Saules horoskopai

saule@horoskopas.lt
www.horoskopas.lt

 

Straipsniai

2006-01-26

Būdas lietuvių - astrologijos tarme(1 dalis)

Būdas lietuvių – astrologijos  tarme  (1 dalis)

Gyvenu Vilniuje. Neramios nuotaikos dėl  interpeliacijos merui sklinda net pro langų plyšius ir trukdo grąžinti skolas – vėluojančius horoskopų užsakymus (atsiprašau kantriai laukiančių, niekas neliks nuskriaustas...) . Kilo mintis -   paaiškinti, kodėl tiek įniršio  sukelia mūsyse  valdžia, vadovai,  lyderiai, kodėl į juos taip agresyviai reaguoja mūsų kolektyvinė pasąmonė. Juk mūsų „megztosios beretės“ – politikų  fanai – kone agresyviausi Europoje.

Pamėginkim  ramiai ir kritiškai paanalizuoti savo tautinius archetipus, verčiančius mus kaskart rinkti jauną , drąsų karžygį ir kaskart skaudžiai nusivilti. Juk rinkimai dažnės,  bus naudojamos vis sudėtingesnės rinkimų technologijos, kurių tikslas – pateikti mums, rinkėjams, kandidato įvaizdį, kuris sukeltų daugiausia jausmų euforijos.  Kaip užkirsti kelią diktatoriams ir atverti – charizmatiniams, pozityviems lyderiams?

Gal  pradžioj susivokim savyje, kad galėtumėm atsispirti technologijoms – intelektualių analitikų kampanijoms, nukreiptoms į mūsų kilniausius patriotinius  jausmus. Tų kampanijų  produktai -  lyderiai su dvigubu veidu.Viešas - avino tipo , drąsus ir veržlus, o tas nematomas, tikrasis, atstovauja tikruosius jo bruožus ar jį pasamdžiusių grupių, užsienio šalių interesus.

 

Lietuvių  kolektyvinės pasąmonės archetipuose valdžią , vadovus išreiškia Avino ženklo energijos ir simboliai. Aviną valdo Marso planeta . Tad daugumai  čia gyvenančių vaizduotėje  idealus vadovas  atitinka Marso tipą:  vienas lauke karys,  idėjinis ,  drąsus, veržlus,  energingas,  greitas, itin  vyriškas, kaubojiškas, protingas,  sportiškas, iniciatyvus, dalykiškas, veiklus, nieko nebijantis ir galintis nugalėti slibiną – seną valdovą. Na,  toks erelis su motociklu,  lakūnas aukštybėse ar dangoraižių statytojas, kuris vienu kardo mostu nugali visas  mus  prislėgusias negeroves.  Žygiūnas. Spartuolis.Novatorius (novacijos sietinos su Avino ženklu). Pažangietis. Pionierius – raudonveidis ir atviro žvilgsnio. Bebaimis  VP vadybinkas – kaip  peilis per sviestą , mikliai  atrėžiantis  naujų rinkų erdves  (greitai, bet trumpam).  Aktyvistas, turintis žvėrišką pramušamąją galią.  

