Skaudžios aukos vardan ... ateities
( In memoria Vilmai ir Viktorijai) ...
Alsėdžiai. Kur jie? Nežinau. Maps.lt į paiešką nereaguoja. Neįmanoma susikaupti darbui - širdies vaizduotėje sukasi siaubiakas apie skęstančius paauglius, gelbėjančius vienas kitą. Maldos nepadeda greitai atsiriboti nuo to, kas įvyko. Didvyriška Vilmos ir Viktorijos IŠPIRKIMO AUKA .Vandenio eros šventosios, savo mirtimi nušvietusios socialinį Alsėdžių mokyklos kemsyną – pedagogų girtuoklystes ir priespaudą, nebylų vergų ir kyšininkų taurišką pasyvumą prieš skorpioniškų vadukų ydų koncentratą. Nušvietusios? Ar mirtis, tapusi Lietuvoje banalia kasdienybe, dar gali ką nušviesti? Pavaldūs Vėžio archetipams – nuolankiai gūžiamės šeimų erdvėse, einame skandintis alaus jūroje, erotikos mariose, saugiuose menų užutekiuose ir dvareliuose, liūdime ir dejuojame, einame iš pykčio ar alkio vogti, baugščiai skundžiamės Briuseliui ar Henytei, ir slepiamės, bėgame šeimų grandinėlėmis į užsienį - kur mūsų vaikai turės ateitį.
Juodasis Mėnulis Liūte , kaip ir prognozavau, koncentruoja negatyvias energijas, atskleidžia negeroves ir vaikų stovyklose. Tačiau Vilmos ir Viktorijos tragiška, socialiai užprogramuota mirtis (nekaltinkite Likimo, o tik mokytojų ir tėvų , žinančių situaciją Alsėdžių mokykloje, pasyvumą!!!) privertė mąstyti plačiau. Apie Vandenio eros nuodėmių išpirkėjus – uraniečius- paauglius , jaunuolius, studentiją. Savo beprasmiškomis mirtimis – keliuose, tvenkiniuose, parkuose – jie pašaukti uraniškai – revoliucingai - sukrėsti visuomenę, pažadinti pilietiškumą: „Žiūrėkite, čia kenčia beteisiai, čia nėra jokios socialinės tvarkos ir struktūros!!!Èia bendruomenė numarinta. Kažką reikia keisti nedelsiant ! Èia nebus ateities- čia liesis tik pesimizmo ir liūdesio upės iš Vandenio mirties ąsočio! „
Mergina it pašauta žuvėdra kritusi prie Barbakano. Jaunuolis, rastas suspardytas Sereikiškėse, po Joninių – jaunimo – šventės, galbūt toje pačioje vietoje, kur JO DIDENYBË ir ŠVIESYBË, NEPAKALTINAMAS ir PRISVILÆS prie sosto meras rytais sportuoja. Po galais, ar A.A. vaikinukui Aleksandrui reikėjo oranžinio dviračio, tos mandros mankštos, apie kurią jis net nesužinojo, nes jo tėvai galbūt net neskaito laikraščių – liūtiškos reklamos ruporų ?! Savo mieste jis turėjo teisę būti saugus bendros šventės metu - kur jį privalėjo saugoti jo šeimos rinktas komisaras.... O komisaras , deja, tuo metu suko galvą ne dėl Aleksandro ir jo draugų saugumo, o dėl statybų savo sūnaus sklype. Policijos grupė ir apšviestas parkas... Mere, tai žymiai svarbiau už jūsų muiliną blogą...
Vilmos ir Viktorijos žūtis – ne Likimas, ant kurio įprastai, tradiciškai nurašomos tragiškos mirtys. Žvaigždės? Jos - tėra Laikmačiai, tam tikru laiku vis dažniau pasiglemšiantys jaunimo aukas ten, kur pilietinė bendruomenė leidžiasi pavergiama- skorpioniškų anarchistų (narkotikai, prekyba žmonėmis, sekso, brutalumo, satanizmo ir prievartos TV propaganda, korumpuota policija, nepažabotos grėsmės viešose erdvėse, neatsakingo kapitalo klastingi kėslai – gudriai užneriamos paskolų kilpos tūkstančiams jaunų šeimų ) , liūtiškai vienvaldžiių a-lia Lukašenko vadukų ir liūtiško įvaizdžio ( merai narcizai, kurie tramdo, gąsdina ir akina – šou ar ledų šventėmis, dangoraižiais protėvių brangintinose vietose, įtaigia motocikline-ereliška reklama; reklaminė žiniasklaida, šlovinanti vagis ir nutylinti garbingus piliečių pasiekimus), tauriškų korumpuotų klanų ir vartotojų inertiško miego (pinigų ir materialumo kultas, žmogaus virtimas prekystaliu arba Maksimos prekių vežimėliu).
