiniai autoritetai tampa beverčiai, nes visada galima jiems "prisiūti" jų nuodėmes.

Dar paminėsiu  Saulėto tipo tautos vadovą  - A.Smetona.  Daug jis turėjo trūkumų  Mano dėdė – karo lakūnas – buvo ištremtas į Alytų už antismetoniško pučo organizavimą. Bet aš nepykstu. Esu dėkinga A.Smetonai už mokyklų aktyvų steigimą Vilniaus krašte, už jaunų lietuvių talentų skatinimą, už pagarbą kultūrai – už aktyvų tautos švietimą . Jo saulėtoji pusė mums labai daug davė.

O kaipgi dabar? Ką pasirinkti, kai mums  Marsiški lyderiai eksportuojami iš šalies, arba patys įžūliai  prasibrauna į viršūnes? Negi rinksim Marijoną  Mikutavičių, nors jis savo žmogiškomis savybėmis, visai tiktų?   NEŽINAU. Tikrai. Žvaigždėse nieko neparašyta, koks bus išrinktas, netikėkit šiomis pasakomis. Garsusis Globa  irgi  yra įtrauktas į pirao kampanijų sąmatas ir pranašauja tai,už ką jam moka.  Anksčiau, juk karalystės buvo paveldimos. Bepigu buvo astrologams išpranašauti iš tunto paveldėtojų – kas bus. Dabar žvaigždės ir jų kūrėjai  duoda laisvę mums laisvai rinktis. Be abejo, daug ką lemia  metų energijos,  palankus periodas kiekvieno vadovo biografijoje, jo karminis potencialas – ar gali vadovauti. Ištyriau daug mūsų  dabarties politikų  -  tikrieji , Likimo pažymėti   vadovai yra brutaliai nustumti į pašones  marsietiškųjų tipažų.

Piaro specialistai dažnai  intuityviai nujaučia, koks įvaizdis mums tiktų . Jiems tai darbas  ir verslas, dauguma jų neturi moralinės atsakomybės . Ima,  ir už  kelis milijonus padaro iš  nykštuko milžiną . Juk mes , rinkdamiesi kandidatą,  vartojame tik ekraninį ar spaudos įvaizdį, o ne  tiriame įžvalga realų žmogų. Kas didesnis aktorius  (tuo ypatingai pasižymi Dvyniai ir Žuvys pagal Saulę )  tas  organiškiau ir  įsipaišys į  kuriamą įvaizdį – suvaidins mums mūsų karūną marsietį.

Nenorių įžeisti Žuvų. Geroji Žuvų Saulės pusė  - dvasingumas ir  idealizmas,  tikrasis šventumas, net fanatiškas  pasiaukojimas . Po Žuvų ženklu yra gimęs Romas Kalanta, Justinas Marcinkevičius  - kokie mes būtumėm be jų aukos. Po Žuvų ženklu yra gimęs  Vilniaus  meras. Palieku  kritiškai patiems nuspręsti, ar jis pajėgus  bent jau paaukoti savo ambicijas?

Naglesni  valdžios atstovai jau patys, be piaro, žino kaip elgtis, kad sužavėtų daugumą rinkėjų – drąsiai meta iššūkius (ekrane, ne gyvenime), kovoja su sistema  tik tada, kai į juios nukreipamos TV kameros ar jie duoda interviu ir t.t.

Mūsų išsigelbėjimas – maža šalis. DALINKIMËS INFORMACIJA tarp savęs . Gi giminių krašte  lengva gauti žinių, iš kur pas rajono centro  bachūrus  tiek kapitalo, kad savo lyderį kone į prezidentus iššauna ? Gi  apie tai prasitaria jų giminės , vaikai.Tuo puikiai naudojosi okupantų saugumas – iš mūsų plėšė, šantažuodami giminių saugumu,  žinias apie rezistentus, vėliau ir patys skundėme. Dabar skundai mažai ką  veikia... Besiskundžiant  ar laukiant Kariūno ant žirgo galima  prie nešaldomų grindų prišalti – ir niekas už tai neatsakys. Bet juk galime  savo rate partizaniškai, tarp pačių artimiausių,  aptarti , ką kas žino ne iš spaudos apie  kandidatus .  Tai ir bus mūsų partizaniška viešoji nuomonė.

Naiviai tikiuosi, kad , pašalę kaip Sibire,  telšiškiai  nebalsuos už  ką nors,  susijusį su Litesko grupe . Kad kino mylėtojai nebalsuos už valdžią, kuri uždaro kino teatrus ir vaikų laisvalaikio klubus. Kad šunų  mylėtojai nebalsuos už tuos,  kurie, tarkim, vaikystėje kankino brisius . Nebalsuos, nes nenorės, kad dauguma jų apylinkės brisių gautų galą . Nebalsuos už tuos, kurių švogeriai eksportuoja lietuvaites šeichams. Mano kaimynė nebalsuos už tą, kuris nepasiūlys, kaip iškelti   iš Savanorių rajono narkodispanserį.