Mes -  kaip    vienalytė tauta - atitinkam Vėžio archetipą -  jautriasieliai, meniški,  dvasingi, šeimyniški, tikri geruoliai,  darbštūs, labiau kreipiantys dėmesį į  lyderių charakterio bruožus ir jų praeitį, nei į konkrečius jų darbus ir jų poelgius iki valdžios olimpo. Iš prigimties esam  patologiškai baikštūs ir pažeidžiami, nes jaudinamės dėl savo vaikų, tėvelių, dėl savo išpuoselėtų namų  ir artimųjų,  dėl duonos kąsnio ir buitinių dalykų, kurie užgožia  aukštesnius žmogaus poreikius - laisvę, nepriklausomybę.  Esama bene vienintėliai Europoje įkūnijantys  patriotizmą gryname pavidale - na mylim savo Tėvynę, savo žemę visa širdimi, nors išoriškai galimstenėti ir jąkeikti, kaip pamotę motiną, prie kurios vis vien sugrįžtam ir sugrįžtam, nes esam prisirišę.  Tas didvyriškas pasiaukojimas dėl savų, savo giminių  vertas pagarbos. O mūsų patriotizme - slypi mūsų didžioji stiprybė, kuri žavi užsieniečius ir bus pavyzdys kitoms pasaulio tautoms - kaip  ir koėl reikia branginti  ir puoselėti savo žemę, kokia jėga-   galingos energijos- gaunamos iš savo   šaknų .Juk bepotiškame moderniame pasaulyje visad turi būti lopinys - kuris su istorija, su protėvių šešėliais , kaip atrama - pamąstyti, susivokti savyje ir savo  veiklos prasmėse, kurios dažnai nepstebimos dalykinėje erzelynėje.

Mano didžiausias  autoritetas – amžinatilsį  senelis. Prasidėjus okupacijai jis įsidarbino steigiamoje  ministerijoje, kad prieitų  prie   numatytų tremtinių  sąrašų  - ir įspėtų juos dėl išvežimo. Jis rizikavo gyvybe, bet spėjo išgelbėti, suslėpti Sibiro šalčiams pasmerktas  giminių šeimas, kiek artimųjų  kone jėga išstūmė į Vakarus. Tuos , kuriuos  okupantai ( ne rusai, o okupantai, bolševizmo idėjų apkvailinti) išvežė,   senelis glaudė metų metais svetingame name Vilniaus Žvėryno rajone.  Pirmą kąsnį  atiduodavo jiems – Sibiro aukoms, ir tik po to – savo trims našlaičiams vaikams, kurių jautri mama neišlaikė okupacijos teroro. Nežinau, ar aš jos vietoje pajėgčiau išlaikyti , kai  jėga įkurdinti senelio name saugumiečiai  liepdavo vidury nakties rinktis lagaminus. Ji tirtėdavo – inteligentė, ateitininkė -   miesto centre, langai į dabartinį seimą -   pernakt ant lagaminų su trimis mažyliais. Senelis slapstėsi ir gelbėjo  juos    - su kažkuo gėrė,  prieš kažką žemindavosi, kažką maldavo – niekas to nežino  ir nesužinos . Mano tėvo ir jo šeimos neišvežė. Bet močiutė neištvėrė baimės dėl vaikų. .

Tą patį aukojimąsi regiu ir dabar. Štai  puiki pažįstama .  Jai nepasisekė  smulkus versliukas , nes toks  iš principo negali mūsų įstatymų terpėje pasisekti  paprastiems žmonėms „be stogo“ ir pradinio kapitalo. Ji aktyviai  stovi su plakatais merijoje  palaikydama vieną iš  plejados buvusių ir būsimų erelių-  įžūlių vadukų, kuriuos mums  su parašiutais nuleidžia su gražiom legendom apie sunkią vaikystė ar narsias kovas  afgane.  Maža , kad  mooteris stovi su plakatu ir žvake už durų 4 val, kol vyksta balsavimas,  ji  duoda interviu žurnalistams, kaip karštai palaiko "ginamą"  lyderį. Iš tiesų , jai visiškai nerūpi , ką  taip "narsiai" gina.  Jai svarbu išmaitinti savo vaikus, bedarbį vyrą – dėl to  apsimeta aktyvia piliete, nes plakatų dalytojai jai pažadėjo lengvatas naujam verslui pradėti. Tai unikalus fenomenas atvirame pasaulyje.  Pasaulis, demokratijos gynėjai,  mato  tuos  mūsų emocionalius valdžios palaikytojus – ir tiki , jog jie  išreiškia  savo pilietinę  valią ir  išties palaiko savo lyderius, nori būtent to mero, partijos.