Dėl žemės ašies poslinkių Kosmosas vienai epochai - keliems tūsktantmečiams - pakabino virš mūsų naują– fiksuotą energetinį kryžių, kurį simbolizuoja 4 ženklų: Vandenio/Liūto ir Tauro /Skorpiono susikirtimo ašys .
Žuvų eroje mūsų dvasines nuodėmes išpirkdavo kentėdami šventieji, taip pat šviesuoliai ir menininkai, mirdavę nuo neptūniškų ligų ir skurdo. Vandenio eroje numarintą pilietiškumą išpirkinės jaunuoliai . Išpirkos bus greitos – uraniškos – peilis į nugarą, spyris į intelektualų veidą, vienas gurkšnis Alsėdžių kūdroje. O atsakingi? Mes visi, nes esame ne abstrakti Lietuvos valstybė, o čia gyvenanti bendruomenė, nuo kurios aktyvumo priklauso, kiek ilgai savivaldžiaus Alsėdžių šauliai-apsileidėliai , bosai-elniaganiai ir Co.
Jaunimas - mūsų viltis ir ateitis, kurios paprasčiausiai NELIKS toje vietoje, iš kurios gujami ir bėga strimgalviais uraniečiai. Tikiu, jog jie sugrįš, jei apsivalysime šią kūdrą, kuria sparčiai virsta Lietuva. Vandenio eroje tokios kūdros apvalomos uraniškai -per teisėtus rinkimus, nepriklausomą žiniasklaidą, per revoliucijas – vietines ar eksportuotas.Lietuviai archetipiškai nekada nedarys revoliucijos, nes Uranas Vėžyje – kritęs, perversmo energijos nepulsuoja mūsų kolektyvinėje pasąmonėje. Labiau tikėtina , jog apsivalymas prasidės per skorpionišką anarchiją – pilietinį nepaklusnumą.
Dažnai meldžiuosi, kad neišsipildytų pranašiškas, prieš kelis metus sapnuotas sapnas. „Naktis, aikštė priešais Seimą. Įsismaginusių vaikinukų grupelės su antiglobalistų šalikais ir kuprinėmis - mėto akmenis į Seimo langus, laido sprogstamus užtaisus.Gedimino prospektu eina paprastų darbininkų kolona su protesto plakatais, jaunimas juos apmėto akmenimis. Matau, kaip sužeistos pagyvenusios moterys klykdamos mėgina slėptis, bet atsimuša į stiklo sienas, kuriomis srūva kraujo upeliai iš jų žaizdų. “
Pavežiau iki Kauno 2 merginas iš Zarasų. Jos švytėjo, nes prieš mėnesį Zarasuose atsidarė „Senukų“ parduotuvė, abejoms žiauriai pasisekė –buvo priimtos pardavėjomis. Ta proga ir iškūrė per Jonines autostopu prie jūros , nes, žinoma, net Senukų algos neužtenka autobuso bilietui. Kitą dieną grįždama radau jas toje pačioje vietoje,kur paleidau, tik priešingoje autostrados pusėje, skubėjo grįžti į Zarasus . Sulytos, niekas jų nepavežė, jūros jos taip ir nepamatė. Persirūkiusios, trenkė alkoholiu – o kaip gi, tik degtinė per naktį krūmuose gelbėjo nuo šalčio. Jos nebijo ateities – nes viena turi giminių Sankt-Peterburge, ten ir darbą susiras, tik čia liko technikumą pabaigti. Kita irgi pakėlė sparnus, po diplomo važiuos laimės ieškoti į Vokietiją.
Neprisimenu, kurio fantasto apsakyme miestiečiai žiauriai nubaudžiami už savo klaidas, nes vieną dieną iš jo dingsta susimokę visi jų vaikai. Miestas netenka Ateities. Fantastika jau virsta realybe. Buvau davusi priesaiką, nesikišti į politiką. Bet kokia politika, jei mano bendrapiliečių ateitis tolsta it miražas . Neverta jos net prognozuoti, ir taip aišku, kur veda dabartinis chaosas. Jei nesikeis politinė terpė, neatsiras tauriškas stabilumas ir skorpioniška piliečių teisių apsauga, prognozės Lietuvai – niūrokos. Tuoj Saturnas Liūte stabdys ekonomikos augimo tempus, gali prasidėti arba stagnacija arba ženklūs ekonominiai laimėjimai. Apie tai – kitame straipsnyje „Saturnas Liūte baus neteisingą valdžią.“
2005/06/27