Iš mūsų  mažų interesų susidės didelis VIEŠASIS  INTERESAS, kurio neįveiks žvitrūs kaubojiški bachūrai ir jų gaujos. Taip galbūt pradės plėtotis  reali savivalda, demokratijos sargybinė.

Demokratija sunkai gimsta, ypač šalyje, kuri neturi jos  tradicijų, mums net nėr  ką atsigręžti .Tai, kad plušam ministerijose ir čia veikai ES fondai - dar neįrodo  demokratijos . Ji ta, parodomoji , išoriniam pasauliui rodom, kokie esma solidūs  valstybininkai, kaip uoliai vykdom direktyvas, nors iš esmės demokratijos  Lietuvoje nėra. nes demokratija - tai lygios teisės viesiems, o ne 205 šeimų.

Gal bendrom jėgom – informuodami vienas kitą ,  dalindamiesi informacija – suvoksime,  ko vertas tas ar kitas žmogus. Balsuokim ne už partijos narį, o už asmenybę . Išrinkę nebijokim iš jo  reikalauti. Tautos virtimas pilietine visuomene įmanomas irgi per aviniškas energijas – mes patys turim tapti grubūs ir reiklūs, net agresyvūs  savo rinktiems atstovams ten, viršuje, pulti juos be gailesčio – kad jiems  būtų baisu lįsti prie lovio .Tikriems Marso energijas įkūnijantiems lyderiams ir lyderėms – nebaisu:  nes     jie  idealistiškai kaunasi su slibinais už laisvę  vada tautą į tislą iš idėjos,  o ne už  duonos kąsnį. Jie mūsų nebijos. Tiesa,  viešam valdžios puolimui trukdo mūsų moralė.Už aktyvią pilietinę poziciją valdžios atžvilgiu  mus psichiatrai gali apšaukti nesubalansuotais, psichopatais, turinčiais seksualinių problemų. Net mylimi dvasininkaii gali gesinti mūsų pilietinę narsą  kvietimu susitaikyti - kaip buvo užgesinta liustracijos idėja nepriklausomybės pradžioje.

Jei  demokratija įsitvirtins, ir pagaliau tapsime pilietine visuomene su viešu interesu – Avinai išnyks iš rinkimų plakatų, nes rinksime lyderius, kurie atstovauja mūsų interesus, o ne vadovų idealus. Rinksime  GALVODAMI APIE SAVO ATEITĮ, o ne iš meilės , gilių jausmų , simpatijos ar antipatijos sudievintam lyderiui. Kas jis - kad grąžintų mums mūsų meilę? Mūsų dėdė ar teta? Liaukimės į juos žiūrėti kaip į sūnus, tėčius, vyrus, meilužius. Jie - valstybės veikėjai, kurie  privalo sumąstytiu ir paaiškinti paprastai ir aiškiai, ką ir kaip darys, kad turėtumėm darbo, kad  galėtumėm atostogauti bent jau Turkijoj.

Tikri piliečiai  balsuos ne už   vaizdinius -  "Avinus" plakatuose , o už  realius lyderius – kurie kažką inicijavo savo rajone, mieste, valstybėje.    Piliečiai nepuls kitataučių – o gerbs juos, kaip  lygiaverčius balsuotojus. Piliečiai netikės mitais, nes vadovausis kritiniu protu ir INFORMACIJA, faktais.

Mylite  gamtą? Nagi nerinkite to, kuris naikina parkus.  Mylite vaikus? Nerinkite daugpatystės šalininkų, nemokančių alimentų.   Branginate senelių kapus – nerinkite kapų ardytojų . Ir nesimelskime kandidatams kaip Karaliams Saulėms nedievinkime jų. Tai įmanoma  tik tuo atveju, kai balsuosim ne kaip visi, kaip dauguma, nežiūrėsim į reitingus. Tik į kandidato nuopelnų sąrašus   ir jo programą . Taip, vis mažiau   mūsų tamsiuose miesteliuose žmonės turi objektyvios  informacijos  ir pajėgia kritiškai mąstyti –  betgi kreipkitės į šviesuolius , kurie turi Internetą,   skaito laisvą užsienio spaudą – jie  apšvies, kas vagis, o kas tikrasis kariūnas. Nepatingėkite apšviesti tų, kurie balsuoja už skalbimo paką – kuo jiems gresia tokia jų pilietinių teisių išdavystė . Įsiveskite greičiau internetą, kad nereikėtų balsuoti už  "dirbtinus"  Avinus. Įžvelkime  ir puoselėkime  tikruosius savo lyderius, kurie atsives ir partijas. Mažai tautai jie būtini kaip oras, kol neveikia demokratija.  Partinė sistema mažije, neišsivysčiusioje iki valstybės bendruomenėje, kaip matome, veda į laisvės praradimą. Mes jau baigiame ją prarasti.