Taip agitacija vykdoma Šiaurės  Korėjoje.  Ten  pasaulio laisvieji  žurnalistai fiksuoja alpstančius  paskutinėse gretose demonstrantus, prievartines šypsenas, špikus, kurie įdėmiai stebi demonstrantų kolonas. Mūsų demonstrantų šypsenos – nuoširdžios, nes ko nepadarysi dėl tų, kurie liko namie – alkani, basi .

Dėl to mūsų krašte „užlūžta“  visos marketinginės,   viešos nuomonės tyrimo  sistemos. Mes sakom tai, ką  sako dauguma,  ką reikia sakyti - nes karštligiškai bijom, jaudinamės (tai Mėnulio, Vėžio energijos   – jaudintis, bijoti dėl savų) – ką gi atnešim  mūsų mažyliams ir seneliams pavalgyti, apsirengti, kad nepakenktumėm savo vaikams, savo giminei. Mums SAUGIAU - su visais, savame klane. Faktiškai dar esam bendruomenė, tauta, o ne valstybė. Tie  giminystės klanai, savotiškos mafijos -  seime, versle, žiniasklaidoje - puikus įrodymas, kad gyvenam kaimais.

Štai mums rinkimų metu pateiks kaladę  kandidatų – daugumos  akys vėl nukryps į drąsų, stiprų, vikrų . V.Landsbergio fenomenas – jis drąsiai išžygiavo iš  paties KREMLIAUS (slibino rūmų).  Išžygiavo ir pasiliko amžiams mūsų širdyse kaip  stipriausias vadovas.

Avino ženklas sietinas  ir su itin stipria Saulės energija. Jos intensyvumas  kartais net užgožia puolamąją, karingąją  Marso  esmę. Mūsų  kolektyvinė pasąmonė geidžia  tokio kario  (na gal ir kariūnės-amazonės)  ant žirgo, kuris – asmenybė, moka laikytis scenoje , prieš publiką,  yra valdingas . dramatiškas , artistiškas, myli vaikus ir menus,  spinduliuoja pasitikėjimą savimi, puikiai leidžia laisvalaikį  ir moka švęsti šventes – bendrauja  kaip lygus su jaunimu, turi mylimą moterį, kuri jį garbina  . Mes tokį linkę garbinti ir šlovinti kaip karalių Saulę. Toks buvo Didysis karalius Vytautas. Tokie buvo didikai Giedraičiai - kurie vertė Biblijas, dalino elementorius būrų vaikams, švietė ir buvo aukščiausio humanizmo pavyzdžiai.

Avine  - silpna Veneros energija. Mums nepatinka  valdžioje  nekonfliktiški  gražuoliukai, diplomatai, puikiai sutariantys su visomis grupėmis, aštriai reaguojantys į socialumą, turintys stiprias vertybes, kultūringi  ir etiški .  Mums – kaip tautai -  tokie atrodo – na „skuduras, lėlytė, tapkė“. Mums, kaip tautai (o ne pilietinei visuomenei),   nepatinka valdžios atstovės moterys – na,  kaip Kondoliza  Raiz  . Lietuvių tautinės vadės visada  instinktyviai įgis vyriškų bruožų – trumpai kirptos, aktyvios, aštraus ereliško žvilgsnio - na, panašios į vyrukus  - tokios, kurios  sugeba prasiveržti iš čia į Briuselio koridorius ir – kokia drąsa – pačiam Brazauskui kažką pasakyti..... Teneužpyksta ant manęs mielosios  mano draugės feministės, bet kol Lietuvoje nebus pilietinės visuomenės, kur kiekvienas personaliai balsuos už savo interesus atstovaujančius valdžios atstovus,  tol gražių, elegantiškų  moterų, atstovaujančių  būtent moteriškąjį pasaulio suvokimą,  tauta nerinks. O partijų viršūnėse  vyraus –  moterys-  „savi vyrukai“, ištikimi adjutantai, o ne lygiavertės partnerės.

Avine silpna Saturno energija  - mūsų  tautos (ne valstybės) vadovai  nebūtinai turi laikytis įstatymo, elgtis dorai ir garbingai,  kryptingai, nuosekliai, atsakingai,  strategiškai, santūriai  ir nuosekliai, planuoti ilgalaikę perspektyvą . Mums pakanka, kad jis padarytų  greitą ŽYGĮ  -  tarkim, nulėktų iki Juodosios jūros  (nesvarbu, kad  neįsitvirtino pakeliui , svarbu kad greitai užkariavo ). Lai vagia, bet kad gražiai laikytųsi balne.  Ot,  Vytautas,  na, vadovų vadovas , mūsų karalius – portretai kiekvienos trobos gražiausiame kampe , šalia šventų paveikslų . Beje, mums nepatiks  labai seni valdžios atstovai – tauta  arba liaudis, didžioji mūsų dalis,  na,  nepakenčia virš savęs senukų , rimtų doruolių, griežtų ir konservatyvių. Tokius – saturniškus  -  vadovus mums parinkdavo okupantų valdžia – Sniečkus, Brazauskas (kodėl saturniški tiko būtent okupantams - kitoje ciklo dalyje) . Senesnė mūsų tautos karta dar iš inercijos renka juos, o jaunieji  balsuotojai orientuojasi  jau į aviniškus, tad svetimų valstybių  kontržvalgybininkai mums pakiša ne garbingus senolious, o nachališkus SUPERBOY.

. Patys mes  lėtapėdžių saturniečių niekada  nerinktumėm, nes nemokam kentėti dėl  tolimos ateities, susiveržti ilgam diržus, paklusti griežtai, bet teisingai tvarkai.

Bruožų, kuriuos įkūnija planetos energijos, mūsų  tautinė ( ne pilietinė!) pasąmonė  instinktyviai ieškos ir tikėsis iš renkamų vadovų . Tačiau ta pati planeta  įkūnija ir pozityvą ir negatyvą ( visuotinį gėrį/blogį) . Štai Marso vyrukas – dailiai nuaugęs, veiklus ir drąsus. Jis gali  būti ir pozityvus:

1) stoti prieš tankus. Tokį lyderį instinktyviai apsupame, apglėbiame savo kūnais, puolame saugoti .Kaip indai , irgi kolektyviai veikiantys pagal Vėžio archetipą, glaudėsi prie Gandžio. kaip Afrikos tautelės glaudžiasi priemsavo genties vado -  savimi pasitikinčio  drąsaus erelio.

2)Veikti iš idėjos : tarkim, veržtis gelbėti telšiškių , kurie, kaip Sibire,  užgulę   savo kūnais gina nuo šalčio vaikelius.

3) išjudinti  sąstingį  ir   padaryti ženklų šuolį  į priekį, ryškią  pažangą  ( mano  lietuviškojoje atmintyje išlikę Anykščių veiklusis meras, bet kažkodėl  nefiksuoju – ramiai dirbančių, konservatorių)

4)aktyviai kovoti už šalies interesus, nepabijoti parodyti Europos sąjungai, ko mes siekiam ir ko nenorim;

5) nebijoti kautis iki paskutinio lašo su tais, kurie mus skriaudžia ( išmesti iš Telšių  tą  prakeiktą Litesko už  pakarpos su visais jo priedais ir padaliniais )

6) švęsti lietuviškas  kūčias Maskvoje  okupacijos laikais.

 

O štai negatyvusis Marsas – tokius vyrukus išrenkame, kai biuleteniuose nėra iš ko rinktis:

- chuliganas ( Šustausko, Veselkos  ar Boso tipas),   grubus ir įžūlus, lipantis per lavonus - greitai ir egoistiškai, chamas, rėksnys,  jėgos metodų šalininkas, trankantis kumščiu į stalą,  hitleriškas, gaujos vadas,  puolantis mus atvirai ir prie visų, neišauklėtas, prasčiokas – na patrankų mėsa  ar  bukas raumenų kalnas, meilės nuotykių ieškotojas . . Tokių daug matau tarp naujalietuvių bendrovių vadovų – brutalūs, be ceremonijų , smurtaujantys namuose ir darbe, keičantys  jaunas paneles kaip pirštines. . Jie lenda be eilės kamščiuose, atvirai tyčiojasi iš ramesnių, riaugėja ir kitaip reiškia savo kūno įgalumą.

Toks Marsas buvo padavęs mane į teismą už tai, kad aprašiau jo chuliganiškus nuotykius. Jo istorija – Holivudo trileris:  atleido iš ligoninės, nes girtas operacinėje , prie ligonio,  sulaužė prausyklę, atleistas  įpykęs su pistoletu  atlėkė į ligoninės kiemą  ir suko ratus aplink, šaudydamas į varnas :“aš jus  visus užmušiu“. Kitąsyk įlėkė į ligoninės koridorių, nuplėšė  nuo sienos ugnies gesintuvą ir apipurškė putomis visą koridorių, kur stovėjo ligonių lovos  - sesutės žiemą, prie atvirų langų ilgai gramdė koridoriuje sustingusias  putas.  Vėliau  džeimsas bondas atlėkė su lagaminu , prikimštų dolerių , ir  plaikstėsi jais prieš skyriaus vedėjos nosį:“mano brolis prokuratūroj dirba , aš visus jus iškrušiu“.  Straipsnio herojus balotiravosi į seimą , puikiai ir žaibiškai  suorganizavo rinkimų kampaniją , patiko labai rinkėjams, bet na .. mūsų leidinio publikacija sutrukdė. Kaubojus  įsiuto ir prisiteisė tada  maksimalią sumą – 10 tūkstančių,  viešą atsiprašymą. Ne , teisėjų jis nepapirko, manau teismas tiesiog neapsikentė jo grubaus  spaudimo.

Daug negatyvių Marsų  valdžioje – muštynės prie lovio.

Daug pozityvių – konstruktyvi  veikla  ir ekonomikos proveržis.

Pikta Saulė  - „provincijos kniaziai“ ir viešpačiai, mini-tironai.

Gerų saulių vienoj vietoj daug nebūna, ji visada tik viena - na, kaip Malinauskas  Druskininkų parapijoj.

Senelis  prieš mirtį  tylomis  piktinosi matydamas  naujos valdžios neįgalumą  - naglų, alkanų , veiklių grumtynes  prie lovio: „ Negaliu žiūrėt, Plechavičiaus Lietuvai reikia.“ Tikiu, kad Plechavičius  tipažas -  tikras kariūnas mums tiktų. Dėl to mūsų potencialūs lyderiai - iš  kariūnų tarpo -  keistomis aplinkybėmis laisvės sąlygomis žūsta -  keistose avarijose, juos suima už  neva  ginklų laikymą ar padaro  iš jų  revoliucijų meikerius, išveda narsiausius vyrus į Pakaunės miškus ir padaro juos kvailiais ,  diskredituoja karo stovyklose – pakišdami laisvo elgesio moteris   - kad tik,  neduok Dieve,  tauta jų nespėtų iškelti.  Jų lėktuvai dūžta.Jie net nespėja iškilti. Nesu paranojikė,  bet   analitiškas protas  ir gilus istorijos pažinimas negali nefiksuoti šių  sutapimų. Šokiravo politinio kalinio  Petrusevičiaus suėmimas. Labiau įžeisti mūsų laisvę  kažin ar įmanoma. Skaitykite Orwela "1984 m". Mus papirkinės pinigais, mūsų tautos  lyderėms pakiš meilužius, kurie per jausmus jas neutralizuos,  mus vadins ligoniais ir prikaišios viso labo Vieną tvorą, tuos, ,kuries stos ginti teisybės vadins kvailiais ir nevispročiais. Nebijokim pasirodyti kvailiais, kai tenka ginti Tiesą ir savo žemę. Mus kabins ant mūsų silpnnybių. Štai puikus patriotas dėstytojas randamas su vaikų pornografija. Kodėl kas jį prijaukino, pasodino ant šios  adato, ištvirkino? Tačiau studentų akyse jau jis nėra lyderis. Kad tai ne fantazija - siūlau paskaityti Pelevino naujausią romaną "DPP" - ten meniškai aprašyta, kaip žmonės praryja  "internetinius" nuodėmės  kabliukus ir  kaip socialiniai autoritetai tampa beverčiai, nes visada galima jiems "prisiūti" jų nuodėmes.

Dar paminėsiu  Saulėto tipo tautos vadovą  - A.Smetona.  Daug jis turėjo trūkumų  Mano dėdė – karo lakūnas – buvo ištremtas į Alytų už antismetoniško pučo organizavimą. Bet aš nepykstu. Esu dėkinga A.Smetonai už mokyklų aktyvų steigimą Vilniaus krašte, už jaunų lietuvių talentų skatinimą, už pagarbą kultūrai – už aktyvų tautos švietimą . Jo saulėtoji pusė mums labai daug davė.

O kaipgi dabar? Ką pasirinkti, kai mums  Marsiški lyderiai eksportuojami iš šalies, arba patys įžūliai  prasibrauna į viršūnes? Negi rinksim Marijoną  Mikutavičių, nors jis savo žmogiškomis savybėmis, visai tiktų?   NEŽINAU. Tikrai. Žvaigždėse nieko neparašyta, koks bus išrinktas, netikėkit šiomis pasakomis. Garsusis Globa  irgi  yra įtrauktas į pirao kampanijų sąmatas ir pranašauja tai,už ką jam moka.  Anksčiau, juk karalystės buvo paveldimos. Bepigu buvo astrologams išpranašauti iš tunto paveldėtojų – kas bus. Dabar žvaigždės ir jų kūrėjai  duoda laisvę mums laisvai rinktis. Be abejo, daug ką lemia  metų energijos,  palankus periodas kiekvieno vadovo biografijoje, jo karminis potencialas – ar gali vadovauti. Ištyriau daug mūsų  dabarties politikų  -  tikrieji , Likimo pažymėti   vadovai yra brutaliai nustumti į pašones  marsietiškųjų tipažų.

Piaro specialistai dažnai  intuityviai nujaučia, koks įvaizdis mums tiktų . Jiems tai darbas  ir verslas, dauguma jų neturi moralinės atsakomybės . Ima,  ir už  kelis milijonus padaro iš  nykštuko milžiną . Juk mes , rinkdamiesi kandidatą,  vartojame tik ekraninį ar spaudos įvaizdį, o ne  tiriame įžvalga realų žmogų. Kas didesnis aktorius  (tuo ypatingai pasižymi Dvyniai ir Žuvys pagal Saulę )  tas  organiškiau ir  įsipaišys į  kuriamą įvaizdį – suvaidins mums mūsų karūną marsietį.

Nenorių įžeisti Žuvų. Geroji Žuvų Saulės pusė  - dvasingumas ir  idealizmas,  tikrasis šventumas, net fanatiškas  pasiaukojimas . Po Žuvų ženklu yra gimęs Romas Kalanta, Justinas Marcinkevičius  - kokie mes būtumėm be jų aukos. Po Žuvų ženklu yra gimęs  Vilniaus  meras. Palieku  kritiškai patiems nuspręsti, ar jis pajėgus  bent jau paaukoti savo ambicijas?

Naglesni  valdžios atstovai jau patys, be piaro, žino kaip elgtis, kad sužavėtų daugumą rinkėjų – drąsiai meta iššūkius (ekrane, ne gyvenime), kovoja su sistema  tik tada, kai į juios nukreipamos TV kameros ar jie duoda interviu ir t.t.

Kaip atskirti įvaizdį nuo tikrovės? Turėti išsamią   INFORMACIJA. Matome, kad žiniasklaida didžiąja dalim  tapo šališka –  neatspari benderiams  su lagaminais žaliųjų. Tikri žurnalistai – tai pikti šunys, lojantys  ant to, kas ardo demokratijos pamatus . Mūsų  dauguma žurnalistų  – tai šunys ant grandinių ir su dideliais apynasriais.Jie išdresiruoti  ginti šeimininką, bet ne demokratiją. Jie juk irgi lietuviai, ir jiems baisu kažką pulti, kai  namuose -  vaikai vaikai nabagai. Va, Višinskiui  net ant Eurovizijos neleidžiama viešai paloti ... ( apie žiniasklaidą Mėnulio žemėje -  ciklo tęsiniuose).

Mūsų išsigelbėjimas – maža šalis. DALINKIMËS INFORMACIJA tarp savęs . Gi giminių krašte  lengva gauti žinių, iš kur pas rajono centro  bachūrus  tiek kapitalo, kad savo lyderį kone į prezidentus iššauna ? Gi  apie tai prasitaria jų giminės , vaikai.Tuo puikiai naudojosi okupantų saugumas – iš mūsų plėšė, šantažuodami giminių saugumu,  žinias apie rezistentus, vėliau ir patys skundėme. Dabar skundai mažai ką  veikia... Besiskundžiant  ar laukiant Kariūno ant žirgo galima  prie nešaldomų grindų prišalti – ir niekas už tai neatsakys. Bet juk galime  savo rate partizaniškai, tarp pačių artimiausių,  aptarti , ką kas žino ne iš spaudos apie  kandidatus .  Tai ir bus mūsų partizaniška viešoji nuomonė.

Naiviai tikiuosi, kad , pašalę kaip Sibire,  telšiškiai  nebalsuos už  ką nors,  susijusį su Litesko grupe . Kad kino mylėtojai nebalsuos už valdžią, kuri uždaro kino teatrus ir vaikų laisvalaikio klubus. Kad šunų  mylėtojai nebalsuos už tuos,  kurie, tarkim, vaikystėje kankino brisius . Nebalsuos, nes nenorės, kad dauguma jų apylinkės brisių gautų galą . Nebalsuos už tuos, kurių švogeriai eksportuoja lietuvaites šeichams. Mano kaimynė nebalsuos už tą, kuris nepasiūlys, kaip iškelti   iš Savanorių rajono narkodispanserį.

Iš mūsų  mažų interesų susidės didelis VIEŠASIS  INTERESAS, kurio neįveiks žvitrūs kaubojiški bachūrai ir jų gaujos. Taip galbūt pradės plėtotis  reali savivalda, demokratijos sargybinė.

Demokratija sunkai gimsta, ypač šalyje, kuri neturi jos  tradicijų, mums net nėr  ką atsigręžti .Tai, kad plušam ministerijose ir čia veikai ES fondai - dar neįrodo  demokratijos . Ji ta, parodomoji , išoriniam pasauliui rodom, kokie esma solidūs  valstybininkai, kaip uoliai vykdom direktyvas, nors iš esmės demokratijos  Lietuvoje nėra. nes demokratija - tai lygios teisės viesiems, o ne 205 šeimų.

Gal bendrom jėgom – informuodami vienas kitą ,  dalindamiesi informacija – suvoksime,  ko vertas tas ar kitas žmogus. Balsuokim ne už partijos narį, o už asmenybę . Išrinkę nebijokim iš jo  reikalauti. Tautos virtimas pilietine visuomene įmanomas irgi per aviniškas energijas – mes patys turim tapti grubūs ir reiklūs, net agresyvūs  savo rinktiems atstovams ten, viršuje, pulti juos be gailesčio – kad jiems  būtų baisu lįsti prie lovio .Tikriems Marso energijas įkūnijantiems lyderiams ir lyderėms – nebaisu:  nes     jie  idealistiškai kaunasi su slibinais už laisvę  vada tautą į tislą iš idėjos,  o ne už  duonos kąsnį. Jie mūsų nebijos. Tiesa,  viešam valdžios puolimui trukdo mūsų moralė.Už aktyvią pilietinę poziciją valdžios atžvilgiu  mus psichiatrai gali apšaukti nesubalansuotais, psichopatais, turinčiais seksualinių problemų. Net mylimi dvasininkaii gali gesinti mūsų pilietinę narsą  kvietimu susitaikyti - kaip buvo užgesinta liustracijos idėja nepriklausomybės pradžioje.

Jei  demokratija įsitvirtins, ir pagaliau tapsime pilietine visuomene su viešu interesu – Avinai išnyks iš rinkimų plakatų, nes rinksime lyderius, kurie atstovauja mūsų interesus, o ne vadovų idealus. Rinksime  GALVODAMI APIE SAVO ATEITĮ, o ne iš meilės , gilių jausmų , simpatijos ar antipatijos sudievintam lyderiui. Kas jis - kad grąžintų mums mūsų meilę? Mūsų dėdė ar teta? Liaukimės į juos žiūrėti kaip į sūnus, tėčius, vyrus, meilužius. Jie - valstybės veikėjai, kurie  privalo sumąstytiu ir paaiškinti paprastai ir aiškiai, ką ir kaip darys, kad turėtumėm darbo, kad  galėtumėm atostogauti bent jau Turkijoj.

Tikri piliečiai  balsuos ne už   vaizdinius -  "Avinus" plakatuose , o už  realius lyderius – kurie kažką inicijavo savo rajone, mieste, valstybėje.    Piliečiai nepuls kitataučių – o gerbs juos, kaip  lygiaverčius balsuotojus. Piliečiai netikės mitais, nes vadovausis kritiniu protu ir INFORMACIJA, faktais.

Mylite  gamtą? Nagi nerinkite to, kuris naikina parkus.  Mylite vaikus? Nerinkite daugpatystės šalininkų, nemokančių alimentų.   Branginate senelių kapus – nerinkite kapų ardytojų . Ir nesimelskime kandidatams kaip Karaliams Saulėms nedievinkime jų. Tai įmanoma  tik tuo atveju, kai balsuosim ne kaip visi, kaip dauguma, nežiūrėsim į reitingus. Tik į kandidato nuopelnų sąrašus   ir jo programą . Taip, vis mažiau   mūsų tamsiuose miesteliuose žmonės turi objektyvios  informacijos  ir pajėgia kritiškai mąstyti –  betgi kreipkitės į šviesuolius , kurie turi Internetą,   skaito laisvą užsienio spaudą – jie  apšvies, kas vagis, o kas tikrasis kariūnas. Nepatingėkite apšviesti tų, kurie balsuoja už skalbimo paką – kuo jiems gresia tokia jų pilietinių teisių išdavystė . Įsiveskite greičiau internetą, kad nereikėtų balsuoti už  "dirbtinus"  Avinus. Įžvelkime  ir puoselėkime  tikruosius savo lyderius, kurie atsives ir partijas. Mažai tautai jie būtini kaip oras, kol neveikia demokratija.  Partinė sistema mažije, neišsivysčiusioje iki valstybės bendruomenėje, kaip matome, veda į laisvės praradimą. Mes jau baigiame ją prarasti.

2006 sausio 26 d.



Laura
2014-05-14 13:15:00
Nuostabus straipsnis ir įžvalgos! Ypatingai patiko vadovo įvaizdis mumyse. O tokio įvaizdžio analogas - Nigel Farage, avino ženklo ir visa charizma šitam video! - https://www.youtube.com/watch?v=bJHETdxwv8Y :)

Pridėti Komentarą

This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)
Ši svetainė – ne smurto zona. Provokatyvus, įžeidžiamas ar skleidžiantis negatyvias žinias bei emocijas komentaras bus be įspėjimo šalinamas, jo autorius – blokuojamas, praras teisę toliau komentuoti. Demokratija – tik su pliuso ženklu! Negalintys suturėti pykčio autorei rašykite tiesiai: sauleastrologe@yahoo.com

Jūsų Vardas
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite simbolius, iš paveikslėlio